- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 1-352-569/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00656-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kaltinamasis
- V. S., R. M., G. K.
- Nukentėjusysis
- A. G., M. Š., R. K.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,
R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-08-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. areštu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,
G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2007-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeistu areštu 90 parų; 2) 2011-04-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn. bausmės vykdymą atidedant 1 m.; 2011-11-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pasiųstas atlikti 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2010-08-10 nuo 6.10 val. iki 6.45 val., ties Šiaulių Šv. Apašt. Petro ir Pauliaus katedra, Šiauliuose, Aušros takas 3, išlipdamas iš A. G. vairuojamo automobilio „Ford Transit”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. G. priklausančią 80 Lt vertės rankinę, kurioje buvo: 10 Lt vertės piniginė, 780 Lt, du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia” (1 telefono vertė – 100 Lt) 200 Lt vertės bendrai su SIM pokalbių kortelėmis 2 Lt vertės bendrai (vienos SIM kortelės vertė – 1 Lt), asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, išduoti A. G. vardu, automobilio „Audi 80”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas, AB banko „Swedbank” mokėjimo kortelė, iš viso pagrobė 1072 Lt vertės svetimą turtą.
Be to, V. S. ir G. K. 2011-04-26, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, tiksliai nenustatytoje vietoje ir būdu, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti – AB banko „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. vardu, ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuo įgijimo momento neteisėtai laikė su savimi iki 2011-04-26 19.23 val.
Be to, V. S. ir G. K. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir būdu įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti – AB banko „Swedbank” elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. vardu, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra 2011-04-26 19.23 val., Šiauliuose Tilžės g. 121, iš AB banko „Swedbank” bankomato, nuo sąskaitos nuėmė 390 Lt, ir įgijo R. K. priklausančias pinigines lėšas – 390 Lt.
Be to, V. S. ir G. K., 2011-04-26 veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, į AB banko „Swedbank” bankomatą Šiauliuose, Tilžės g. 121, įdėdami AB banko „Swedbank” elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. vardu, ir bankų operacinėms sistemoms bei bankams pateikdami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, R. K. priklausantį, turtą – 390 Lt.
Be to, V. S. ir R. M. 2011-07-31 apie 19.00 val., autobusų sustojimo stotelėje „Autobusų stotis”, Šiauliuose, Tilžės g. 109, bendrais tyčiniais veiksmais, atimdami galimybę priešintis, o būtent, V. S. čiumpant už rūbų nukentėjusįjį M. Š. ir nusitempiant jį į Tilžės g. 121 kiemą, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, V. S. suduodant nukentėjusiajam M. Š. ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu į veidą, tuo padarant jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, pereinančias į kairės akies apatinį voką, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to V. S. iš M. Š. kelnių kišenės ištraukus piniginę už 30 Lt ir pagrobus piniginėje buvusius nuolatinį autobuso pravažiavimo bilietą už 12,40 Lt, SIM kortelę už 20 Lt, o piniginę perdavus R. M., tokiu būdu pagrobė svetimą, M. Š. priklausantį, turtą už 62,40 Lt – piniginę su joje buvusiais daiktais.
Dėl vagystės iš A. G.
V. S. teisiamajame posėdyje dėl vagystės iš A. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. važiavo iš Joniškio į Šiaulius. Įlipęs į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, iš pradžių atsisėdo į galą, o po to persėdo į priekį. Su savimi turėjo rankinę, kurią buvo prisisegęs. Nukentėjusiojo rankinė buvo padėta šalia ant sėdynės. Išlipdamas per klaidą paėmė ne savo, o nukentėjusiajam priklausančią rankinę. Išlipęs iš mikroautobuso, suprato, kad turi dvi rankines. Mikroautobusas jau buvo nuvažiavęs. Nukentėjusiojo rankinę nusinešė į darbą ir padėjo į spintelę. Buvo kilusi mintis nunešti rankinę į policiją, bet to nepadarė, kadangi turėjo dirbti. Rankinėje buvo du telefonai, taip pat ir kiti daiktai bei dokumentai, kurie yra išvardyti kaltinime. Piniginėje buvo 780 litų. Iš tų pinigų V. S. paėmė gal 200 litų ir sumokėjo už komunalines paslaugas. Šios sumos, kurią paėmė, A. G. kartu su rankine negrąžino. Viename iš telefonų rado nukentėjusiojo sesers numerį. Jai paskambinęs, sužinojo A. G. telefono numerį. Paskambino nukentėjusiajam ir pasakė, kad norėtų grąžinti jo daiktus. Paklausė, kiek šis galėtų už radybas sumokėti, bet jei A. G. ir būtų davęs pinigų, V. S. nebūtų jų ėmęs, nes tai buvo jo kaltė, kad pasiėmė rankinę. A. G. pasakė, kad galėtų sumokėti 200 ar 100 litų. Tuomet V. S. pasakė, kad pinigų jam nereikia ir kad daiktus atiduos be jokio atlygio. Neturėjo tikslo pavogti A. G. rankinės. Su nukentėjusiuoju susisiekė po 2-3 dienų. Daiktus A. G. atidavė dar po 2 savaičių, nes šis gulėjo ligoninėje. Nukentėjusiajam atlygino 1000 litų turtinę žalą, įskaitant ir A. G. sumokėtą sumą už vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės pagaminimą. Dėl neturtinės žalos A. G. pretenzijų nereiškė.
Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filiale, vairuotoju. Turėjo iš Šiaulių nuvažiuoti į Joniškį, iš ten paimti žmones ir juos atvežti į Šiaulių dializės centrą. 2010-08-10, kai buvo Joniškyje, prie jo priėjo V. S. ir paprašė pavežti jį iki Šiaulių. A. G. sutiko. Kai grįžo į Šiaulius, pasigedo rankinės. Rankinė buvo padėta ant sėdynės šalia A. G.. Kaltinamasis iš pradžių sėdėjo už A. G., o po to atsisėdo priekyje, šalia jo. A. G. matė, kaip kaltinamasis išlipdamas pasiėmė rankinę, bet galvojo, kad V. S. pasiėmė savo rankinę, nes turėjo panašią. Rankinėje buvo piniginė, kurios vertė 10 litų, rankinės vertė – 80 litų. Piniginėje buvo 780 litų. Taip pat rankinėje buvo du „Nokia“ telefonai, kurių kiekvieno vertė – 100 Lt. Telefonuose buvo SIM kortelė, vienos kortelės vertė – 1 Lt. Taip pat buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas, automobilio „Audi 80“ techninės apžiūros talonas ir „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Iš viso buvo pagrobta turto už 1072 Lt. Pastebėjęs, jog nebėra rankinės, jis dar važinėjo prie „Saulės miesto“, kur išlaipino V. S., tikėdamasis jį pamatyti. Telefonai tuo metu jau buvo išjungti. Po kelių dienų, 2010-08-13, jo seseriai paskambino vyriškis ir pasakė, kad rado dokumentus. Už dokumentų grąžinimą paprašė 300 litų atlygio. A. G. tuo metu gulėjo ligoninėje, todėl paprašė, kad dokumentus atneštų į ligoninę. Kaltinamasis pažadėjo atnešti, tačiau neatnešė. Vėliau su juo susitiko prie parduotuvės „Žemaitis“ ir kaltinamasis grąžino jam rankinę su daiktais ir dokumentais. Lėšų trūkumo sąskaitoje nebuvo. Vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę A. G. jau anksčiau buvo pasikeitęs, nes šie dokumentai jam buvo reikalingi. Su V. S. buvo susitarę, kad šis atlygins jam 2000 litų turtinę žalą. V. S. tėra atlyginęs tik 600 litų.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pagrobta A. G. rankinė su pinigais ir kitais daiktais (1 t., 108-111 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė juodos spalvos rankinę „Gold coral“, juodos spalvos piniginę, juodos spalvos piniginę „SL“, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, P. K. įmonės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, rudos spalvos piniginę, darbo pažymėjimą, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. G., A. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą A. G. vardu, „Ačiū Maxima“, „Norfa“, „Omni ID“ nuolaidų korteles, pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“ su „Omnitel Extra“ SIM kortele, pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele (1 t., 116 b. l.). Šie daiktai bei dokumentai buvo apžiūrėti, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole ( 1 t., 117-130 b. l.).
