Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

L. P. 2009 m. sausio 28 d. išsiuntė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą, kuriuo jai už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206² straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 1000 Lt bauda. Taip pat L. P. prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad terminą skundui paduoti ji praleido dėl to, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imigracijos skyriaus raštą Nr. (15/4-3) 10 K-52846, iš kurio matyti, kada buvo priimti sprendimai išduoti leidimus Gruzijos piliečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji gavo jau pasibaigus apskundimo terminui.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Kadangi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrius ginčijamą nutarimą L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2008 m. lapkričio 7 d., todėl konstatuotina, kad paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtu ATPK 293 straipsniu, buvo 2008 m. lapkričio 17 d., tačiau L. P. savo skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė tik 2009 m. sausio 28 d. (išsiuntimo spaudas ant voko), tai yra praleidusi ATPK 293 straipsnyje numatytą terminą skundui paduoti.

Vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Šiuose straipsniuose minimomis svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą.

Nors L. P. savo skunde nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imigracijos skyriaus raštas Nr. (15/4-3) 10 K-52846, iš kurio matyti, kada buvo priimti sprendimai išduoti leidimus Gruzijos piliečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo paruoštas 2008 m. lapkričio 24 d., o ji minėtą raštą gavo jau pasibaigus terminui skirtam skundui paduoti, todėl jį ir praleido, tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šių aplinkybių nepripažino pagrįstomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis.

Iš byloje esančios medžiagos (nutarimo kopijos, b.l. 26) matyti, kad L. P. apie ginčijamą nutarimą sužinojo ir ginčijamo nutarimo nuorašą gavo jo priėmimo dieną, t.y. 2008 m. lapkričio 7 d., todėl konstatuotina, kad nuo šios dienos ji ir turėjo galimybę nesutikdama su priimtu nutarimu, jį apskųsti įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau šia teise ji tinkamai nepasinaudojo. Ir nors L. P. savo skunde nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imigracijos skyriaus raštas Nr. (15/4-3) 10 K-52846 buvo paruoštas 2008 m. lapkričio 24 d., o ji jį gavo jau pasibaigus terminui skirtam skundui paduoti, todėl ir praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau ši aplinkybė pagrįstai nebuvo pripažinta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kreipimasis į įvairias institucijas aiškinantis ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes ar jo teisėtumą, negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti (LVAT 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-5-383-2005). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir po Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imigracijos skyriaus rašto Nr. (15/4-3) 10 K-52846 gavimo, kaip nurodo pati pareiškėja tai įvyko 2008 m. lapkričio pabaigoje, ji į teismą kreipėsi praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui, t.y. tik 2009 m. sausio 28 d. ir nenurodė jokių objektyvių tokio savo delsimo priežasčių.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis vertino tinkamai, tad pagrįstai ir teisėtai netenkino L. P. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. P. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.