- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-417-360-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00109-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. A., Ž. S.
- Kaltinamasis
- G. S., A. B.
Pranešėjas Savinijus Katauskas Teisėja Gražina GudžiūnienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-417-360/2014Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00109-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.;2.4.1.2.4.6.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,
gynėjams advokatams: Audronei Matiukienei, Daivai Rocevičienei, Juozapui Surbliui, Rimondui Kuzminui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės I. Paulauskienės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo
R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d. ir jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2013 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir 10 MGL bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 MGL piniginė bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Ž. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d. ir jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų įvykio ir sudėties.
G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų įvykio ir sudėties.
Iš R. A. ir Ž. S. priteista solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos civiliniam ieškiniui atlyginti 531,79 Lt ( penkis šimtus trisdešimt vieną litą 79 ct ).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. ir Ž. S. nuteisti už tai, kad 2012 m. balandžio 28d., apie 19.00 val., ( duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., prie parduotuvės „XXX“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais - tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis L. A. į įvairias kūno vietas, tuo L. A. padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies tragelyje, muštą žaizdą pakaušio kairėje pusėje, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis R. A. į įvairias kūno vietas, tuo R. A. padarydami pakauškaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, muštas žaizdas galvoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pažeisdami viešąją tvarką bei padarydami nukentėjusiesiems L. A. ir R. A. nesunkius sveikatos sutrikdymu.
Išteisintieji A. B. ir G. S. buvo kaltinami, kad 2012 m. balandžio 28 d., apie 19.00 val., ( duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., prie parduotuvės „XXX“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais - tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis L. A. į įvairias kūno vietas, tuo L. A. padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies tragelyje, muštą žaizdą pakaušio kairėje pusėje, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis R. A. į įvairias kūno vietas, tuo R. A. padarydami pakauškaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, muštas žaizdas galvoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pažeisdami viešąją tvarką bei padarydami nukentėjusiesiems L. A. ir R. A. nesunkius sveikatos sutrikdymus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nuosprendžio dalį dėl A. B. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį, nuosprendį - pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams, pripažinti kaltu pagal LRBK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie 2014 m. sausio 29 d. nutartimi subendrintos bausmės laisvės atėmimo 3 metų bei 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudos iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams bei 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudą. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl G. S. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti G. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams, pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę 151 MGL baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir 151 MGL baudą. Baudą vykdyti atskirai. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje R. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams, pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie 2013m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje Ž. S. pripažintas kaltu pagal LR BB 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams, pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėt 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistoje priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Priteisti solidariai iš R. A., A. B., Ž. S. ir G. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 531, 79 Lt žalai atlyginti.
Apeliaciniame teisme prokurorė nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. B. ir G. S. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, kaip to reikalaujama LR BPK 20 str. Dėl to buvo padarytos klaidingos ir nepagrįstos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Teismas A. B. ir G. S. išteisino motyvuodamas tuo, kad jų veiksmuose nėra šių nusikaltimų įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. ir G. S., neskyrė deramo dėmesio ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, liudytojų parodymams. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu liudytojos S. S. duotais parodymais. S. S. tyrimo metu teigė pro parduotuvės langą mačiusi, kad L. A. spardė visi keturi jaunuoliai, tai yra R. A., A. B., Ž. S. ir „tauraginis", kurį parodymų atpažinti metu atpažino kaip G. S.. Siekiant įsitikinti jos parodymų teisingumu bei užtvirtinti jos duotus parodymus, S. S. tyrimo metu buvo dar kartą apklausta ir apklausos metu dar kartą patvirtino savo duotus parodymus, jog visi vaikinai viešoje vietoje vartojo fizinį smurtą L. A. atžvilgiu, nurodė, kad kiekvienas jų spyrė nukentėjusiajam bent po du kartus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad be R. A. prie L. A. stovėjo ir kiti vaikinai, bet ar jie mušė pasakyti negalėjo. Taip pat teigė pati asmeniškai nemačiusi, ar G. S. ir A. B. sudavę smūgius nukentėjusiesiems. Teismas priimdamas nuosprendį nenurodė, kodėl nesivadovavo liudytos S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nevertino jų patikimumo. Netikėti parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs nekeliantys abejonių. Be to, teismas, manydamas, kad liudytojos parodymai vienoje ar kitoje proceso stadijoje yra melagingi, neatitinkantys tikrovės, privalėjo atitinkamai priimti nutartį dėl S. S. baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nes šios liudytojos parodymai buvo labai svarbūs priimant sprendimą kaltinamųjų atžvilgiu. Skunde teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. A. teigė, jog jam smūgius sudavė Ž. S. ir R. A., o A. B. ir G. S. nesudavė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. A. po pirmųjų suduotų smūgių nugriuvo ant žemės ir buvo praradęs sąmonę, būtent dėl šios aplinkybės jis ir negali prisiminti, kad jį nugriuvusį dar spardė, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja S. S.. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad išteisintasis G. S. iš viso kategoriškai neigė buvęs lauke tą momentą, kai vyko muštynės, nurodė, kad buvo parduotuvėje ir nieko nematė, tačiau tokią jo versiją paneigė ne tik liudytoja S. S., bet ir liudytojos S. J. bei D. A.. Tai rodo jog G. S. nuo pat pradžių sako netiesą. Taip pat skunde prokurorė nurodo, jog išteisintasis A. B. teigė, kad po R. A. suduoto smūgio jis nugriuvo ant bordiūro ir prarado sąmonę, todėl nieko nemušė, tačiau kaip toliau teigiama skunde, tokius jo parodymus paneigė liudytojos S. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytoja S. J. kuri matė prie sumušto L. A. stovinčius visus teisiamuosius, tame tarpe ir A. B.. Liudytojos D. A. parodymai patvirtino, kad visi teisiamieji nusivijo už parduotuvės R. A.. Taigi A. B. neigimas yra tik jo pasirinktos gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. ir G. S., neskyrė deramo dėmesio liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo nuoseklumui, neanalizavo liudytojų parodymų, kitų duomenų bylos medžiagos kontekste, neįvertino visų bylos įrodymų visumos, tinkamai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Išvados dėl A. B., G. S. bei kitų nuteistųjų kaltės grindžiamos išsamia ir nuoseklia duomenų analize ir logiškai įvertintų įrodymų visetu. Iš surinktų duomenų visumos matyti, kad šie asmenys veikė bendrai - pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą, jie vartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų L. ir R. A. atžvilgiu, matant pašaliniams asmenims, dėl jų netinkamų veiksmų buvo sutrikdytas darbas parduotuvėje, nukentėjusieji patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus, todėl A. B. ir G. S. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Taip pat skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nuosprendį paskyrė R. A. ir Ž. S. per švelnias, ženkliai mažesnes sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, bausmes. R. A. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam turėtų būti skirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Ž. S. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus, lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl jam taip pat turėtų būti skirtina griežtesnė nei teismas paskyrė - laisvės atėmimas bausmė, jos vykdymą atidedant ilgesniam nei teismo numatytam terminui. Teismas, pripažinęs A. B. ir G. S. kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., turėtų įvertinti tai, kad šie asmenys veikė, būdami neblaivūs bei bendrininkų grupėje ir šios aplinkybės turi būti laikomos kaip sunkinančios jų atsakomybę, lengvinančių aplinkybių jų atžvilgiu nenustatyta.
Nuteistasis Ž. S. atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundą nurodė, kad prokurorė neanalizavusi nuosprendyje nurodytų bausmių paskyrimo motyvų, be aiškių priežasčių prašo griežtinti tos pačios rūšies bausmę, kas akivaizdžiai neteisinga, todėl prašo prokurorės skundą atmesti.
Išteisintasis G. S. atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisingai išsiaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl prašo jo nenaikinti ir prokurorės skundą atmesti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintasis G. S. ir nuteistųjų ir išteisintųjų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų ir išteisintųjų atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl A. B. ir G. S. išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1d. pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą A. B. ir G. S. kaltės klausimu bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. B. ir G. S. nepadarė jiems inkriminuojamų nusikaltimų.
Iš prokuroro apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas kvestionuoja teismo nuosprendžio dalį dėl išteisinamųjų, ginčija jos atitiktį BPK 305 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, tvirtina jį esant nepagrįstą ir nemotyvuotą, o nuosprendyje esančių įrodymų vertinimą nurodo pirmosios instancijos teismą atlikus pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų reikalavimus.
Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. ir G. S., nurodė, kad jie savo kaltę nuosekliai neigė. Kad A. B. būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus nepatvirtina ir nukentėjusieji R. A. bei L. A., kiti kaltinamieji ir liudytojai, o be to muštynių metu jis buvo pats sužalotas R. A.. G. S. kategoriškai neigia, kad dalyvavo konflikte ir sudavė kam nors smūgius, nurodė, kad jis konflikto metu buvo parduotuvėje. Tačiau tokie G. S. parodymai, kuriuose jis teigia, kad konflikto metu buvo parduotuvėje, neatitinka tikrovės. Nukentėjusieji, kiti kaltinamieji ir liudytojai parodė, kad G. S. konflikto metu buvo prie parduotuvės kartu su R. A., Ž. S. ir A. B., tačiau tas faktas, kad kaltinamasis G. S. konflikto metu buvo prie parduotuvės ir matė konfliktą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis pats dalyvavo konflikte, o tuo labiau, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiesiems ir pažeidė viešąją tvarką. Taip pat apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis L. A. kategoriškai parodė, kad jį mušė tik R. A. ir Ž. S., o A. B. ir G. S. jam smūgių nesudavė. Nors nukentėjusysis R. A. parodė, kad matė, kaip jo brolis L. A. bei kiti trys vaikinai, išskyrus A. B., susistumdė, tačiau, kad minėti vaikinai, tame tarpe G. S., būtų sudavę smūgius jo broliui L. A., jis nematė ir to neparodė. Be to, nukentėjusysis R. A. parodė, kad po to, kai jis sudavė smūgį A. B., jį puolė visi vaikinai (reikia suprasti, kad ir A. B. su G. S.) ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių, tačiau šis nukentėjusysis absoliučiai negalėjo nurodyti, kurie iš asmenų jam sudavė smūgius, ar tikrai jam sudavė smūgius A. B. ir G. S.. Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukos atpažino kaltinamąjį G. S. ir jos atpažinimo iš nuotraukos protokole yra nurodyta, kad ji atpažįsta jį, kaip asmenį, spardžiusį L. A., tačiau nukentėjusysis L. A. kategoriškai neigė faktą, kad jį spardė ar mušė G. S.. Pati liudytoja S. S. taip pat paneigė faktą, kad ji matė, jog G. S. būtų sudavęs kam nors smūgius ir tokiu būdu pažeidęs viešąją tvarką. Be to, teisminio nagrinėjimo metu ši liudytoja paneigė tą aplinkybę, kad ji būtų mačiusi, jog G. S. būtų sudavęs smūgius kuriam nors iš nukentėjusiųjų asmenų.
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas.
Iš liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja S. S. būdama parduotuvės viduje išgirdo triukšmą lauke, pro langą pamatė kieme vykstančias muštynes, kur prie tvoros vartų pamatė gulintį L. A., aplink jį buvo R. A., A. B., Ž. S. ir nepažįstamas vaikinas, kurie, kaip jai atrodė kojomis spardė gulintį L. A. (3 t., b. l. 172-173).
Apygardos teisme, teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja S. S. paneigė savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus kategoriškus parodymus, kad gulintį L. A. spardė visi, tai yra R. A., A. B., Ž. S. ir G. S., nurodydama, kad matė jog spardė tik R. A., o tik galvojo, kad galėjo spardyti visi, nes jie visi stovėjo šalia gulinčio L. A. ( 4 t., b. l. 18-19 ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. teigė, kad L. A. nugriuvusį ant žemės spardė visi keturi, tai yra R. A., A. B., Ž. S., G. S. ( 1t., b. l. 54), tuo tarpu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu S. S. pradžioje teigdama, kad gulintį L. A. spardė visi, vėliau nurodė, kad visi išvardinti vaikinai buvo apstoję gulintį L. A., tačiau kas ir kiek sudavė smūgių pasakyti negalėjo ( 3 t., b. l. 110).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo L. A. duoti parodymai yra nenuoseklūs. Pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad prie jo brolio R. A. pripuolė R. A., jie pradėjo stumdytis ir kilo muštynės. Jis pradėjo ginti savo brolį, tada nuo bordiūro pakilo Ž. S., A. B. ir G. S.. R. A. ir Ž. S. jam ( L. A.) sudavė smūgius rankomis ir kojomis, nuo kurių jis nugriuvo ant žemės. Kas jį mušė gulintį, jis pasakyti negali ( 1 t., b. l. 34). Įtariamojo apklausos metu jis nurodo, kad prie brolio pripuolė A. B. ar R. A. jis tiksliai neprisimena, jie pradėjo stumdytis, po ko nuo bordiūro pakilo Ž. S. ir R. A., kurie pribėgę prie jo sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po ko jis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, kas vyko toliau neatsimena ( 1t., b. l. 40). Dar kartą apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu L. A. parodė, kad dėl girtumo iš tikro nežino kas pradėjo konfliktą, neatmeta galimybės, kad konfliktą pradėjo jis, po ko buvo sumuštas ( 1t., b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu L. A. parodė, kad smūgius R. A. sudavė, nes norėjo apginti brolį, kas konkrečiai sudavė jam smūgius nurodyti negali dėl girtumo ( 3 t., b. l. 109). Nors L. A. parodymai yra nenuoseklūs dėl konflikto pradžios, tačiau L. A. nurodo, kad jam stovint smūgius sudavė R. A. ir Ž. S., kas konkrečiai jį mušė gulintį jis nurodyti negali, tą liudijo nuo pat pirmos apklausos.