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. S. 2010-08-10 išlipdamas iš A. G. vairuojamo automobilio pasiėmė ir nusinešė buvusią ant automobilio priekinės sėdynės nukentėjusiojo rankinę, kurioje, be A. G. vardu išduotų dokumentų ir banko mokėjimo kortelės, buvo pinigai (780 Lt), piniginė ir du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ su SIM pokalbių kortelėmis. Nusinešęs rankinę su savimi į darbo vietą, V. S. įdėjo ją į spintelę, paėmė iš rankinėje buvusių pinigų, kaip pats nurodė, maždaug 200 litų ir užmokėjo jais už komunalines paslaugas, o likusius pinigus ir kitus rankinėje buvusius daiktus bei dokumentus laikė darbo vietoje, spintelėje, iki tol, kol grąžino nukentėjusiajam A. G.. Nors V. S. teisme tvirtino, kad rankinės pagrobti nenorėjo, paėmė ją per klaidą, manydamas, kad tai jo rankinė, tačiau šią versiją paneigia vėlesni paties kaltinamojo veiksmai. Byloje nustatyta, kad V. S., supratęs, jog pasiėmė svetimą rankinę su pinigais, kitais daiktais bei dokumentais, į policiją jos nenunešė ir nukentėjusiajam A. G. iš karto negrąžino. Kaltinamasis apie rankinę A. G. pranešė tik po 2-3 dienų, už daiktų grąžinimą pareikalavo atlygio, rankinėje buvusiais nukentėjusiajam priklausančiais pinigais atsiskaitė už komunalines paslaugas, tuojau pat išjungė mobiliuosius telefonus, nes, kaip matyti iš nukentėjusiojo A. G. parodymų, pasigedęs rankinės A. G. iš karto ėmė skambinti rankinėje buvusių mobiliojo ryšio telefonų numeriais, tačiau telefonai jau buvo išjungti. Kaltinamasis, paimdamas ir nusinešdamas su savimi svetimą rankinę, taip šį turtą neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino, turto, kurį jis užvaldė, vertė viršija 3 MGL, atvirosios vagystės požymio V. S. veiksmuose nėra, nes A. G., nors ir matė, kaip V. S. paėmė ir išsinešė rankinę, tačiau nesuprato, jog kaltinamasis paima ir išsineša jam priklausantį turtą, galvojo, kad tai V. S. rankinė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad dėl jo veiksmų turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. V. S. padaryta veika kvalifikuotina kaip slaptoji svetimo turto vagystė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelės, išduotos R. K. vardu) įgijimo ir laikymo, neteisėto šios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo bei apgaulės būdu užvaldytų R. K. piniginių lėšų
V. S. teisiamajame posėdyje dėl R. K. vardu išduotos banko mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo, neteisėto šios kortelės panaudojimo ir apgaule užvaldyto nukentėjusiosios R. K. turto kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-04-26 šventė savo gimtadienį. Dienos metu pas jį užėjo R. K. su drauge ir G. K.. Dar buvo ir R. M.. Buvo atėjusi ir V. S. draugė Vaida, bet ji atėjo vakare, apie 22.00 val. V. S. vienas bute pasilikęs nebuvo: visi kartu eidavo parūkyti į rūkomąjį ir niekas bute nelikdavo vienas. Jis ir G. K. ėjo į parduotuvę „Maxima“, kur pirko alkoholinius gėrimus. Gimtadieniui jis išleido kiek daugiau nei 100 litų. Pirkdamas alkoholinius gėrimus vieną kartą atsiskaitė banko kortele. Su savimi turėjo ir grynųjų pinigų – kiek daugiau nei 100 litų. Pinigus buvo paėmęs iš bankomato. Vėliau juos atidavė draugei. Draugė iš jo paėmė 100 ar 200 litų. Į parduotuvę taip pat buvo išėjusi ir R. K. su G. K.. Iš parduotuvės jie parsinešė sidro. Nukentėjusi R. K. iš jo buto išėjo vakare kartu su G. K.. Išeidama nukentėjusioji su savimi pasiėmė ir rankinę. Kas galėjo paimti R. K. banko kortelę, nežino. Jis tos kortelės neėmė. Kad G. K. būtų paėmęs banko kortelę, nematė. Tą dieną tiek jis, tiek nukentėjusioji buvo neblaivūs. Su G. K. piktuoju nebuvo.
G. K. teisiamajame posėdyje dėl R. K. vardu išduotos banko mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo, neteisėto šios kortelės panaudojimo ir apgaule užvaldyto nukentėjusiosios R. K. turto kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-04-26 pas V. S. atėjo su R. K. ir jos drauge. R. K. su savimi turėjo rankinę. G. K. pas V. S. pabuvo 10-15 minučių, daugiausiai – pusvalandį ir išėjo. Po to sugrįžo tą pačią dieną apie 17.30 val. Bute buvo V. S., R. K. ir R. M.. Roberta (K.) miegojo. Prabudo maždaug už valandos. Kol Roberta miegojo, gal jis (G. K.), o gal V. S. pamatė jos telefone SMS žinutę apie tai, kad R. K. yra pervesti pinigai. Tuomet V. S. paklausė, gal jis (G. K.) žino PIN kodą, kad būtų galima pinigus paimti. G. K. atsakė, jog PIN kodo nežino. Tada V. S. pasiūlė nueiti prie bankomato ir patikrinti sąskaitą. Taip buvo galima sužinoti PIN kodą. Prie bankomato nuėjo visi trys: jis (G. K.), V. S. ir R. K.. V. S. atsistojo šalia R. K. ir kol ji tikrino sąskaitą, visą laiką stovėjo šalia. G. K. stovėjo atokiau. V. S., stovėdamas šalia nukentėjusiosios, pamatė PIN kodą. V. S. paėmė kvitą iš bankomato ir R. K. banko kortelę, kad ši jos nepamestų. Tada visi grįžo atgal pas V. S.. Kortelė liko pas V. S., R. K. tam neprieštaravo. Kai grįžo, pasakė R. K., kad eina į parduotuvę. Nuėjo abu su V. S. prie bankomato. Jis (G. K.) įdėjo į bankomatą kortelę, surinko PIN kodą, kurį jam pasakė V. S., ir nuėmė 390 litų. Nuėję į parduotuvę, pirko alkoholio, maisto produktų. Išleido apie 100 litų. Kitus pinigus pasidalijo, kiekvienam teko po 140-150 litų. Pinigus paėmė, nes reikėjo pabaigti švęsti gimtadienį. Kai grįžo į butą, G. K. įdėjo banko kortelę į R. K. rankinę. Ar tuo metu R. K. miegojo, neprisimena. Nukentėjusioji buvo girta, todėl net nesuprato, jog kortelė buvo paimta. Priežasčių ir tikslo apkalbėti V. S. nėra. Nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai 300 litų žalą. Liko neatlyginta 90 litų.
Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-04-26 G. K. ją su drauge nuvedė pas V. S., kuris tą dieną šventė gimtadienį. V. S. pažinojo iš matymo. R. K. draugė, šiek tiek pabuvusi, išėjo, o R. K. pasiliko pas V. S.. Visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Rankinę buvo pasidėjusi ant lovos. Vėliau draugė ją padėjo ant sekcijos. Apie tai, kad banko kortelė buvo paimta, net nežinojo. Praėjus savaitei reikėjo mokėti mokesčius, tačiau pinigų nebuvo. Apie tai, kad į jos sąskaitą yra pervesti pinigai, jai pranešama SMS žinute. Tokios SMS žinutės jos telefone nebuvo. Sužinojusi, kad pinigai buvo pervesti, nuėjo į banką ir pamatė, kad pinigai iš jos sąskaitos buvo nuimti balandžio 26-ąją apie 19.30 val. Įtarė G. K.. Su juo ne vieną kartą yra ėjusi į parduotuvę, atsiskaitydama banko kortele ir rinkdama PIN kodą nuo G. K. nesislėpdavo, todėl G. K. žinojo jos banko kortelės PIN kodą. Įtarimus jai sukėlė ir ta aplinkybė, kad iš ryto G. K. pinigų neturėjo net cigaretėms, o vakare sumokėjo už taksi, kuriuo parvežė ją namo. Su G. K. ir V. S. prie bankomato nėjo ir netikrino, ar į jos sąskaitą yra pervesti pinigai. Tą vakarą kortelės nebuvo pasigedusi ir V. S. nedavė jos pasaugoti. Tuo metu, kai buvo pas V. S., jos telefoną buvo paėmęs G. K., prašė leisti parašyti SMS žinutę. Buvo išgėrusi, tačiau viską prisimena. Pamena, kad pas V. S. buvo užmigusi. Iš jos sąskaitos buvo paimta 390 litų. Dalį pinigų atidavė G. K.. Liko neatlyginta 90 litų, tačiau ji tų pinigų neprašo priteisti.
Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-04-26 buvo atvažiavusi pas V. S., nes jos draugė pas jį buvo palikusi telefoną. V. S. yra V. V. draugas. Tuo metu V. S. bute buvo R. K. su drauge. Jos buvo atvykusios pasveikinti V. S. su gimtadieniu. Kai V. V. iš V. S. išėjo, R. K. su drauge dar buvo pas jį. Vakare, po darbo, apie 22.30 val. vėl užėjo pas V. S.. Bute dar buvo Roberta (K.), Gytis (K.), kiti asmenys. Visi buvo neblaivūs. Kai pirmą kartą atėjo pas V. S., matė, jog Roberta turėjo su savimi rankinę, kurią buvo pasidėjusi ant lovos. Kai atėjo pas V. S. vakare, nepastebėjo, ar Roberta tebeturi rankinę, nes ji labai greitai išvažiavo namo. Robertą į namus palydėjo G. K.. Kai visi išsiskirstė, V. S. padavė jai 100, o gal ir 200 litų. Mano, kad šiuos pinigus V. S. jai padavė todėl, kad jų neišleistų alkoholiui. Kitą dieną tuos pinigus ji grąžino V. S.. Vėliau iš V. S. sužinojo, kad R. K. apkaltino G. K., kad šis iš jos sąskaitos pasinaudojęs banko kortele paėmė pinigus.
Liudytoja J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-04-26 su drauge R. K. buvo pas V. S. namuose. Ten jas nuvedė G. K.. Būdamos pas V. S., su R. K. eidavo parūkyti, rankines palikdavo kambaryje. Kartu su jomis eidavo rūkyti ir V. S.. J. A. namo išvažiavo apie 15.00 val., o Robertą paliko miegančią. G. K. pas V. S. pabuvo labai trumpai: greitai išėjo ir kol J. A. ten buvo, daugiau nebepasirodė. Tą pačią dieną apie 20.30 val. ji vėl buvo užėjusi pas V. S., nes nerimavo dėl Robertos, kadangi ši neatsiliepė telefonu. Robertą rado tame pačiame bute. Pamačiusi, kad ji vis dar ten, J. A. išėjo. Roberta buvo išgėrusi. Robertą į namus taksi automobiliu parvežė G. K.. R. K. po šv. Velykų turėjo pervesti pašalpą. Pinigų vis nebuvo, todėl jos abi nuvažiavo į banką ir ten paaiškėjo, kad pinigai iš sąskaitos buvo paimti. R. K. įtarė, kad pinigus paėmė G. K., nes jis neturėjo pinigų net cigaretėms, o vakare Robertą į namus parvežė taksi automobiliu. R. K. užrašyto PIN kodo piniginėje nelaikė. Žino, jog vieną kartą, kai Roberta mokėjo banko kortele, kartu buvo G. K. ir labai įdėmiai stebėjo aparatą.
Iš V. S. ir G. K. akistatos protokolo matyti, kad G. K. akistatos metu nurodė, kad 2011-04-26 buvo namuose pas V. S. (duomenys neskelbtini), kur šventė V. S. gimtadienį. Ten buvo ir R. K.. Į gimtadienį jis atėjo po 17.00 val. Roberta dėl išgerto alkoholio miegojo. Jis pasiėmė Robertos telefoną ir pamatė SMS žinutę, kad į banko sąskaitą yra pervesti pinigai. Kiek pamena, daugiau kaip 300 Lt. V. S. tuo metu buvo šalia jo. G. K. V. S. pasakė, kad Robertos sąskaitoje yra pinigų. Tada Valdas pasakė, kad būtų galima paimti tuos pinigus ir paklausė, ar G. K. žino PIN kodą. G. K. kodo nežinojo, abu mėgino ieškoti PIN kodo, bet rasti nepavyko. Jam ir Valdui besikalbant, pabudo Roberta. Tada ar jis, ar Valdas, pasiūlė Robertai nueiti į parduotuvę, ji sutiko. Jie visi trys išėjo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra Tilžės g. 121. Roberta nuėjo prie bankomato, nes sakė, kad nori patikrinti sąskaitą. Tuo metu, kai Roberta tikrino sąskaitą, šalia jos buvo V. S.. G. K. stovėjo atokiau. Roberta dėl sąskaitos likučio norėjo gauti kvitą. Šį kvitą pasiėmė V. S.. Jis pasakė Robertai, kad pinigų nėra. Roberta kvito net nematė ir pinigų nenuėmė. Kortelę Roberta turėjo rankose, bet grįžtant iš parduotuvės V. S. paprašė, jog kortelę Roberta duotų jam, nes ji galinti kortelę pamesti. Roberta sutiko ir pati padavė V. S. banko kortelę. V. S. spėjo pamatyti PIN kodą, kurį suvedė Roberta. Jis sakė, kad todėl ir norėjo, kad Roberta pasitikrintų sąskaitą, nes tikėjosi, kad pavyks sužinoti PIN kodą. Kai visi grįžo pas V. S. į namus, Roberta liko pas Valdą namuose, o jis su Valdu išėjo atgal, nes norėjo nuimti pinigus nuo Robertos sąskaitos. Jam Valdas pasakė, jog kai Roberta tikrino sąskaitą, tai pinigai buvo banke, tik V. S. pamelavo Robertai ir negrąžino banko kortelės. Abu nuėjo prie to paties bankomato. Ten Valdas padavė jam banko kortelę ir jis nuo Robertos sąskaitos nuėmė 390 Lt. Kortelės PIN kodą jam pasakė Valdas. V. S., tuo metu kai G. K. įdėjo kortelę į bankomatą ir nuėmė pinigus, buvo šalia ir žinojo, kieno pinigus jis nuima. Pinigus su Valdu pasidalino per pusę – po 150 Lt. Iš parduotuvės abu grįžo atgal pas Valdą, kur gėrė toliau. G. K., kai Robertos nebuvo kambaryje, įdėjo banko kortelę į jos piniginę (1 t., 97-99 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad R. K. pateikė AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2011-04-26 į R. K. sąskaitą banke buvo pervesta 390 Lt iš Valstybinio studijų fondo ir tą pačią dieną, t. y. 2011-04-26 19.23 val. šie pinigai buvo nuimti bankomate H203/HB Tilžės g. 121, Šiauliuose (1 t., 24, 25 b. l.), V. S. pateikė „Danske banko“ sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2011-04-21 iki 2011-04-27 V. S. neatliko jokių bankinių operacijų (1 t., 30, 31-32 b. l.).
2011-05-30 AB banko „Swedbank“ rašte Nr. SR-27324 pateiktas R. K. mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas, iš kurio matyti, jog prieš nuimant pinigus bankomate H203/HB Tilžės g. 121, Šiauliuose, (2011-04-26 19.23 val.), kortelė į šį bankomatą buvo įdėta 2011-04-26 19.15 val. (1 t., 27 b. l.).
