Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. T. (R. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 93-101, kuriuo nuteistajam R. T. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 2 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Laisvėje R. T. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi žmoną, turi 5 vaikus, kaip pats nurodo, tiek su buvusiomis draugėmis, tiek su žmonomis bei vaikais santykiai yra puikūs. Taip pat nustatyta, kad R. T. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam R. T. nustatoma žema – 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo žemos iki vidutinės skiria tik vienas balas, tačiau vien tik šios aplinkybės netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantys 20 balų yra dinaminiai, tai yra juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti R. T. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. T. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose elgesio korekcijos programose. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotas prasmingam užimtumui, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, yra suformavęs ilgalaikius tikslus ir žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins, turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, yra motyvuotas darbui ir pozityviam užimtumui. Tačiau vien tai, kad R. T. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos R. T. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį, duomenis apie ankstesnius jo teistumus bei likusią neatliktos bausmės dalį.

10. Kaip teisingai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, jog R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nusikaltimai jam yra būdingo nusikaltimų modelio dalis. Tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog R. T. tai ne pirmasis teistumas, anksčiau buvo teistas už analogiškas veikas, tačiau paskirta bausmė – bauda, įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidė netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teigiama, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau yra pagrįstai nustatyta, kad jos atskleidžia R. T. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl pagrįstai apylinkės teismui buvo pagrindas abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pagrįstai nustatyta, jog įvertinus nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, informaciją apie R. T. kriminalinę istoriją (ankstesni teistumai) yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas ir antrasis statinis kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti – būdingas teisės pažeidimų modelis. Be to, yra nurodyti ir du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi piniginių baudų ir negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis suvokė, jog veikla, kurioje dalyvavo, buvo nusikalstama, tačiau apie pasekmes negalvojo. Nusikaltimus jis vykdė bendrininkų grupėse, įtaką jam darė asocialios grupės, kas buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, neįvertino galimų savo elgesio pasekmių, nors geba įvardinti savo problemas bei problemines sritis, tačiau pabrėžia, kad kaltos susiklosčiusios aplinkybės, kriminalinio pasaulio draugai, negebėjimas laiku nutraukti neteisėtą veiklą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu nebaustas, tačiau ir nė karto neskatintas. Anksčiau minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

12. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkias nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. R. T. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 4 mėnesiai 2 dienos ir tai taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti ir nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Darytina išvada, kad skundžiami sprendimai priimti tinkamai įvertinus R. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo R. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. T. (R. T.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.