- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-480-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19090-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- J. K., N. K., M. K.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovėms J. K., N. K. ir M. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Neris“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakoves J. K., N. K. ir M. K. (toliau kartu – atsakovės) per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti galimybes modernizaciją vykdantiems rangovams patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir į atsakovių valdomas sandėliukų patalpas (toliau – ginčo patalpos) ir leisti atlikti reikiamus remonto darbus, kad būtų galima įgyvendinti daugiabučio namo modernizacijos projektą; už kiekvieną praleistą teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti atsakovėms po 50,00 Eur dydžio baudą; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių 635,25 Eur už 2024 m. rugsėjo 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas) sudarymo paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių (toliau – sprendimas už akių) ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovės pateikė pareikšimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.
5. 2025 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu sutiko įsileisti į ginčo patalpas ir leido užbaigti pastato modernizavimo statybos darbus, toliau palaikė ieškinio reikalavimą dėl 635,25 Eur dydžio sumos už Protokolo parengimą iš atsakovių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio ir bylą dalyje dėl materialinių reikalavimų nutraukė.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje dalyvaujantys asmenys išreiškė norą pateikti paaiškinimus ir argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei dėl prašomos priteisti sumos už Protokolo parengimą žodžiu teismo posėdyje, bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašomos priteisti sumos už Protokolo parengimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.
8. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad patirtas išlaidas už Protokolo parengimą prašo priteisti, remdamasi bendrosiomis žalos (nuostolių) atlyginimo nuostatomis. Antstolio išlaidos susidarė dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, nes atsakovėms nevykdant savo pareigų ir trukdant užbaigti pastato modernizavimo statybos darbus, buvo būtina užfiksuoti pažeidimo faktą, siekiant apginti pažeistas teises ir pagrįsti ieškinio reikalavimus teisme. Antstolio išlaidos nebūtų patirtos, jeigu atsakovės būtų leidusios jų nuosavybės teise priklausančiame turte užbaigti būtinus darbus modernizacijos projektui įgyvendinti. Todėl, ieškovės vertinimu, egzistuoja akivaizdus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp patirtų išlaidų ir neteisėtų atsakovių veiksmų, kuriuos patvirtina dalinis ieškinio reikalavimų patenkinimas.
9. Taip pat nurodė, jog po ieškinio pareiškimo teisme, atsakovės patenkino ieškovės reikalavimus, dėl to bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš visų atsakovių lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad atsakovė J. K. neinformavo namo administratoriaus apie savo pasikeitusią gyvenamą vietą, dėl to visi pranešimai atsakovėms buvo siunčiami jų turto buvimo vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad namo administratorius neprivalėjo ieškoti buto savininkių, jos pačios turėjo būti atidžios ir rūpestingos, informuoti namo administratorių apie informacijos gavimo adresą. Be to, pažymėjo, kad visa namo administratoriaus informacija ir pranešimai gyventojams yra keliami ir siunčiami elektroninėje erdvėje.
10. Teismo posėdyje atsakovė J. K. prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių. Paaiškino, kad ji bute (duomenys neskelbtini), negyvena jau beveik trisdešimt metų, ten negyvena ir jos motina atsakovė M. K., kuri šiuo metu gyvena kartu su ja, nes motinai yra reikalinga priežiūra. Minėtame bute gyvena jos sesuo atsakovė N. K., kuri pati turi sveikatos problemų. Atsakovė teigė, kad apie būtinybę patekti į butą ji nebuvo informuota, nes visi pranešimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kur ji negyvena. Paaiškino, kad apie poreikį patekti į sandėliukus ji sužinojo atsitiktinai, kuomet jos motina per klaidą atsidarė mirusio tėvo elektroninį paštą, kuriame buvo grasinantis laiškas kreiptis į teismą, jeigu renovaciją atliekantys darbuotojai nebus įleisti į sandėliukų patalpas, apie butą nieko nebuvo užsimenama. Bandė susisiekti su UAB „Mano Būstas Neris“, tačiau nieks neatsiliepė, neperskambino. Jai reikėjo įdėti daug pastangų, kad susisiektų su UAB „Mano Būstas Neris“ ir susitartų dėl jų atvykimo laiko, kad įleisti darbuotojus