Teisiamajame posėdyje G. K. pripažino, kad 2011-04-26 būdamas pas V. S. namuose pamatė nukentėjusiosios telefone SMS žinutę, kuria R. K. buvo informuojama apie pinigų – 390 Lt – pervedimą į jos banko sąskaitą. Apie gautą SMS žinutę G. K. pasakė V. S.. Tam, kad būtų galima paimti pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitos, reikėjo sužinoti R. K. banko kortelės PIN kodą. Nei G. K., nei V. S. PIN kodo nežinojo, todėl V. S. nusivedė R. K. prie bankomato Tilžės g. 121, kur pasiūlė jai pasitikrinti banko sąskaitą. Kartu ėjo ir G. K.. V. S. atsistojo prie R. K. ir įdėmiai stebėdamas, kokius skaičius ji renka, taip sužinojo nukentėjusiosios banko kortelės PIN kodą. G. K. tuo metu stovėjo atokiau. Sužinojęs banko kortelės PIN kodą, V. S. pasisiūlė paimti iš R. K. banko kortelę ir ją pasaugoti, nes nukentėjusioji dėl girtumo galinti ją pamesti. Paėmęs iš nukentėjusiosios banko kortelę, V. S. R. K. jos negrąžino, o kartu su G. K., palikę R. K. V. S. bute, nuėjo kartu prie to paties bankomato, kuriame R. K. tikrino savo banko sąskaitą ir G. K., paėmęs iš V. S. R. K. banko kortelę, įdėjo ją į bankomatą, įvedė PIN kodą ir taip apgaule, pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, paėmė R. K. priklausančius 390 Lt, o po to šiuos pinigus pasidalijo su V. S.. Grįžęs į butą, G. K. banko kortelę R. K. nematant įdėjo į jos rankinę. G. K. įvykio aplinkybes vienodai aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 61-63, 67, 75-76 b. l.), savo parodymus patvirtino ir akistatos su V. S. metu. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad G. K. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir nepagrįstai apkaltinti V. S., byloje nėra. Pažymėtina, jog ir pats V. S. teisme nenurodė aplinkybių, dėl kurių, jo manymu, G. K. būtų suinteresuotas jį apkalbėti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K., pripažindamas savo ir V. S. veiksmų bendrumą ir bendrą dalyvavimą inkriminuotose veikose, taip iš esmės sunkina savo teisinę padėtį, nes veikų įvykdymas bendrininkaujant, veikiant bendrininkų grupe, yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl to teismas G. K. parodymus laiko patikimais ir jais remiasi, nustatydamas įvykio aplinkybes. G. K. parodymų teisingumą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš byloje esančio V. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2011-04-21 iki 2011-04-27 V. S. neatliko jokių bankinių operacijų, t. y. nei grynųjų pinigų išmokėjimo banko „Danske bankas“ bankomatų tinkle, nei atsiskaitymo banko kortele už prekes ar paslaugas operacijų, nors, kaip pats tvirtino teisme, įvykio metu atsiskaitė banko kortele parduotuvėje „Maxima“ už alkoholinius gėrimus ir buvo paėmęs iš bankomato grynųjų pinigų. Iš AB banko „Swedbank“ pateikto R. K. mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašo matyti, kad prieš nuimant pinigus 2011-04-26 19.23 val. bankomate Tilžės g. 121, kortelė į šį bankomatą buvo įdėta 2011-04-26 19.15 val. Tai netiesiogiai patvirtina G. K. parodymus apie tai, kad pirmą kartą šiame bankomate buvo tikrinama sąskaita, siekiant sužinoti banko kortelės PIN kodą, o antrą kartą banko kortelė ir jos duomenys (PIN kodas) buvo neteisėtai panaudoti ir užvaldytas R. K. turtas. Kaltinamojo V. S. pasirinktą neigimo poziciją teismas vertina kaip gynybinę versiją, kuri prieštarauja G. K. parodymams ir juos patvirtinantiems kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, būdama pas V. S. buvo užmigusi, ką patvirtino ne tik kaltinamasis G. K., bet ir liudytojos J. A., V. V.. Dėl to teismui kyla abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, todėl teismas R. K. parodymais, kad ji su V. S. ir G. K. prie bankomato nėjo ir sąskaitos netikrino, V. S. banko kortelės saugoti neperdavė, nesiremia.
Taigi, kaltinamojo G. K. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais, kuriais, teismo nuomone, yra pagrindo remtis, nustatyta, kad V. S. ir G. K., veikdami bendrai, 2011-04-26 neteisėtai įgijo AB banko „Swedbank“ R. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir šią banko kortelę neteisėtai panaudojo – įdėjo į bankomatą, įvedė PIN kodą ir paėmė iš bankomato grynuosius pinigus (390 Lt), taip apgaule savo naudai užvaldydami nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad banko mokėjimo instrumentas nuosavybės teise priklauso mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik šios priemonės turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui ji yra svetima BK 214 straipsnio prasme. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimo instrumento (banko kortelės), kurią įgijo ir kuria naudojosi kaltinamieji, turėtoja yra nukentėjusioji R. K., kuri nedavė leidimo nei V. S., nei G. K. naudotis jos banko kortele, dėl to ir V. S., ir G. K. šis mokėjimo instrumentas (banko kortelė) buvo svetimas. Nors, kaip matyti iš kaltinamojo G. K. parodymų, nukentėjusioji prie bankomato pati perdavė V. S. savo banko kortelę, tačiau teismas pažymi, kad ji, perduodama kortelę, nežinojo ir nesuprato tikrųjų V. S. ketinimų, t. y. kad jis siekia šią kortelę ne saugoti, o ją panaudoti ir paimti pinigus. Todėl tokiomis aplinkybėmis banko kortelė laikoma įgyta neteisėtai. Tiek V. S., tiek G. K. suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. suvokė, kad jie įgyja kitam asmeniui priklausantį mokėjimo instrumentą, suprato, kad naudojasi kitam asmeniui išduotu mokėjimo instrumentu ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. V. S. ir G. K. neteisėti veiksmai dėl AB banko „Swedbank“ R. K. vardu išduotos banko kortelės įgijimo ir laikymo bei šios kortelės panaudojimo kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji, neteisėtai panaudodami svetimą banko kortelę, t. y. įdėdami ją į bankomatą ir surinkdami PIN kodą, paėmė iš bankomato grynuosius pinigus, priklausančius nukentėjusiajai R. K. ir taip apgaule, pasinaudodami svetima banko kortele ir pateikdami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, užvaldė nedidelės vertės turtą, neviršijantį 3 G. K. suprato, kad dėl jų veiksmų nukentėjusiajai bus padaryta turtinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Šioje dalyje V. S. ir G. K. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nedidelės vertės svetimo turto užvaldymo sukčiaujant – sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad V. S. neteisėtai, paimdamas iš R. K. jam perduotą banko kortelę ir sakydamas, kad ją pasaugos, nors iš tiesų ketino šią kortelę ir jam žinomą PIN kodą vėliau kartu su G. K. panaudoti, taip įgijo svetimą, jam nepriklausantį mokėjimo instrumentą, perdavė jį G. K., kuris šį mokėjimo instrumentą neteisėtai, be R. K. valios ir žinios, panaudojo: įdėjo banko kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą ir paėmė iš bankomato grynuosius pinigus. Kaltinamieji V. S. ir G. K. veikė bendrai, kartu siekė vieno rezultato – užvaldyti R. K. sąskaitoje esančius pinigus, kiekvienas iš jų tiesiogiai dalyvavo darant visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl veikė kaip bendravykdytojai ir dėl to vieno bendrininko veiksmai pagrįstai inkriminuoti kitam bendrininkui.
Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, nes juos kaltinamieji padarė tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, t. y. R. K. turtas buvo užvaldytas neteisėtai panaudojus elektroninę mokėjimo priemonę. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra realioji sutaptis BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų atžvilgiu, nes buvo padarytas skirtingais veiksmais, nuo banko kortelės įgijimo iki jos panaudojimo (finansinės operacijos inicijavimo ir atlikimo, kurios metu buvo apgaule užvaldytas svetimas turtas) praėjo tam tikras laiko tarpas.
Prokuroras, formuluodamas V. S. ir G. K. kaltinimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nurodė, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė (banko „Swedbank“ R. K. vardu išduota mokėjimo kortelė) buvo neteisėtai įgyta bute (duomenys neskelbtini), paimant iš nukentėjusiosios R. K. rankinės. Ši aplinkybė teisiamajame posėdyje nepasitvirtino, nes iš G. K. parodymų matyti, kad banko kortelė buvo įgyta ne V. S. bute, o prie bankomato Tilžės g. 121, Šiauliuose, kur šią kortelę iš neblaivios R. K. paėmė, sakydamas, kad pasaugos, V. S.. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro kaltinamiesiems inkriminuotas banko kortelės įgijimo būdas iš kaltinimo šalintinas. Kita vertus, nors teisiamajame posėdyje ir paaiškėjo kitas banko kortelės neteisėto įgijimo būdas, teismas savo iniciatyva kaltinimo šioje dalyje tikslinti ir nurodyti naujų aplinkybių negali, nes tai reikštų kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis.
Dėl plėšimo iš M. Š.
