Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla 1A-144-282/2008

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.2.1., 1.2.14.13.,1.2.29.2, 2.4.6.3.1.

2008 m. balandžio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl nusikaltimo padaryto 2005-10-24 ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl nusikaltimo padaryto 2005-10-24 ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. dėl baudžiamojo nusižengimo padaryto 2005-10-24 ir nuteistas 30 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-03-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2006-01-06 iki 2006-03-06 ir bausmės, atliktos pagal 206-03-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikas, kiek tai nesidubliuoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 303 str. 2 p., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, K. Ž. išteisintas dėl L. V. priklausančio turto pagrobimo, kvalifikuoto pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., dėl L. V. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrobimo, kvalifikuoto pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., dėl K. K. priklausančio turto pagrobimo, kvalifikuoto pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., dėl K. K. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrobimo, kvalifikuoto pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

V. P. civilinis ieškinys tenkintas ir iš K. Ž. priteisti 260 Lt nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2005-10-24, tiksliai nenustatytu dienos metu, atrakindamas duris įsibrovė į patalpą – V. P. priklausantį butą ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose ir iš ten pagrobė svetimą turtą: 800 Lt muzikinį centrą ,,Kenwood (duomenys neskelbtini) 15 Lt mobilaus telefono ,,Nokia“ įkroviklį, 100 Lt vertės moterišką sportinį kostiumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 915 Lt turtinę žalą, taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentus: A. P., gimusios ,,duomenys neskelbtini“, vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir V. P., gimusios ,,duomenys neskelbtini“, vardu išduotą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, suplėšydamas V. P. klasės nuotraukas, taip padarydamas 15 Lt turtinę žalą, įsmeigdamas peilį į svetainėje buvusią sofą-lovą supjaustė audinį, padarydamas 130 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis K. Ž. skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, išteisinti jį pagal BK 178 str. 2 d., nes Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis yra per griežtas.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti K. Ž. skundą.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų.

Apeliantas savo skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir jį išteisinti tik pagal BK 178 str. 2 d., tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Ž. ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino pagrobęs daiktus ir asmens dokumentus iš V. P. buto, prisipažino suplėšęs nuotraukas bei sugadinęs sofos-lovos audeklą (t. 1; b. l. 159-160; 163-164; 165-171), o vėliau atsisakė duoti parodymus (t. 1; b. l. 177; 183). Pirmosios instancijos teisme K. Ž. neigė padaręs nusikalstamas veikas įsibrovęs į V. P. butą, o iš esmės skirtingą savo poziciją ikiteisminio tyrimo metu aiškino tuo, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jam buvo pažadėta, kad jis bus paleistas į laisvę, todėl ir sakė, kaip buvo paprašytas (t. 2; b. l. 124).

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl jam daromo spaudimo, neobjektyvaus bylos tyrimo K. Ž. 2006-01-18 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą ir 2006-02-28 į LR Generalinę prokuratūrą. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. sausio 30 d. nutarimu (t. 2; b. l. 6-7) išnagrinėjo K. Ž. skundą ir jį atmetė, kaip nepagrįstą, o dėl antrojo skundo atliko ikiteisminį tyrimą ir 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu jį nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 2; b. l. 137-140). Taigi, K. Ž. teiginiai apie psichologinę prievartą jo atžvilgiu jau buvo nagrinėjami ikiteisminio tyrimo metu, jiems nepasitvirtinus K. Ž. skundas buvo atmestas, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti ikiteisminio tyrimo tyrėjai A. D. ir R. R. tvirtino, kad K. Ž. parodymus davė geranoriškai, niekieno neverčiamas, dalyvaujant advokatui (t. 2; b. l. 172; 180).

Pasak liudytojo R. R., K. Ž. pats papasakojo apie vagystę iš buto ,,duomenys neskelbtini“ gatvėje, nurodė, kad tame bute perdūrė sofą-lovą, kad pagrobė asmens dokumentą, kurio nukentėjęs dar net nebuvo pasigedęs, o taip pat nurodė kuriame lombarde užstatė pavogtą muzikinį centrą (t. 2; b. l. 180).

