Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-319-278/2011

Teisėja R. Šimbelytė Teisminio proceso Nr.2-08-3-08575-2010-1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-679-400/2011 pagal pareiškėjo Š. N. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemuno prekybos centras“ ieškinį atsakovei UAB „Didžioji vaistinė“, trečiajam asmeniui R. L. dėl pripažinimo akcininku ir įpareigojimo padaryti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Š. N. C. proceso kodekso (toliau _ CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindais prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-812/2010 ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-02-01 sprendimu pripažino, jog UAB „Nemuno prekybos centras“ yra atsakovės UAB „Didžioji vaistinė“ akcininkė, turinti 1 935 vnt. bendrovės paprastąsias vardines 1 lito akcijas ir įpareigojo UAB „Didžioji vaistinė“ apie tai padaryti įrašus UAB „Didžioji vaistinė“ akcijų apskaitos dokumentuose. Nurodo, kad įvykdžius 2010-02-01 sprendimą, UAB „Didžioji vaistinė“ padidėjo akcijų skaičius – vietoje bendrovės įstatuose numatytų 411 829 vnt. yra įregistruota 412 764 vnt. akcijų, tačiau įstatinis kapitalas nepadidėjo ir išliko toks, koks nurodytas įstatuose – 411 829 Lt dydžio. Teigia, jog bendrovės akcijos, taip pat ir pareiškėjo turimo 3 165 vnt. nematerialios paprastos vardinės akcijos nuvertėjo ir tai pažeidžia pareiškėjo, kaip akcininko teises, nes įsiteisėjus 2010-02-01 teismo sprendimui, jis prarado apskaičiuojamo turto dalį. Teigia, jog 2010-02-01 sprendimu buvo pažeistas pareiškėjo nuosavybės neliečiamumo principas, tačiau jis į procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-812/2010 nebuvo įtrauktas, todėl sprendimas yra neteisėtas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teigia, kad buvo aiškiai pažeistas CPK 115 straipsnis, nes netinkamai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas – teismas du kartus įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, keisti ieškinio dalyką, todėl UAB „Nemuno prekybos centras“ tinkamai ieškinio trūkumų nepašalinus, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau bylą pradėjo nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad buvo aiškiai pažeista CPK 45 str. 1 d., nes teismas nepasiūlė ieškovei netinkamą atsakovę UAB „Didžioji vaistinė“ pakeisti tinkama atsakove R. L.. Nurodo, jog ieškovė siekė atidaryti vertybinių popierių sąskaitą neatsižvelgdama į tai, kad R. L. teisės aktų nustatyta tvarka neuždarė savo vertybinių popierių sąskaitos dėl tų pačių akcijų, kurias ji perleido mainų sutartimi UAB „Nemuno prekybos centras“. Pareiškėjas teigia, jog UAB „Didžioji vaistinės“ negali uždaryti R. L. vertybinių popierių sąskaitos be jos sutikimo ar teismo sprendimo, todėl teismui teisingai nustačius atsakovą – R. L. ir patenkinus ieškinį – uždarius R. L. vertybinių popierių sąskaitą ir atidarius naują sąskaitą ieškovės vardu, nebūtų pažeistos kitų bendrovės akcininkų teisės, nebūtų be pagrindo viršytas bendrovės įstatuose nustatytas akcijų skaičius. Teigia, kad pažeistas CK 6.434 straipsnis, nustatantis, kad abi šalys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, tai yra akcijas ieškovei privalėjo perduoti R. L. ir apie tai informuoti akcijų tvarkytoją. R. L. neįvykdžius šios pareigos, atsakovė UAB „Didžioji vaistinė“ uždaryti R. L. vertybinių popierių sąskaitos be jos aiškiai išreikštos valios, neturi teisės. Š. N. nurodo, kad apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimą sužinojo atsitiktinai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tinklalapio, pamatęs, kad 2010-12-07 nagrinėjama civilinė byla, kurioje viena iš šalių yra UAB „Didžioji vaistinė“, todėl mano, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 str. nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas Š. N. 2010-12-14 padavė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė absoliučius procesinės teisės normų pažeidimus neįtraukdama jo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ir nusprendė dėl jo, kaip atsakovės UAB „Didžioji vaistinė“ akcininko teisių ir pareigų bei priimant sprendimą padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti, t.y., prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktais.

CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Apeliantas nurodė, kad apie savo pažeistą teisę sužinojo Lietuvos Aukščiausiojo teismo tinklalapyje 2010-12-07 paskelbus apie bylos nagrinėjimą, o 2010-12-08 visą informaciją apie bylą jam suteikė UAB „Didžioji vaistinė“ teisininkas P. P.. Teigia, jog CPK 368 str. 1d. nustatyto 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą nėra praleidęs. Kolegija nurodytą teiginį vertina kritiškai. Š. N. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje sprendimas yra priimtas 2010-02-01. Iš bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjant minėtą bylą, atsakovę UAB „Didžioji vaistinė“ atstovavo P. P., kuris bendrovės vardu dar 2009-06-03 teikė byloje atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo eilėje teismo posėdžių bei padavė apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo, kurį pasirašė savo vardu (1 t., b.l. 26-28, 52-54, 74-75, 89-92, 101-104). Minėtas sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2010-06-10 nutartimi nutraukus apeliacinį procesą (CPK 331 str. 6 d., 1 t., b.l. 123-126). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl minėtos nutarties kasacinį skundą padavė UAB „Didžioji vaistinė“, kurį pasirašė ir bendrovės direktorė J. N., kuri turi didžiausią įmonės akcijų paketą ir yra pareiškėjo žmona (1 t., b.l. 131-133). Be to, iš 2011-03-03 teismo protokolo matyti, kad Š. N. domisi įmonės veikla, o byloje esantys akcininkų susirinkimų protokolai patvirtina, jog jis dalyvauja minėtuose susirinkimuose, nuolat bendrauja su įmonės teisininku, kuris neabejotinai yra informavęs akcininką, bendrai su žmona valdantį didžiausią įmonės akcijų paketą, apie vykstančius teisminius procesus, priimtus sprendimus ir jų apskundimą (1 t., b.l. 11, 2 t., 52-53). Dėl paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, kad apie Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjui neginčijamai buvo žinoma dar iki UAB „Didžioji vaistinė“ kasacinio skundo padavimo, t.y., 2010-06-22, nes apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jo bei sutuoktinės tarpusavio santykiai yra priešiški ir sutuoktinė jam apie įmonės veiklą, esamus teisminius ginčus neteikia informacijos (1 t., b.l. 131-133). Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės akcijas valdo 4 asmenys, todėl neabejotinai apie vykstančius teisminius ginčus jie yra informuojami ir akcininkų susirinkimuose (1 t., b.l. 12). Kadangi pareiškėjas Š. N. teismui nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kada jis sužinojo apie ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-812/2010. Be to, pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą, todėl jo prašymas pagrįstai atmestas. Kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-812/2010 dėl sekančių motyvų.

LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatos nustato, jog uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams. Kadangi bendrovės direktorė J. N. yra atsakinga už tinkamą vertybinių popierių tvarkymą, todėl esant bet kokiam teisminiam ginčui, susijusiam su įmonės akcijomis, įmonė atstovauja ne tik įmonę, bet ir jos akcininkus. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teisme, nagrinėjant kilusį ginčą su UAB „Nemuno prekybos centras“ įmonę ir visus jos akcininkus atstovavo bendrovės teisininkas, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisės buvo ginamos ir Š. N. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu teismui nebuvo pagrindo. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad Juridinių asmenų registre esantys duomenys apie įmonės turimų akcijų kiekį, kuris nėra nei padidėjęs nei sumažėjęs, yra nuginčyti, todėl teigti, jog bendrovei įvykdžius 2010-02-01 teismo sprendimą yra pažeistos apelianto teisės, nėra pagrindo. Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjo teisės nėra pažeistos ir dėl jo teisių ir pareigų jokio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, todėl konstatuoti, kad nagrinėjant bylą ir priimant 2010-02-01 sprendimą buvo pažeistos pareiškėjo teisės nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad jis nėra atstovaujamas byloje ar jo interesai atstovaujami netinkamai, žinodamas apie nagrinėjamą bylą turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta jam teise įstoti į bylą bendraatsakovu ar trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Dėl paminėto, atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, jog yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes pirmosios instancijos teismo 2010-02-01 sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Tačiau aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka, kuri gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams. Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tokios klaidos dėl to, kad teismas priėmė ieškinį, apelianto teigimu, nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų bei ieškinyje atsakovu nurodžius netinkamą atsakovą, nes ieškinio priėmimo klausimą sprendžia teismas ir tai yra jo prerogatyva, o nurodyti atsakovą byloje priklauso ieškovui, todėl konstatuoti, jog teismas padarė procesinius pažeidimus, nėra pakankamo pagrindo (CPK 45, 135, 137 str. str.). Iš bylos duomenų matyti, kad mainų sutartis, 2007-10-09 sudaryta tarp UAB „Nemuno prekybos centras“ ir R. L. nėra nuginčyta ir buvo pateikta atsakovei UAB „Didžioji vaistinė“, kuri privalo ją vykdyti (1 t., b.l. 6-7). Kad šia mainų sutartimi nėra išreikšta R. L. valia, duomenų nėra, be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad trečiojo asmens išreikštą valią yra pripažinusi ir atsakovė, nes akcininkų pasikeitimai buvo fiksuojami vertybinių popierių sąskaitose ir žurnaluose (2 t., b.l. 9-11). Nesant duomenų, jog R. L. yra sudariusi sutartį prieš savo valią, o teismui pripažinus, kad UAB „Nemuno prekybos centras“ yra atsakovės akcininkė ir įpareigojus padaryti apie tai įrašus bendrovės apskaitos dokumentuose, šie veiksmai privalo būti atlikti, t.y., R. L. išbraukta iš akcininkų, jos teises perimant naujam akcininkui, todėl konstatuoti, kad byloje yra CK 6.434 straipsnio nuostatų pažeidimas, nėra jokio pagrindo ir akcininkų pakeitimus privalo vykdyti UAB „Didžioji vaistinė“.

Apelianto teiginiai, kad ginčijama nutartis yra nemotyvuota ir neteisinga, vertintini kritiškai.

Dėl paminėto, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir UAB „Nemuno prekybos centras“ turėtos procesinių dokumentų surašymo išlaidos, priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d.3 p., 93 str. 1 d. 98 str., 2 t., b.l. 73, 77 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Š. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 605 Lt (šešis šimtus penkis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų surašymu uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno prekybos centras“ (į. k. 3008 51954) naudai bei 3 Lt (tris Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).