V. S. teisiamajame posėdyje dėl plėšimo iš M. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-07-31 vakare eidamas su R. M. ir T. D. iš parduotuvės, prie autobusų stoties pamatė sėdintį M. Š. su draugais. Pasakė M. Š., kad nori su juo pasikalbėti. Šis sutiko. Niekas M. Š. netempė, su V. S. M. Š. ėjo laisva valia. Nuėjo prie daugiabučio namo kampo iš kiemo pusės. Su M. Š. norėjo pasikalbėti dėl skolos, nes jis buvo pasiėmęs V. S. telefoną ir laikrodį. Kadangi M. Š. tų daiktų V. S. negrąžino, pasakė M. Š., kad atiduotų pinigus. Šis pasakė, kad gali atiduoti savo laikrodį. V. S. atsakė, kad jam M. Š. daiktų nereikia. Tada M. Š. siūlė jam savo piniginę, dar kažką. Po to, kai V. S. siūlomų daiktų nepaėmė, M. Š. įsidėjo juos atgal į kišenę. Kur dingo M. Š. laikrodis, nežino, nei M. Š. laikrodžio, nei rankinės, nei jokių kitų daiktų neėmė. Pinigų M. Š. neturėjo. Jo piniginės, kišenių turinio V. S. netikrino. M. Š. pats parodė V. S. piniginę, sakydamas, kad pinigų neturi. M. Š. buvo piniginę atvertęs ir V. S. matė, kad ten buvo pažymėjimas, nuolatinis bilietas. Ar piniginėje buvo ir daugiau dokumentų, neprisimena. Tuomet V. S. sudavė M. Š. 2 - 3 smūgius ranka į veido sritį. Smūgius sudavė, norėdamas priminti, kad M. Š. yra jam skolingas ir kad grąžintų skolą ateityje. M. Š. buvo jam skolingas 50 litų. Dėl tokios sumos kreiptis į teismą nesiruošė. Pripažįsta, kad neteisėtai sudavė smūgius, tačiau savo pinigų reikalavo teisėtai. Po to, kai sudavė smūgius, nuėjo. R. M. su T. D. tuo metu stovėjo atokiau, 15 – 20 metrų atstumu nuo V. S., prie laiptinės. Jokių veiksmų nei R. M., nei T. D. neatliko. R. M. jis (V. S.) jokių M. Š. daiktų neperdavė. Kito asmens skola V. S. nesirūpino, tik paklausė M. Š. dėl tos skolos. M. Š. daug kas ieškojo, nes jis daug kartų buvo apsivogęs. V. S. buvo gavęs prašymą, kad jeigu sutiks M. Š., paklaustų jo dėl skolos, ar ketina atiduoti skolą. M. Š. pasakė, kad skolą yra grąžinęs. Tuo viskas ir baigėsi, daugiau M. Š. apie tai neklausinėjo. Po įvykio, gal už kokių 15 minučių, atvažiavo policija ir jį (V. S.), R. M. ir T. D. sulaikė, visus įsodino į vieną automobilį ir pristatė į policijos komisariatą.
R. M. teisiamajame posėdyje dėl plėšimo iš M. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-07-31 kartu su V. S. ir T. D. ėjo iš stoties bendrabučio pusėn ir pamatė M. Š. su draugais. R. M. nežinojo apie tai, kad M. Š. yra negrąžinęs V. S. daiktų. Prie M. Š. priėjo kartu su V. S.. Priėjęs V. S. M. Š. pasakė, kad reikia pasikalbėti. Šis sutiko. Visi nuėjo į daugiabučio namo, esančio netoli bendrabučio, kiemą. V. S. liko su M. Š.. R. M. su T. D. prie V. S. ir M. Š. nepasiliko, nuėjo atokiau, už namo kampo, maždaug 15-20 metrų atstumu nuo V. S. ir M. Š.. Nukentėjusysis ėjo gera valia ir jo tempti nereikėjo. Ką veikė V. S. ir M. Š., R. M. nematė ir negirdėjo. Kiek jie su T. D. laukė V. S., neprisimena. Kai prie jų priėjo V. S., jis jokių daiktų neturėjo, nepasakojo, kas tarp jų su M. Š. įvyko. Po to visi ėjo namo, bet už kokių 15 – 20 minučių juos sulaikė policijos pareigūnai. Dėl ko V. S. norėjo pasikalbėti su M. Š., nežino. Ar V. S. yra sakęs, kad M. Š. yra „prisidirbęs“, neprisimena.
Nukentėjusysis M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-07-31 buvo su draugais autobusų stotelėje. Prie jo priėjo V. S.. Jis buvo išgėręs. Kartu su juo buvo dar du asmenys: vienas – su akiniais, kitais – stambaus kūno sudėjimo vyriškis. V. S. pasakė, kad reikia pasikalbėti dėl skolos ir dar kažką paminėjo, kad skola perleista V. S.. M. Š. eiti su V. S. nenorėjo, todėl šis pradėjo jį tempti. R. M. jo netempė. M. Š. anksčiau buvo skolingas D. K. 300 litų, bet tuos pinigus D. K. jau buvo atidavęs. V. S. jį nusivedė į kiemą, esantį už parduotuvės „Maxima“. Kai V. S. vedėsi jį į kiemą, kiti du asmenys ėjo šalia, nieko nesakė. Jam susidarė toks vaizdas, kad jie saugojo V. S.. Kaltinamasis pasakė, kad M. Š. grąžintų skolą. Jis pasakė V. S., kad skolą grąžino. Tuomet V. S. prirėmė jį prie sienos ir pradėjo mušti. Kiek sudavė smūgių, negali tiksliai pasakyti. Smūgiai buvo suduoti kumščiu į veido sritį, smūgių buvo daugiau nei du. V. S. liepė M. Š. parodyti, ką šis turi su savimi. M. Š. pasakė, kad nieko neturi, pakartojo, jog skolą yra atidavęs. Tuomet V. S. ištraukė piniginę, išėmė iš jos visus dokumentus, o tuščią piniginę atidavė R. M., kuris V. S. už tai padėkojo, sakydamas „ačiū“. Kai paėmė piniginę ir išėmė visus dokumentus, V. S. pasakė, kad čia yra už skolą. Po to V. S., paėmęs jo daiktus, nuėjo. Kažkokia moteriškė matė, kaip jį mušė ir iškvietė policiją. R. M. jo nemušė, smūgių nesudavė, tik stovėjo šalia. Iš M. Š. daiktus paėmė V. S.. Ant rankos M. Š. turėjo laikrodį „Puma“, bet ar V. S. jį nusegė, negali pasakyti. Laikrodis buvo su guma, todėl galėjo nuslysti nuo rankos ant žemės, kai jį mušė. Laikrodžio vertė – 70 Lt. Piniginės vertė – 30 Lt. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, neįgalumo pažymėjimas, moksleivio pažymėjimas, vienkartiniai važiavimo bilietai, nuolatinis važiavimo bilietas, „Swedbanko“ kortelė. Buvo ir SIM kortelė 20 litų vertės. Iš pagrobtų daiktų jam buvo grąžinta piniginė. Pasas buvo bevertis, išsiėmė kitą. Banko kortelę taip pat pasikeitė į naują. Dar jam buvo grąžinti invalidumo pažymėjimas, vienkartiniai važiavimo bilietai, mėnesinis bilietas ir piniginė. Laikrodis nebuvo grąžintas, SIM kortelė – taip pat. Kitą dieną po įvykio sutiko savo draugą, kuris pasakė, kad rado jo pasą ir banko kortelę, kuriuos nunešė į policiją. Po sumušimo gulėjo ligoninėje, nes buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Buvo sužalota ir nosis. V. S. jis nebuvo skolingas.
Liudytojas T. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. ėjo pasikalbėti su stotelėje buvusiu M. Š.. T. D. negirdėjo, ką pasakė V. S. M. Š., nes stovėjo atokiau. Matė, kaip V. S. nusivedė M. Š.. T. D. su R. M. ėjo jiems iš paskos. V. S. su M. Š. nuėjo į bendrabučio kiemą. T. D. su R. M. stovėjo maždaug 20 metrų atstumu nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo. T. D. girdėjo, kad V. S. prašė M. Š. grąžinti kažkokią skolą. T. D. matė, kaip V. S. sudavė vieną nestiprų smūgį nukentėjusiajam. Kodėl kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, T. D. nesidomėjo. Kad V. S. būtų kraustęs nukentėjusiojo kišenes, nematė. R. M. stovėjo kartu su T. D. prie laiptinės. Netrukus po įvykio juos sulaikė policijos pareigūnai.
Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Š. buvo paskolinęs 200 litų. Pinigus M. Š. ketino jam grąžinti kitą dieną, tačiau negrąžino, o po to buvo uždarytas į tardymo izoliatorių. Kai tik buvo paleistas į laisvę, M. Š. skolą jam grąžino. D. K. neprašė V. S., kad šis surastų M. Š. ir atimtų iš jo pinigus. Apie tai, kad M. Š. jam skolingas, D. K. buvo sakęs tik draugams. V. S. nėra jo draugas, tik pažįstamas, ir V. S. apie M. Š. skolą D. K. nesakė. V. S. jam nesakė, kad suras M. Š. ir išreikalaus iš jo skolą. R. M. nepažįsta.
Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-07-31, vakare, prie „Aušrinės“ bendrabučio, iš kiemo pusės, netoli antros laiptinės, surado M. Š. dokumentus: asmens tapatybės kortelę, banko ir telefono korteles. Šiuos dokumentus kitą dieną nunešė į policiją.
Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo su draugėmis „Saulės mieste“ esančioje kavinėje. Pamatė, jog gatvėje mušasi grupė asmenų ir iškvietė policiją. Matė, jog buvo 4 ar 5 asmenys, tikrai ne du. Ar jie mušėsi tarpusavyje, ar keli iš jų mušė vieną asmenį, negali pasakyti, nes nuo to įvykio praėjo daug laiko. Dar matė, kaip vienas vyriškis laikė kitą už bliuzono.
Liudytoja M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad sulaikė tris vyriškius, kuriuos nurodė nukentėjusysis. Pastarasis sakė, kad iš jo buvo atimtas laikrodis ir piniginė su dokumentais. Kiek pamena, nukentėjusiojo veidas buvo šiek tiek kruvinas. Sulaikytieji asmenys iš pradžių neigė, kad mušė nukentėjusįjį, o vėliau prasitarė, kad dėl to kaltas pats nukentėjusysis, nuo kurio nukentėjo kažkoks jų draugas.
Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-07-31 sulaikė tris asmenis, kurie pagal nukentėjusiojo paaiškinimą jį sumušė ir atėmė piniginę su dokumentais. Šie asmenys buvo apieškoti. Daiktų, kurie priklausytų nukentėjusiajam, atlikus išorinę apžiūrą, t. y. patikrinus sulaikytųjų asmenų viršutinių rūbų kišenes, nebuvo rasta. Kadangi nukentėjusysis šiuos asmenis atpažino, jie buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Kiek pamena, visi trys sulaikytieji buvo gabenami vienu tarnybiniu automobiliu.
Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kitą dieną po to, kai tarnybiniu automobiliu pristatė tris sulaikytus asmenis į policijos komisariatą, tvarkė automobilį ir jame rado piniginę. Piniginė buvo rasta toje vietoje, kurioje sėdėjo V. S.. Be V. S., automobiliu buvo gabenami ir kiti du sulaikytieji. Jie negalėjo nei perduoti V. S. piniginės, nes V. R. visus tris asmenis stebėjo, nei patys paslėpti piniginę. Ją ten galėjo paslėpti tik V. S..
Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo M. Š. ir kaltinamojo V. S. matyti, kad M. Š. akistatos metu nurodė, jog V. S. jį nutempė į Tilžės g. 121 namo kiemą, pradėjo reikalauti 300 Lt, sakė, kad yra prasiskolinęs D. K.. Jis tikrai buvo skolingas Deividui, tačiau skolą atidavė. Valdas jo neklausė, mušė rankos kumščiais, daugiausiai – į veidą. Po to pradėjo kraustyti M. Š. kišenes. Kelnių galinėje kišenėje rado piniginę, ją apžiūrėjo, paskui nuo rankos nuėmė laikrodį. V. S. iš piniginės paėmė asmens tapatybės kortelę bei banko kortelę. V. S. sakė, kad M. Š. iš jo pavogė laikrodį ir telefoną. Jiedu anksčiau keitėsi daiktais, tačiau M. Š. su V. S. atsiskaitė ir nėra jam skolingas. Piniginę V. S. padavė savo draugui R. M., kuris piniginę įsidėjo į kišenę. Valdas sudavė 7-8 smūgius kumščiu į veidą (2 t., 105-106 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie namo Tilžės g. 121, Šiauliuose (2 t., 3-5 b. l.).
Iš nukentėjusiojo M. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė namą, prie kurio buvo sumuštas ir apiplėštas, vietą, kur stovėjo V. S. ir sudavė jam smūgius bei pagrobė daiktus, taip pat nurodė vietą, kur stovėjo R. M. tuo metu, kai V. S. mušė M. Š. ir kur perdavė R. M. iš M. Š. pagrobtą piniginę (2 t., 67-70 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad M. Š. atpažino V. S. kaip tą asmenį, kuris jį pačiupęs už rūbų nusitempė į Tilžės g. 121 namo kiemą, iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę ir jį sumušė (2 t., 53-56 b. l.), atpažino R. M. kaip tą asmenį, kuris stovėjo greta, kai jį mušė V. S. ir kuriam V. S. perdavė iš jo paimtą piniginę (2 t., 57-60 b. l.), atpažino T. D., kaip asmenį, kuris buvo kartu su V. S. ir R. M., bet M. Š. nieko nedarė ir nieko iš jo nepagrobė (2 t., 61-64 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad M. Š. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, pereinančios į kairės akies apatinį voką. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus veidą, nėra būdingi griuviminei traumai. Dėl nosies kaulų lūžio M. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., 17 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad liudytojas A. S. pateikė AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š. vardu, neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š. vardu, „Omnitel“ SIM kortelę (2 t., 21 b. l.), liudytojas V. R. pateikė juodos spalvos vyrišką piniginę su joje esančiu mėnesiniu bilietu ir invalidumo pažymėjimu, išduotu M. Š. vardu (2 t., 27 b. l.).
Apžiūros protokoluose užfiksuota A. S. pateiktų banko mokėjimo kortelės ir M. Š. vardu išduotų dokumentų apžiūra (2 t., 22-26 b. l.) ir V. R. pateiktos piniginės su mėnesiniu bilietu ir invalidumo pažymėjimu, išduotu M. Š., apžiūra (2 t., 28-30 b. l.).
Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. Š. atpažino savo piniginę, kurią pateikė liudytojas V. R. (2 t., 31-32 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo šaknelės Nr. 8841 matyti, kad V. S. 2011-07-31 19.50 val. užfiksuotas girtumas – 2,21 promilės (2 t., 95 b. l.), iš asmens blaivumo testo šaknelės Nr. 8844 matyti, kad R. M. 2011-07-31 20.07 val. užfiksuotas girtumas – 0,41 promilės (2 t., 116 b. l.).