į sandėliukus. Tuo tarpu nors teismo posėdžio metu UAB „Mano Būstas Neris“ užsirašė tiek jos, tiek jos motinos M. K. telefonus, tikslu suderinti patekimą į butą, tačiau joms niekas taip ir nepaskambino. Darbininkai į butą buvo įleisti atsitiktinumo dėka, kuomet kaimynė, pastebėjusi nuo jos buto durų nueinantį darbuotoją, jį pasivijo, paskambino atsakovei ir tik tuomet buvo suderintas patekimo į ginčo patalpas laikas. Atsakovės teigimu, ieškovei neturėtų būti atlygintos išlaidos už Protokolą, nes jis įrodomosios reikšmės neturi. Antstolis tikrino patekimą į butą darbo dieną 11.00 val., nesuderinęs laiko su atsakovėmis, kuomet praktiškai neįmanoma asmens rasti namuose, jeigu jis yra dirbantis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje atsakovė N. K. ir atsakovės M. K. atstovas palaikė atsakovės J. K. išsakytą poziciją. Advokatas pažymėjo, kad įteikimas turi būti tiesiogiai žmogui, o ne butui, kaip šiuo atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) nutarė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovių po 758,62 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos; 2) grąžinti ieškovei 83 Eur žyminio mokesčio; 3) priteisti valstybei iš atsakovių po 14,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kiekvienos.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas Protokolas neturi įrodomosios reikšmės, kadangi apsilankymo laikas su atsakovėmis nebuvo suderintas. Be to, esant kitiems byloje pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems nepatekimą į ginčo patalpas, šis įrodymas laikytinas pertekliniu ir nebūtinu. Dėl to ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu, nepripažintinos pagrįstomis ir neatlygintinos.
14. Teismas taip pat sprendė, jog kadangi atsakovių neveikimas lėmė tai, kad ieškovė turėjo kreiptis į teismą, todėl iš atsakovių priteisė 27 Eur žyminio mokesčio dalį.
15. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepagrindė 157,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, nes nepateikė duomenų, kokioms konkrečioms teisinėms paslaugoms ši suma buvo skirta. Be to, nurodė, jog tokie veiksmai kaip susipažinimas su bylos medžiaga, procesinių dokumentų ir teismo sprendimų analizė ar teismų praktikos paieška nelaikytini savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, kadangi jie sudaro procesinių dokumentų rengimo sudėtinę dalį ir atskirai nekompensuojami.
16. Tuo tarpu 1 887,60 Eur išlaidos už atsiliepimo į atsakovių prašymus parengimą neviršija rekomenduojamo užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš atsakovių.
Šalies argumentai
17. Ieškovės prašymo priteisti 130 Eur už prašymo pratęsti terminą parengimą teismas taip pat netenkino, nes tokio pobūdžio dokumentai, kai jų poreikis kilo dėl pačios šalies ar jos atstovo veiksmų, nėra kompensuojami. Be to, jie laikytini techninio pobūdžio ir nereikalaujančiais specialių teisinių žinių.
Žemesnės instancijos teismas
18. 1 022,45 Eur dydžio išlaidas už trijų puslapių rašytinių paaiškinimų dėl dalies ieškinio atsisakymo parengimą pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstai didelėmis, todėl jas mažino iki 150 Eur dydžio sumos.
19. Už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje prašyta 845 Eur. Kadangi 2025 m. spalio 27 d. posėdis truko 1 val. 23 min., ieškovės naudai teismas priteisė 211,25 Eur dydžio sumą (už 1 valandą).
20. Viso, pirmosios instancijos teismas iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 2 275,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 758,62 Eur iš kiekvienos atsakovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ atskiruoju skundu prašo teismo: 1) nustačius absoliutų pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui; 2) netenkinus 1 punkte nurodyto reikalavimo, pakeisti skundžiamą nutartį ir priteisti ieškovei visas Protokolo parengimo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1 . Nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė tik dalies reikalavimų, t. y. reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ir skirti baudą, tačiau savarankiško materialaus reikalavimo dėl Protokolo parengimo išlaidų atlyginimo neatsisakė, todėl teismas privalėjo dėl šio reikalavimo priimti sprendimą. To nepadaręs ir Protokolo parengimo išlaidas prilyginęs bendrosioms bylinėjimosi išlaidoms, dėl kurių buvo priimta skundžiama nutartis, teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, sudarantį absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
21.2 . Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų pagrindimą. Priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius 157 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą, todėl šios išlaidos ieškovei turėtų būti priteisiamos.