Tokius liudytojo R. R. parodymus bei pirminius K. Ž. parodymus patvirtina kita bylos medžiaga: iš 2005-11-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš K. Ž. buvo gauta informacija, apie užstatytą lombarde pavogtą muzikinį centrą (t. 1; b. l. 107); 2005-11-15 iš lombardo buvo išimtas pagrobtas muzikinis centras ,,Kenwood (duomenys neskelbtini) ir 2005-10-25 sutarties dėl lombardo paslaugų, sudarytos tarp K. Ž. ir įmonės savininko A. B., kopija (t. 1; b. l. 108; 109-115); įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos dvi 3 cm pločio skylės sofoje-lovoje (t. 1; b. l. 98-100); K. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip peiliu subadė sofą-lovą bei nurodė spintelę, nuo kurios paėmė muzikinį centrą (t. 1; b. l. 165-171); nukentėjusiojo V. P. parodymai apie vagystės aplinkybes atitinka K. Ž. pirminiuose parodymuose bei parodymų patikrinimo vietoje nurodytas vagystės aplinkybes.

Nukentėjusysis V. P., kreipdamasis su pareiškimu dėl vagystės iš jo buto, apklausiamas liudytoju 2005-11-13 nenurodė, kad su kitais daiktais ir dokumentais dingo ir žmonos A. P. asmens pasas (t. 1; b. l. 97; 119-120), tuo tarpu K. Ž., apklausiamas 2005-11-16, parodė, kad 2005-10-24 išgertuvių metu pas K. K. iš A. P. rankinės paėmė raktą, nuvažiavo į jos namus, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, atsirakinęs pateko į butą, iš kurio pagrobė muzikinį centrą ,,Kenwood“, mobilaus telefono įkroviklį, LR pasą bei socialinio draudimo pažymėjimą (t. 1; b. l. 159-160). Jau po to, kai K. Ž. prisipažino pagrobęs ir LR pasą, 2005-11-17 papildomai apklausiama A. P. nurodė, kad apžiūrėjusi savo daiktus tikrai nerado ir jos vardu išduoto LR paso (t. 1; b. l. 127). Be to, A. P. patvirtino ir kitus K. Ž. parodymus, o būtent tai, kad girtaujant pas K. K., po to, kai išėjo K. Ž., ji savo rankinėje pasigedo savo buto rakto, kuris atsirado vėliau, kai sugrįžo K. Ž. (t. 1; b. l. 125-126).

Kaip buvo minėta, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių prisipažinęs padaręs nusikalstamas veikas, o vėliau atsisakęs duoti parodymus, teisiamojo posėdžio metu pateikė naujas versijas. Nuteistasis nurodė, kad muzikinį centrą, kurį po 5-7 dienų pardavė už 120 Lt, pirko iš pažįstamo Artūro. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių patikrinti šią versiją, tačiau ji nepasitvirtino (t. 2; b. l. 130-131; 136). O K. Ž. nurodyta aplinkybė, kad jis, teisėtai įsigijęs muzikinį centrą, pardavė jį po 5-7 dienų paneigiama neginčijamais byloje surinktais kitais įrodymais – sutarties dėl lombardo paslaugų kopija, kuri patvirtina, jog pavogtas muzikinis centras K. Ž. buvo perduotas į lombardą jau sekančią dieną po vagystės (t. 1; b. l. 114). Tai patvirtino ir liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje (t. 2; b. l. 124-125).

Nukentėjusieji V. P., A. P. teisiamajame posėdyje davė tokius pat parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2; b. l. 105). Liudytojų R. R., A. B. parodymus patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga. Tokiu būdu, visi aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai, kuriuos patvirtina kiti aptarti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kartu su nuteistojo K. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu sudaro bendrą įrodomąją medžiagą dėl apelianto kaltės pagrobus svetimą turtą, fizinių asmenų dokumentus iš V. P. buto ir sugadinus svetimą turtą tame bute, ir neabejotinai paneigia apelianto iškeltas versijas. Dėl to kolegija daro išvadą, kad K. Ž. už paminėtas nusikalstamas veikas pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai, ir, kad tenkinti K. Ž. skundą nėra pagrindo.