V. S. teisiamajame posėdyje aiškindamas jam inkriminuoto plėšimo iš M. Š. aplinkybes nurodė esąs kaltas tik dėl to, jog sudavė smūgius M. Š., tačiau jokių nukentėjusiojo daiktų jis neėmė ir nenaudojo prievartos tam, kad pagrobtų M. Š. priklausančius daiktus. V. S. tvirtinimu, smurtą prieš M. Š. naudojo, nes šis buvo V. S. skolingas ir negrąžino skolos. R. M. teisme kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad nuo tos vietos, kur V. S. atsivedė M. Š., stovėjo atokiau, nieko nematė ir negirdėjo, V. S. jokių M. Š. daiktų jam neperdavė. Tokie kaltinamųjų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. 2011-07-31, 2011-08-18 ir 2011-08-19 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų įvykio aplinkybes aiškino vienodai ir teigė, kad 2011-07-31 apie 19.00 val. autobusų sustojimo stotelėje netoli Šiaulių autobusų stoties prie jo priėjo V. S., su juo buvo dar du vyriškiai – R. M. ir T. D. (šiuos asmenis M. Š. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu). V. S., kaip nurodė M. Š., sugriebė jį už rūbų ir nusitempė į Tilžės g. 121-ojo namo kiemą, kur ėmė mušti, suduodamas smūgius kumščiais į galvą, veidą, po to ištraukė iš kišenės M. Š. piniginę, nusegė M. Š. nuo rankos laikrodį, išėmė iš piniginės dokumentus, kitus daiktus (važiavimo bilietus, SIM pokalbių kortelę), o piniginę padavė šalia stovėjusiam ir visą mačiusiam R. M., kuris ją pasiėmė ir įsidėjo į kišenę (t. 2, 48-49, 51-52, 65-66 b. l.) 2011-11-17 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. Š. iš esmės davė tokius pačius parodymus, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau papildomai nurodė, kad prieš pradėdamas mušti V. S. pasakė, kad M. Š. yra skolingas D. K. 300 Lt, o V. S. – 50 Lt. Kai M. Š. pasakė, kad D. K. skolą grąžino, o V. S. nėra skolingas, kaltinamasis pradėjo jį mušti bei paėmė piniginę 30 Lt vertės su joje buvusiais dokumentais, banko kortele ir SIM kortele (2 t., 77-78 b. l.). Taigi, palyginus M. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, su jo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, matyti, kad nukentėjusiojo parodymai nuo pat proceso pradžios buvo vienodi, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti ar nelaikyti jų patikimais: nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme nuosekliai tvirtino, kad 2011-07-31 V. S., su kuriuo buvo R. M. ir dar vienas asmuo, nusitempė jį iš autobusų sustojimo stotelės į Tilžės g. 121-ojo kiemą, ten reikalavo grąžinti skolą, nors M. Š. niekam nebuvo skolingas, jį sumušė, ištraukė iš kišenės piniginę, ją apžiūrėjo, išėmė iš piniginės dokumentus, važiavimo bilietus, SIM pokalbių kortelę, o piniginę padavė šalia stovėjusiam ir viską mačiusiam R. M.. M. Š. parodymai apie V. S. prieš jį pavartotą fizinį smurtą ir užvaldytą turtą, R. M. veiksmus įvykio metu, t. y. stovėjimą šalia ir M. Š. priklausančios piniginės paėmimą iš V. S., atitinka nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, iš kurių matyti, kad M. Š., tvirtindamas savo parodymus vietoje, nurodė namą, prie kurio buvo sumuštas ir apiplėštas, vietą, kur V. S. sudavė jam smūgius bei pagrobė daiktus ir vietą, kur stovėjo R. M. tuo metu, kai V. S. mušė M. Š. ir kur perdavė R. M. iš M. Š. pagrobtą piniginę. M. Š. parodymai atitinka ne tik jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, bet ir akistatos protokole užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kad M. Š. akistatos su V. S. metu patvirtino, kad V. S. jį ne tik sumušė, bet ir ištraukė iš kelnių kišenės piniginę, kurią perdavė šalia stovėjusiam R. M.. M. Š. parodymai ir jo parodymus patvirtinantys rašytiniai įrodymai (parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokolai) susisieja ir su kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytoja R. K. teisme nurodė mačiusi, kaip vienas vyriškis laikė kitą suėmęs už rūbų, o šalia buvo dar keli asmenys. Šie liudytojos R. K. parodymai paneigia V. S. ir R. M. teiginius, kad M. Š. laisva valia su jais nuėjo į Tilžės g. 121-ojo namo kiemą ir sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad į Tilžės g. 121-ojo namo kiemą V. S. nusitempė M. Š. prieš jo valią. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. V. ir A. D. parodė, jog nukentėjusysis, jiems atvykus į įvykio vietą, nurodė, kad buvo sumuštas ir kad iš jo buvo pagrobta piniginė su dokumentais. Nukentėjusiojo veidas, kaip parodė liudytoja M. V. buvo kruvinas, o teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad M. Š. padarytas nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, pereinančios į kairės akies apatinį voką. Nosies kaulų lūžis teismo mediko įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš liudytojų A. S. ir V. R. parodymų bei šių liudytojų parodymus patvirtinančių rašytinių įrodymų (daiktų ir dokumentų pateikimo protokolų, apžiūros protokolų, daiktų parodymo atpažinti protokolo) matyti, kad 2011-07-31 netoli įvykio vietos A. S. rado išmėtytus ant žemės M. Š. vardu išduotus dokumentus (asmens tapatybės kortelę, neįgaliojo pažymėjimą), M. Š. vardu išduotą banko kortelę ir „Omnitel“ SIM kortelę, o V. R. policijos tarnybiniame automobilyje, kuriuo 2011-07-31 netrukus po įvykio į policijos komisariatą buvo pristatyti V. S., R. M. ir T. D., rado M. Š. priklausančią piniginę su mėnesiniu važiavimo bilietu ir neįgaliojo pažymėjimu. Liudytojas A. D. teisme parodė, kad įvykio vietoje asmens krata nei V. S., nei R. M. nebuvo atlikta. Todėl M. Š. piniginės aptikimas policijos tarnybiniame automobilyje, kuriuo V. S. ir R. M. buvo pristatyti į policijos komisariatą, leidžia daryti išvadą, kad piniginę automobilyje išmetė kaltinamieji. Nors liudytojas T. D. teisme parodė, kad R. M. įvykio metu stovėjo kartu su T. D. ir prie V. S. nebuvo priėjęs, teismas šiais T. D. parodymais nesiremia, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
M. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nurodė, kad be piniginės ir joje buvusių daiktų iš jo buvo pagrobtas ir laikrodis. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir duodamas parodymus teisme M. Š. negalėjo patvirtinti, kad laikrodį įvykio metu jam nuo rankos nuėmė ir pasiėmė V. S.. Pasak M. Š., laikrodis buvo su gumine apyranke, todėl galėjo nuslysti jam nuo rankos muštynių metu. Įvykio niekas iš pašalinių asmenų nematė, laikrodis nesurastas, nukentėjusiojo parodymai dėl laikrodžio pagrobimo nėra visiškai nuoseklūs, dėl to teismui kyla abejonių dėl tikrųjų laikrodžio dingimo aplinkybių. Abejonės, kurių negalima pašalinti, vertinamos kaltinamųjų naudai, todėl V. S. ir R. M. inkriminuotas laikrodžio „Puma“ pagrobimas panaudojant fizinį smurtą iš kaltinimo šalintinas. Nukentėjusysis M. Š. ir teisme, ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad piniginės vertė buvo 30 litų, o ne 60 litų, kaip nurodyta kaltinime. Dėl to kaltinimas tikslintinas, pripažįstant, jog pagrobtos piniginės vertė – 30 Lt. Atitinkamai mažintina (piniginės verte ir iš kaltinimo pašalinto laikrodžio verte) kaltinamiesiems inkriminuota bendra pagrobto turto vertė, pripažįstant, jog V. S. ir R. M. pagrobė M. Š. priklausantį turtą už 62,40 Lt. Teismas taip pat šalina iš kaltinimo V. S. ir R. M. inkriminuotą piniginėje buvusių dokumentų – M. Š. asmens tapatybės kortelės ir invalidumo pažymėjimo pagrobimą. Fizinio ar juridinio asmens dokumentai nėra plėšimo dalykas, atsakomybę už dokumentų pagrobimą numato atskiras Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnis, kuris V. S. ir R. M. nėra inkriminuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi M. Š. nuo pat proceso pradžios vienodai teigė, jog kieme, kur jį nusitempė V. S., iš pradžių buvo panaudotas fizinis smurtas, o po to pagrobta piniginė, teismas tikslina kaltinime V. S. ir R. M. inkriminuotą veiksmų seką ir pripažįsta, kad Tilžės g. 121-ojo namo kieme V. S. sudavė nukentėjusiajam M. Š. ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu į veidą, po to iš M. Š. kelnių kišenės ištraukė piniginę, išėmė piniginėje buvusius nuolatinį autobuso važiavimo bilietą, SIM kortelę, o piniginę perdavė R. M..
Taigi, nukentėjusiojo M. Š. parodymais bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2011-07-31 apie 19.00 val., autobusų sustojimo stotelėje „Autobusų stotis”, Šiauliuose, Tilžės g. 109, V. S. ir R. M. bendrais tyčiniais veiksmais, atimdami galimybę priešintis, o būtent, V. S. čiumpant už rūbų nukentėjusįjį M. Š. ir nusitempiant jį į Tilžės g. 121 kiemą, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, V. S. suduodant nukentėjusiajam M. Š. ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu į veidą, tuo padarant jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, pereinančias į kairės akies apatinį voką, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to V. S. iš M. Š. kelnių kišenės ištraukus piniginę už 30 Lt ir pagrobus piniginėje buvusius nuolatinį autobuso pravažiavimo bilietą už 12,40 Lt, SIM kortelę už 20 Lt, o piniginę perdavus R. M., tokiu būdu pagrobė svetimą, M. Š. priklausantį, turtą už 62,40 Lt – piniginę su joje buvusiais daiktais.
Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo V. S. versiją, kad fizinio smurto panaudojimas ir svetimo turto užvaldymas buvo daromi V. S. vykdant savo ar D. K. turimą teisę į skolos grąžinimą. Atvirkščiai, byloje surinkti įrodymai šią kaltinamojo versiją visiškai paneigia. Nukentėjusysis M. Š. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad nei V. S., nei D. K. jis nėra skolingas. Liudytojas D. K. teisme patvirtino, kad M. Š. skolą jam grąžino, o jis V. S. neprašė, kad šis pareikalautų iš M. Š. grąžinti skolą. Tai reiškia, kad reikalavimas grąžinti skolą buvo tik pretekstas smurtiniam turto užvaldymo būdui, nes nukentėjusiajam pasakius, kad jis niekam nėra skolingas, V. S., suprasdamas, kad realiai jokios subjektinės teisės į skolos grąžinimą neturi, pradėjo mušti M. Š. ir pagrobė jo turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, jog svetimą turtą užvaldo naudodamas fizinį smurtą ir kad šis smurtas yra priemonė užvaldyti svetimą turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to norėjo. Todėl byloje nustatyti V. S. veiksmai visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo požymius.