21.3 . Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė visą 1 022,45 Eur sąskaitos faktūroje nurodytą sumą prašė priteisti už rašytinius paaiškinimus. Atitinkamai, visos 393,25 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą ieškovei turi būti priteisiamos.
21.4 . Pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovės patirtas išlaidas už advokato suteiktas atstovavimo paslaugas, nepagrįstai kaip pagrindą mažinti ieškovės patirtas išlaidas nurodo 2025 m. rugpjūčio 22 d. (posėdis nevyko) ir 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdžių trukmę. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik faktine teismo posėdžio trukme, neatsižvelgdamas į pasirengimą teismo posėdžiams.
Atsiliepimas
22. Atsakovė J. K. atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; atsižvelgiant į ieškovės atskirojo skundo nepagrįstumą, teismo prašo įvertinti pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus ir aplinkybes, atsižvelgti ir į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei įvertinti ieškovės išlaidų už advokato teisines paslaugas pagrįstumą ir proporcingumą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas buvo įvykdytas atsakovių, o ne ieškovės iniciatyva ar pastangomis. Atsakovės veikė sąžiningai ir bendradarbiavo – derino laiką bei sudarė galimybę patekti į ginčo patalpas jose dirbantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, jog reikalavimas buvo įvykdytas išimtinai jos pastangomis ir kad egzistavo būtinybė pasitelkti antstolį, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių.
22.2. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atsakovė pažymėjo, jog ieškovės atstovas taip ir neįvykdė 2025 m. birželio 9 d. posėdžio metu priimto susitarimo suderinti su atsakovėmis konkretų meistrų atvykimo laiką. Tačiau bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos lygiomis dalimis iš visų atsakovių.
22.3. Atsakovės teigimu, advokato paslaugų išlaidos atsirado nepaisant ieškovės aiškiai deklaruotos pozicijos, kad byla nebus vedama per advokatą. Todėl darytina išvada, jog tokios išlaidos neatitinka CPK 98 straipsnyje įtvirtintų būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo kriterijų. Be to, jos prieštarauja pačios šalies anksčiau išreikštai procesinei pozicijai ir nepagrįstai perkelia finansinę naštą atsakovėms.
22.4. Akcentuotina, jog nei atsakovė, nei jos motina niekada neturėjo tikslo stabdyti namo modernizacijos proceso, kaip tai nepagrįstai teigiama ieškinyje, ar kitaip trukdyti ieškovei vykdyti atitinkamus darbus. Priešingai – atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų tam, kad nebūtų pažeisti kitų laiptinės gyventojų interesai ir kad šildymo bei nuotekų vamzdynų keitimo darbai sandėliukuose būtų atlikti laiku ir sklandžiai.
22.5. Būtent atsakovė kartu su motina aktyviai ir atkakliai susisiekė su ieškove, geranoriškai siekdamos išspręsti susidariusią situaciją bei sudaryti sąlygas meistrams patekti į rūsio patalpas. Be to, jos dėjo pastangas gauti bent minimalius kontaktinius duomenis, kad būtų galima operatyviai koordinuoti darbų eigą ir užtikrinti jų įvykdymą nustatytais terminais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
24. Bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė Protokolo parengimo išlaidų atlyginimo klausimą ir paskirstė tarp bylos šalių susidariusias bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.
25. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys atsakovėms dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, baudos skyrimo bei išlaidų už Protokolo parengimą atlyginimo tenkintas visiškai.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.
27. Teisme 2025 m. rugpjūčio 8 d. gautas ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad atsakovės, bylos nagrinėjimo metu sutiko įsileisti į ginčo patalpas ir leido užbaigti pastato modernizavimo statybos darbus. Ieškovė toliau palaikė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovių 635,25 Eur sumą už Protokolo parengimą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
28. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų, bylos dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir baudos skyrimo nutraukta, taip pat paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas dėl išlaidų už Protokolo parengimą atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kvalifikuodamas ieškovės reikalavimą dėl išlaidų už Protokolo parengimą ne kaip savarankišką materialųjį ieškinio reikalavimą, o kaip prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, spręsdamas jų paskirstymo klausimą, atsisakė priteisti išlaidas už Protokolo parengimą, kitas bylinėjimosi išlaidas sumažino ir priteisė jas iš atsakovių lygiomis dalimis.
