- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-2215/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5777-611/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiam AB bankui SNORAS dėl sandorių nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Metoil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais ieškovo atsakovui išduotus 2011-10-19 paprastąjį vekselį Nr.02V-00033, 2011-10-28 paprastąjį vekselį Nr.02V-00034, 2011-11-04 paprastąjį vekselį Nr.02V-00035, 2011-10 paprastąjį vekselį Nr.02V-00036, taip pat šių vekselių 2011-10-19, 2011-10-28, 2011-11-04 ir 2011-11-10 vekselių pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtines teises pagal minėtus 2011-10-19, 2011-10-28, 2011-11-04 ir 2011-11-10 paprastuosius vekselius ir uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias išieškojimo procedūras ieškovo atžvilgiu pagal minėtus vekselius. Nurodė, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes terminas apmokėti ginčijamus vekselius yra pasibaigęs, ieškovas šių vekselių nėra apmokėjęs, ieškovo atžvilgiu yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Kadangi vekseliai, pagal kuriuos pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, yra ginčijami, todėl būtina areštuoti atsakovo turtines teises ir uždrausti vykdyti išieškojimą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui išieškojus pagal vekselius mokėtinas sumas, ieškinio tenkinimo atveju taptų praktiškai negalimas, nes atsakovui yra iškelta bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo UAB „Metoil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovo BAB banko SNORAS turtines teises pagal ieškovo UAB „Metoil“ atsakovui BAB bankui SNORAS išduotus 2011-10-19 paprastąjį vekselį Nr.02V-00033, 2011-10-28 paprastąjį vekselį Nr.02V-00034, 2011-11-04 paprastąjį vekselį Nr.02V-00035, 2011-10 paprastąjį vekselį Nr.02V-00036, uždraudžiant atsakovui BAB bankui SNORAS vykdyti bet kokias išieškojimo iš UAB „Metoil“ procedūras pagal minėtus vekselius. Teismas nurodė, kad atsakovui AB bankui SNORAS Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 14, 20 p. p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija vekselius ir šių vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas yra pradėjęs arba ketina pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, ir bus išieškoma žymiai didesnė lėšų suma nei ieškovo buvo gauta pagal ginčo vekselius (atsakovas sumokėjo ieškovui mažesnes sumas nei nurodyta vekseliuose, atsakovas priskaičiavo palūkanas). Kadangi atsakovui yra iškelta bankroto byla ir bet kokios atsakovo gautos lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui bei atsiskaitymui su atsakovo kreditoriais, todėl egzistuoja tikimybė, kad atsakovui išieškojus iš ieškovo skolas pagal ginčijamus vekselius, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimu, nes atsakovas yra nemokus, tokiu atveju ieškovas turėtų stoti į kreditorių eilę, o atsakovo turto gali neužtekti atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi ir su ieškovu. Todėl teismo vertinimu tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, užtikrinti esamos padėties išlikimą per visą bylos nagrinėjimo laiką. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo nuomone, dėl nurodytų priežasčių atitinka ekonomiškumo, proporcingumo, tikslingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovo turtas pagal atsakovo pradėtą priverstinį išieškojimą yra areštuotas, todėl taikomos laikinosios pasaugos priemonės nepažeis atsakovo interesų ir nesumažins jo galimybių patenkinti reikalavimą ieškinio atmetimo atveju. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus, vertinant juos prima face, nėra pagrindo teigti, kad pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BAB bankas SNORAS prašo 2012-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį pakeisti, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir areštuoti atsakovo turtines teises į palūkanas pagal 2011-10-19 paprastąjį vekselį Nr. 02V-00033, 2011-10- 28 paprastąjį vekselį Nr. 02V-00034, 2011-11-04 paprastąjį vekselį Nr. 02V-00035, 2011-11-10 paprastąjį vekselį Nr. 02V-00036, uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokias palūkanų pagal minėtus vekselius išieškojimo iš ieškovo procedūras. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes nepagrįstai apriboja atsakovo galimybes taikyti visas savo teisių gynybos priemones, kurios leistų greičiau patenkinti atsakovo reikalavimus, t.y. išsieškoti už vekselius sumokėtas ir negrąžintas piniginių lėšų sumas - 1233234,88 EUR. Ieškovo pareiga sugrąžinti atsakovo už vekselius sumokėtas sumas visiškai nepriklauso nuo šios civilinės bylos baigties ir ieškinio patenkinimo ar atmetimo.
2. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, piniginių lėšų išieškojimas iš ieškovo atidėtas neribotam laikui, per kurį gali pasikeisti ieškovo turto sudėtis, jo finansinės galimybės vykdyti prievoles, gali atsirasti daugiau kreditorių, todėl skirtingai nei teigia ieškovas, gali pasunkėti arba tapti praktiškai negalimas ne būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o atsakovo galimybė susigrąžinti ieškovui paskolintas sumas, kas neatitinka teisingumo principo, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
3. Ieškovas elgėsi nesąžiningai įkeisdamas turtą, dėl kurio įkeitimo šalys tarėsi pradėjus derybas dėl skolos atsakovui pagal vekselius grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Metoil“ prašo BAB bankas Snoras atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais apelianto argumentais ir laiko juos nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkino ieškovo UAB „Metoil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Apeliantas skunde nurodo, kad ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes nepagrįstai apriboja atsakovo galimybes taikyti visas savo teisių gynybos priemones, kurios leistų greičiau patenkinti atsakovo reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad vekseliai bei vekselių pirkimo-pardavimo sutartys yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais, nes sudaryti be tokiems sandoriams sudaryti būtino ieškovo valdymo organo - valdybos sprendimo, pažeidžiant CK 1.92 straipsnio reikalavimus. LR Vekselių įstatymo 10 straipsnyje, numatyta, kad asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 8 dalimi, pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo.Tai reiškia, kad ieškinyje nurodytais pagrindais nuginčijus vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas atsakovui nebus atsakingas pagal ginčo vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis.
Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nėra sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę, pagrįstai nusprendė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė atsakovui BAB bankui SNORAS vykdyti bet kokias išieškojimo iš UAB „Metoil“ procedūras pagal minėtus vekselius. Teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovui yra iškelta bankroto byla ir bet kokios atsakovo gautos lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui bei atsiskaitymui su atsakovo kreditoriais, todėl egzistuoja tikimybė, kad atsakovui išieškojus iš ieškovo skolas pagal ginčijamus vekselius, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimu. Pažymėtina, kad atsakovas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei patenkinus ieškinį, teismo sprendimas galės būti įvykdytas, bei, kad jo įvykdymas nebus apsunkintas.
Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai įkeisdamas turtą, dėl kurio įkeitimo šalys tarėsi pradėjus derybas dėl skolos atsakovui pagal vekselius grąžinimo. Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės bei nesudaro pagrindo ieškovą laikyti nesąžiningu.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.