Tačiau, nuosprendis keistinas dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Už K. Ž. inkriminuotą fizinio asmens dokumentų grobimą numatyta atsakomybė BK 302 str. 1 d., kuris dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), tačiau minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 302 str. 1 d. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, kur sankcijoje numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas iki 3 metų, dėl ko veikos padarymo metu tai buvo nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, pagal kokią BK 178 str. 2 d. redakciją pripažintas kaltu ir nuteistas apeliantas, nors nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, o šiuo metu galiojanti BK 178 str. 2 d. numato laisvės atėmimą iki 6 metų.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str. 1 d.). Kadangi K. Ž. padarytų nusikalstamų veikų (BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.) padarymo metu galiojo švelnesnę atsakomybę numatantys baudžiamieji įstatymai, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti būtent juos ir apie tai nurodyti skundžiamame nuosprendyje. Apylinkės teismas, pripažindamas K. Ž. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., nenurodė minėtų straipsnių redakcijų, be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog K. Ž. įvykdė du apysunkius nusikaltimus, kas atitinka šiuo metu galiojančias BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. redakcijas. Tai rodo, kad apeliantas buvo nuteistas pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusias baudžiamųjų įstatymų redakcijas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. Ž., būdamas teistas, padarė vieną apysunkį, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą idealioje nusikalstamų veikų sutaptyje. Byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau tyčinius nusikaltimus K. Ž. padarė neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus nuosavybei (t. 2; b. l. 26-29), todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o toks asmuo yra keliantis didesnį pavojų visuomenei, todėl paprastai jam skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Be to, apeliantas, nors ir jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko, praeityje teistas 7 kartus, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas, Įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ taikymas jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus – vogė ir plėšė svetimą turtą (t. 2; b. l. 16-18). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausias iš BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą ir areštą.

Teismas bausmę turi skirti įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuteisė K. Ž. pagal griežtesnę atsakomybę numatančių Baudžiamųjų įstatymų (BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.) redakcijas, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti bausmių terminai nėra aiškiai per griežti, nes yra mažesni nei BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų) ir nei BK 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 187 str. 3 d. skyrė areštą, nežymiai viršijantį Baudžiamajame įstatyme (BK 49 str. 3 d.) numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis apie 27 paros).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ir perkvalifikavus K. Ž. nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir BK 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) K. Ž. paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir arešto terminų mažinti nėra pagrindo, nustatyti terminai atitinka BK 41 str., 54 str. reikalavimus. Subendrintos apėmimo būdu paskirtos bausmės, bendrintinos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme taip pat, kaip skundžiamame nuosprendyje tai padarė apylinkės teismas, nes ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodęs, kad K. Ž. nusikalstama veika dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 d., rezoliucinėje nuosprendžio dalyje padarė klaidą ir nurodė, kad K. Ž. pripažįstamas kaltu pagal BK 182 str. 3 d. Ši techninio pobūdžio klaida ištaisytina. Pirmosios instancijos teismo teisėjas minėtą klaidą taisė LR BPK 361, 362 str. pagrindu priimdamas 2008 m. vasario 13 d. nutartį, kuri yra neteisėta, nes priimta apeliacinio proceso stadijoje, o ne nuosprendžio vykdymo procese, nutartis priimta nerengiant teismo posėdžio ir neinformuojant apie tai proceso dalyvių, kaip numatyta BPK 362 str., be to, apie priimtą nutartį proceso dalyviai neinformuoti. Dėl to 2008 m. vasario 13 d. nutartis naikintina, o nuosprendyje padaryta techninė klaida ištaisytina apeliacinio teismo sprendimu.

Be to, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. Ž. dėl kitų nusikalstamų veikų, neteisingai nurodė įstatymo pavadinimą, kuriuo vadovavosi – vietoje Baudžiamojo proceso kodekso nurodė Baudžiamąjį kodeksą, tačiau teisingai nurodė Baudžiamojo proceso įstatymo straipsnį, kuris reglamentuoja, kada teismas priima išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 str. 5 d.). Ši techninė klaida taip pat ištaisytina.

Sutinkamai su LR BPK 113 str. 3 d. 1 p., teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas išteisino K. Ž. dėl L. V. ir K. K. turto ir dokumentų pagrobimo. Minėti civiliniai ieškovai buvo pareiškę civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje (t. 1; b. l. 76; 124), tačiau apylinkės teismas nuosprendžiu šių pareikštų civilinių ieškinių neišsprendė. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl, keičiant nuosprendį, išsprendžiami ir L. V. bei K. K. civiliniai ieškiniai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžio atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Ž. Astrausko 2008 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti:

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą nurodant, kad K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas 30 parų areštu už 2005-10-24 padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.;

K. Ž. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams;

K. Ž. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., K. Ž. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už 2005-10-24 padarytą baudžiamąjį nusižengimą – 30 parų areštą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtos subendrintos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme, suėmime išbūtą laiką ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendį atliktą bausmę nuo 2005-09-01 iki 2005-09-03, nuo 2006-01-06 iki 2008-04-03.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą nurodant, jog K. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. dėl L. V. priklausančio turto vagystės ir jos asmens dokumento pagrobimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. dėl K. K. priklausančio turto vagystės ir jo asmens dokumento pagrobimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.