Nuketėjusiojo R. A. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu iš esmės nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. A. parodė, kad einant pro šalį prie jo pripuolė A. B., kuris pradėjo jį mušti, gindamasis jam sudavė smūgius. Tuo tarpu R. A. ir Ž. S. puolė mušti jo brolį L. A., po ko jie visi puolė mušti jį, jis prarado sąmonę (1t., b. l. 45). Įtariamojo apklausos metu R. A. nurodo, kad prie jo brolio pripuolė du vaikinai, išskyrus A. B.. Tai pamatęs pradėjo ginti brolį ir pribėgęs prie A. B. sudavė jam vieną kartą į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės. Ar A. B. jį mušė pasakyti negali, taip pat negali pasakyti kas tuo metu mušė jo brolį. Po to visi puolė jį, kas konkrečiai ir kiek smūgių sudavė pasakyti negali. ( 1t., b. l. 51). Papildomai apklaustas kaip liudytojas R. A. davė analogiškus parodymus, kaip ir apklaustas kaip įtariamasis ( 1t., b. l. 53). Teisiamojo posėdžio metu R. A. parodė, kad prie parduotuvės buvo G. S., Ž. S., R. A. ir A. B.. Jam ir broliui einant pro šalį R. A. susikonfliktavo su R. A.. Jam ( R. A.) sudavus smūgius A. B. ir šiam likus gulėti, visi kiti trys vaikinai puolė ant jo, jam pradėjus bėgti, jie prisivijo ir pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ant žemės ir buvo mušamas. Kas konkrečiai iš jų trijų jį mušė ir kas sudavė stiprų smūgį į galvą nurodyti negali. Nematė, kad G. S. būtų sudavęs smūgius jo broliui ( 3t., b. l. 109). Nors R. A. parodymai yra nenuoseklūs dėl konflikto pradžios, tačiau jo parodymai dėl tolimesnės įvykio eigos yra nuoseklūs, tačiau visiškai neinformatyvūs vertinant jį mušusių asmenų veiksmus, o būtent, jog jis negali nurodyti, kas konkrečiai jį gulintį mušė.
Kaip liudytojai baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausti M. K. ( 1 t., b. l. 60), D. A. ( 1t., b. l. 62), J. B. ( 1t., b. l. 63), V. Š. ( 1t., b. l. 64), tačiau jie tik patvirtino, kad broliai L. A. ir R. A. buvo sumušti ir matė juos sumuštus, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių, o būtent kas ir kiek smūgių jiems sudavė gulintiems, nurodyti negalėjo.
Prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apylinkės teismas išteisindamas A. B. ir G. S., neskyrė deramo dėmesio liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nuoseklumui, neanalizavo liudytojų parodymų, kitų duomenų bylos medžiagos kontekste, neįvertino visų bylos įrodymų visumos, tinkamai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip tik pirmosios instancijos apylinkės teismas išanalizavęs ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus, juos sulygino tarpusavyje ir įvertino visos bylos įrodymų kontekste, todėl apylinkės teismo padarytos išvados, kad A. B. ir G. S. nepadarė jiems inkriminuojamų veikų buvo grindžiamos išsamia ir nuoseklia duomenų analize ir logiškai įvertintų įrodymų visetu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad A. B. ir G. S. būtų padaręs jiems inkriminuojamus veiksmus, todėl išteisindamas šiuos asmenis priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Dėl nuteistiesiems R. A. ir Ž. S. skirtos bausmės.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. A. ir Ž. S. tinkamai vadovavosi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais bei bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Apylinkės teismas R. A. ir Ž. S. paskyrė bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose ( LR BK 284 str. 1 d. , BK 138 str. 1 d.) atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę. R. A. yra teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jam pagrįstai skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas nustatydamas R. A. ir Ž. S. bausmės dydį pagrįstai atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui, o būtent, kad konfliktą sukėlė ir fizinį smurtą prieš kaltinamuosius panaudojo ir nukentėjusieji L. A. ir R. A., kurie už tai yra nuteisti teismo nuosprendžiu, todėl paskyrė teisingą bausmę.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014m. birželio 23 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir BPK 328 str. 4p.
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio atmesti.