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.
30. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad ieškovė neatsisakė reikalavimo atlyginti Protokolo parengimo išlaidas, todėl teismas privalėjo dėl minimo reikalavimo priimti teismo sprendimą. To nepadaręs ir šias išlaidas prilyginęs bylinėjimosi išlaidoms, teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, sudarantį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės pateiktu vertinimu.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai Protokolo parengimo išlaidas. Šį ieškinio reikalavimą ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodė, kad antstolio išlaidos susidarė dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, nes jos, nevykdydamos savo pareigų ir trukdydamos užbaigti pastato modernizavimo statybos darbus, sudarė būtinybę užfiksuoti pažeidimo faktą, siekiant apginti pažeistas teises ir pagrįsti ieškinio reikalavimus teisme. Antstolio išlaidos nebūtų buvusios patirtos, jeigu atsakovės būtų leidusios jų nuosavybės teise priklausančiame turte užbaigti būtinus darbus, reikalingus modernizavimo projektui įgyvendinti. Todėl, ieškovės vertinimu, egzistuoja akivaizdus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp patirtų išlaidų ir neteisėtų atsakovių veiksmų, kuriuos patvirtina dalies ieškinio reikalavimų įvykdymas.
32. Taigi, prašydama priteisti Protokolo parengimo išlaidas kaip nuostolių atlyginimą, ieškovė įrodinėjo visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. atsakovių neteisėtus veiksmus, jų kaltę, padarytą žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei patirtų išlaidų. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos, kaip tiesioginė atsakovių veiksmų pasekmė, ieškovės vertinimu, laikytinos realiais nuostoliais, kurie turi būti atlyginami taikant civilinės atsakomybės institutą.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės reikalavimą atlyginti Protokolo parengimo išlaidas kvalifikavo kaip su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, taikydamas bendrąsias CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, tuo pačiu išspręsdamas ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą.
34. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė teisiškai ydinga procesinė situacija – ieškovei pareiškus savarankišką materialinį reikalavimą, šis reikalavimas buvo nepagrįstai sutapatintas su procesinio pobūdžio reikalavimu – su bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu ir išspręstas nutartimi, o ne priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
35. Pažymėtina, kad šiuo atveju savarankiškas materialinis reikalavimas dėl išlaidų už Protokolo parengimą, kuriuo siekiama priteisti tam tikrą pinigų sumą kaip patirtus nuostolius, negali būti kvalifikuojamas kaip procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tokia kvalifikacija iš esmės pakeičia reikalavimo teisinę prigimtį ir apriboja šalių procesines teises, įskaitant teisę į visapusišką ir teisingą ginčo išnagrinėjimą bei sprendimo priėmimą.
36. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai prilygindamas išlaidas už Protokolo parengimą bendrosioms bylinėjimosi išlaidoms, kurios patiriamos nagrinėjant bylą iš esmės teisminio proceso metu, nevertino ieškovės pateiktų argumentų dėl šių išlaidų teisinės kvalifikacijos ir pagrįstumo. Minėtos išlaidos nebuvo analizuojamos kaip galimi nuostoliai, taip pat nebuvo tiriamos ir vertinamos civilinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.
37. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti nutartį dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y., kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
38. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog, priešingai nei suponuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, pirmosios instancijos teismas sprendė išlaidų už Protokolo parengimą atlyginimo klausimą, preliminariai vertino su šių išlaidų patyrimu susijusias aplinkybes bei pasisakė dėl jų priteisimo nepagrįstumo. Tačiau, nepaisant to, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškiniu pareikštą reikalavimą išsprendė neteisingai jį kvalifikuodamas ir taikydamas ne tas teisės normas, kurios turėjo būti taikomos nagrinėjamu atveju.
39. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors išlaidų atlyginimo klausimas formaliai buvo išspręstas, jis išspręstas netinkamai taikant teisės normas, galinčias turėti esminės reikšmės ginčo rezultatui.
40. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį CPK 330 straipsnyje nustatytu pagrindu, kaip priimtą pažeidžiant materialiosios teisės normas ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
41. Ieškovė taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, netinkamai nustatė jų dydį bei nepakankamai įvertino šių išlaidų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pateiktus argumentus, neturi pagrindo šiems ieškovės teiginiams nepritarti.
42. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovės atstovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už teisines paslaugas – 157,30 Eur; už prašymą pratęsti terminą atsiliepimui sprendimo už akių peržiūrėjimui – 130 Eur; už teisines paslaugas (atsiliepimo rengimas į atsakovių pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 1 887,60 Eur; už rašytinių paaiškinimų rengimą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo (2:30 val.) – 1 022,45 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui 2025 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje (4 val.) – 845 Eur.
43. Iš pateiktos detalizacijos matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius.
44. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė prašė šių bylinėjimo išlaidų atlyginimo: 157,30 Eur – už prašymo rengimą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo; 1 887,60 Eur – už atsiliepimo į atsakovių pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą; 1 022 Eur – už rašytinių paaiškinimų rengimą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo bei už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje
45. Įvertinus aukščiau pirmosios instancijos teismo nustatytus bylinėjimosi išlaidų dydžius, konstatuotina, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neprašė priteisti 130 Eur ir 845 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras bei jų detalizaciją. 130 Eur suma iš esmės atitinka 157,30 Eur sumą be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), t. y. nenurodant PVM dalies. Analogiškai, 845 Eur suma faktiškai atitinka 1 022 Eur sumą be PVM. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tas pačias išlaidas įvertino du kartus, vienu atveju skaičiuodamas jas su PVM, kitu – be PVM.
46. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir dėl to neteisingai nustatė jų dydį bei paskirstymą.
47. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (įskaitant Protokolo išlaidų priteisimą kaip nuostolių atlyginimą), apskritai nevertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir įrodymų, pateiktų tiek ieškovės, tiek atsakovių.
48. Nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo ištirti ir įvertinti atsakovių pateikti garso įrašai, nuotraukos, rašytiniai paaiškinimai bei kiti rašytiniai įrodymai, apsiribota tik pavienių, atsitiktinai pasirinktų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo bylos šalių procesinio elgesio turinio ir jo reikšmės bylos eigai, nevertino jų bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimo apimties, kiekvienos iš šalių, įskaitant kiekvieną atsakovę atskirai, šalių protingo ir rūpestingo elgesio standarto laikymosi, atsakovių realių galimybių tinkamai ir laiku reaguoti į gautus pranešimus, jų pastangų aiškinantis susiklosčiusias aplinkybes bei šalių tarpusavio komunikacijos intensyvumo ir turinio.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir formaliai įvertino įrodymų visumą, neatskleidė visų bylos aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ir dėl to padarė nepagrįstas bei nepakankamai motyvuotas išvadas.
50. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, neįvertinus visų byloje esančių duomenų, o dalį jų įvertinus netinkamai, liko neištirtos ir neįvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės bei įrodymai, galintys turėti tiesioginę reikšmę ginčo išsprendimui. Esant tokiems esminiams proceso teisės normų pažeidimams ir nepakankamai ištyrus faktines aplinkybes, šiuo atveju byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
51. Taigi, be CPK 330 straipsnyje nustatyto procesinio sprendimo panaikinimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Dėl bylos procesinės baigties.
52. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės savarankišką materialinį reikalavimą atlyginti Protokolo parengimo išlaidas kaip nuostolius, nepagrįstai prilygindamas jį bendrosioms bylinėjimosi išlaidoms. Tokiu būdu teismas nepagrįstai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, nors šios ginčo dalies dalykas buvo savarankiškas materialinis reikalavimas, kylantis iš materialinių teisinių santykių. Toks reikalavimo teisinis kvalifikavimas lėmė netinkamą teisės normų taikymą.
53. Be to, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, neišanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su patirtų išlaidų būtinybe ir pagrįstumu, nevertino šalių komunikacijos, taip pat netinkamai nustatė ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydį.
54. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia panaikinti skundžiamą nutartį dėl ieškinio reikalavimo atlyginti Protokolo sudarymo išlaidas ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
55. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės atskirasis skundas yra tenkinamas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atskirojo skundo parengimą.
57. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas procesinis sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
58. Taigi šiuo atveju, perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas neris“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimus dėl 2024 m. rugsėjo 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.