Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. gruodžio 23 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia sudavė peiliu ne mažiau kaip tris smūgius G. K. į kaklą, padarydamas jai pjautinę kaklo žaizdą. Nuo nukraujavimo per perpjautas kaklo bendrines miego arterijas ir jungo venas G. K. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl S. K. veikos

Iš apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kurių tarpusavio ryšį teismas įvertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, matyti, kad įvykio metu S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė peiliu ne mažiau kaip tris smūgius G. K. į kaklą, padarydamas jai pjautinę kaklo žaizdą. Specialistas išvadoje nurodė, kad nuo nukraujavimo per perpjautas kaklo bendrines miego arterijas ir jungo venas G. K. mirė. G. K. mirė nuo S. K. veiksmų. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp S. K. veikos ir G. K. mirties yra priežastinis ryšis.

S. K. sudavė peiliu G. K. tris kartus į vieną svarbiausių gyvybei kūno vietą – kaklą. Jis pripažino, kad norėjo nužudyti G. K.. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad S. K. nužudė G. K. tiesiogine tyčia. Tokia teismo išvada neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes iš jų matyti, kad S. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veika gali sukelti G. K. mirtį, ir, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius peiliu jai į kaklą, to siekė.

Kasaciniame skunde S. K. gynėjas nurodo, kad S. K. turi būti pritaikytos BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes šis veikė prieš G. K. dėl didelio išgąsčio ir sumišimo, kurį sukėlė jos pavojingas kėsinimasis. Kasatorius teigia, kad įvykio metu G. K. turėdama peilį užpuolė S. K., o šis dėl didelio išgąsčio ir sumišimo, kurį sukėlė užpuolimas, atėmė iš jos peilį ir ją mirtinai sužalojo. Tokie teiginiai buvo nurodyti ir S. K. apeliaciniame skunde. Kolegija laiko, kad minėti teiginiai yra nepagrįsti.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Iš šios bylos matyti, kad tarp G. K. ir S. K. įvyko eilinis konfliktas, kurio metu apsvaigęs nuo alkoholio S. K. supyko ir prieš G. K. ėmė smurtauti peiliu. Byloje nėra duomenų, kad šio konflikto metu S. K. grėsė realus ir akivaizdus pavojus, kurį savo veiksmais sukėlė G. K.. Versiją, kad šio konflikto metu jį su peiliu užpuolė G. K., o jis išsigandęs atėmė peilį ir juo sudavė G. K., S. K. iškėlė tik teisme. Šią nuteistojo versiją teismai vertino kartu su kitais įrodymais ir dėl jos padarė pagrįstas išvadas. Kasatoriaus teiginiai, kad minėta versija buvo įvertinta neatsižvelgus į įrodymų visumą, nėra pagrįsti. Teismai savo išvadas dėl konflikto aplinkybių, S. K. versijos, jo būsenos grindė įrodymų visuma ir įvertino ne tik kasaciniame skunde nurodytus, bet ir kitus byloje esančius duomenis, kurie aptarti teismų sprendimuose ir kuriuos apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis BPK reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pats kasatorius S. K. versiją grindžia atskirais duomenimis, o ne byloje esančių duomenų visuma.

Iš teismų sprendimų matyti, kad konflikto metu S. K. nužudė G. K. apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo versiją, kuri yra analogiška apeliaciniame skunde nurodomai versijai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas dėl didelio išgąsčio ir sumišimo, tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nurodęs, kad įvykio metu buvusi situacija, kuriai esant S. K. nužudė G. K., S. K. nebuvo netikėta, kad tai buvo eilinis konfliktas, o ne G. K. pavojingas kėsinimasis. Pažymėtina, kad teismas išvadą dėl S. K. būsenos grindė ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad įvykio metu S. K. nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenos. Kasatoriaus teiginiai, kad teismas negalėjo įvertinti šios situacijos ar S. K. būsenos pagal byloje esančius duomenis, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami šios bylos aplinkybes ir įrodymus dėl konflikto eigos ir nuteistojo būsenos, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Tinkamai įvertinę įrodymų tarpusavio ryšį teismai pagrįstai konstatavo, kad S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia nužudė G. K. ir kad jo veikai taikyti BK 28 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad S. K. apkaltinamasis nuosprendis dėl G. K. nužudymo yra priimtas pagrįstai. Motyvai, susiję su bausme, kasaciniame skunde nėra nurodyti.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl S. K. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius S. K. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – susijusius su įvykio vertinimu, G. K. sužalojimo aplinkybėmis, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.