Nors R. M. pats M. Š. už rūbų nelaikė ir jo į Tilžės g. 121-ojo namo kiemą netempė, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau buvo šalia V. S., kai pastarasis minėtus veiksmus atliko: ėjo kartu su V. S., kai šis tempė M. Š. į kiemą ir stovėjo greta V. S., kai šis naudojo smurtą prieš M. Š.. Matydamas ir suprasdamas V. S. veiksmų pobūdį, R. M. V. S. nesustabdė, nenutraukė smurtinių veiksmų, apie daromą nusikaltimą nepranešė policijai, bet priešingai, pasiliko įvykio vietoje, paėmė iš V. S. jam perduotą M. Š. piniginę ir savo buvimu šalia kėlė grėsmę nukentėjusiajam. Buvimas šalia, kai tuo metu vienas asmuo naudoja fizinį smurtą ir grobia turtą, nukentėjusiojo suprantamas kaip antrojo bendrininko buvimas, kaip psichinis smurtas, t. y. grasinimas nukentėjusiajam, kad priešinantis tas asmuo gali pavartoti fizinį smurtą. Taigi, stovėdamas šalia nukentėjusiojo, V. S. naudojant prieš nukentėjusįjį M. Š. fizinį smurtą ir grobiant jo turtą (t. y. visiškai realizuojant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą plėšimo sudėtį), R. M. savo veika grasino nukentėjusiajam ir taip iš dalies realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo objektyviuosius požymius. Todėl teismas pripažįsta R. M. plėšimo nusikaltimo bendravykdytoju.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems V. S., R. M. ir G. K., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė penkias nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (vagystė iš A. G.) ir tris apysunkius nusikaltimus (plėšimas iš M. Š., neteisėtas R. K. vardu išduotos banko „Swedbank“ kortelės įgijimas ir laikymas, neteisėtas šios kortelės panaudojimas) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (R. K. turto užvaldymas sukčiaujant). Vienu iš įvykdytų nusikaltimų (plėšimas iš M. Š.) pasikėsinta į kito asmens nuosavybę ir į kito asmens sveikatą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme prisipažino įvykdęs vagystę iš A. G., ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl teismas pripažįsta, kad byloje dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (vagystės iš A. G.) yra nustatyta kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. S. savo noru atlygino nukentėjusiajam A. G. dalį žalos, kas pripažintina V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kaltinamasis savo kaltę dėl neteisėto R. K. vardu išduotos banko „Swedbank“ kortelės įgijimo ir laikymo, neteisėto šios kortelės panaudojimo ir sukčiaujant užvaldyto R. K. turto neigė, o dėl plėšimo iš M. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies – siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį ir sušvelninti atsakomybę neginčijo fizinio smurto panaudojimo fakto, tačiau neigė užvaldęs nukentėjusiojo turtą, įvykio aplinkybes aiškino ne taip, kaip nustatyta teisme, dėl to teismas laiko, kad V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų nenustatyta. V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyje dėl neteisėto R. K. vardu išduotos banko „Swedbank“ kortelės įgijimo ir laikymo, neteisėto šios kortelės panaudojimo ir sukčiaujant užvaldyto R. K. turto bei plėšimo iš M. Š. teismas pripažįsta tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šių nusikalstamų veikų vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. S. plėšimą iš M. Š. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamojo girtumą patvirtina bylos duomenys (asmens blaivumo testo šaknelė, 2 t., 95 b. l.), ši aplinkybė, kaip atsakomybę sunkinanti, nurodyta kaltinamajame akte ir ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl to pripažintina, kad dalyje dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo yra nustatyta dar viena V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. S. anksčiau neteistas (3 t., 5-6 b. l.), baustas administracine tvarka (3 t., 9-11 b. l.), nevedęs, dirba, į Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (3 t., 8 b. l.). V. S. teisiamas pirmą kartą, o pagal BK 55 straipsnį, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs V. S. padarytų veikų pobūdį, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas V. S. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skiria sankcijose numatytas arešto bausmes. Už vagystę iš A. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neteisėtą R. K. vardu išduotos banko „Swedbank“ kortelės įgijimą ir laikymą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, neteisėtą šios kortelės panaudojimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir plėšimą iš M. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skiriamos arešto bausmės, mažesnės nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (R. K. turto užvaldymas sukčiaujant) V. S. skiriama arešto bausmė, mažesnė nei už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos, BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos, arešto bausmės vidurkis. Už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytus dalinį bausmių sudėjimo bei bausmių apėmimo principus dėl realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.
Spręsdamas G. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog G. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas – du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. G. K. savo noru iki bylos išnagrinėjimo teisme atlygino nukentėjusiajai R. K. 300 litų turtinę žalą (1 t., 35-36 b. l.), kas pripažintina dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš jam inkriminuotų veikų bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. K. nusikalto būdamas vieną kartą teistas (3 t., 24-25 b. l.), antrasis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis veikų padarymo metu nebuvo įsiteisėjęs. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas nagrinėjamoje byloje, G. K. įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). G. K. nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka (3 t., 42-44 b. l.), teisiamas jau trečią kartą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į G. K. padarytų veikų pobūdį ir jo vaidmenį bendrose veikose, teismas G. K., kaip recidyvistui ir trečią kartą teisiamam asmeniui, skiria už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnį nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą G. K. skiriama arešto bausmė, mažesnė nei už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos, BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos, arešto bausmės vidurkis. Už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytus dalinį bausmių sudėjimo bei bausmių apėmimo principus dėl realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.
G. K. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė po 2011-04-12 nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Šiuo metu G. K. atžvilgiu priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-12 apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, bausmės vykdymo atidėjimas, taikytas minėtu nuosprendžiu G. K., 2011-11-11 nutartimi panaikintas ir G. K. pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių už nusikalstamų veikų sutaptį G. K. šioje byloje skiriama bausmė ir bausmė, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-12 nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis.
Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad R. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, R. M. atliekant vykdytojo veiksmus, kas pripažintina R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis ir mažiau pavojingas, nei kito vykdytojo V. S.. Netrukus po įvykio R. M. užfiksuotas girtumas buvo artimas maksimaliai leistinai ribai ir sudarė 0,41 promilės (2 t., 116 b. l.), duomenų, iš kurių būtų spręsti, kad toks girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nėra, dėl to teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad šį nusikaltimą R. M. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. R. M. teisme kaltu dėl plėšimo neprisipažino, įvykio aplinkybes aiškino ne taip, kaip nustatyta teisme, todėl teismas laiko, kad R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. R. M. nusikalto būdamas vieną kartą teistas (3 t., 64-65 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų už tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). R. M. išsituokęs, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje (3 t., 81 b. l.), administracine tvarka nebaustas (3 t., 76 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (3 t., 75 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo antraeilį vaidmenį bendrame nusikaltime, teismas skiria R. M. už padarytą nusikaltimą BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę, mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkis.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 90 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 42 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji atsisakė teisės reikalauti žalos atlyginimo, todėl civilinio ieškinio procesas nutraukiamas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus: juodos spalvos rankinė „Gold coral“, juodos spalvos piniginė, juodos spalvos piniginė „SL“, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. G. vardu, P. K. įmonės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. G. vardu, automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. G. vardu, neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. G. vardu, rudos spalvos piniginė, darbo pažymėjimas, išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. G., A. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, išduota A. G. vardu, „Ačiū Maxima“, „Norfa“, „Omni ID“ nuolaidų kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1112“ su „Omnitel Extra“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele – paliktini A. G.; AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. Š. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. Š. vardu, neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. Š. vardu, „Omnitel“ SIM kortelė, vyriška piniginė, mėnesinis važiavimo bilietas ir invalidumo pažymėjimas, išduotas M. Š. vardu – paliktini M. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – areštu 16 (šešiolikai) parų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – areštu 15 (penkiolikai) parų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, V. S. paskirtas bausmes už idealiąją sutaptį sudarančias veikas dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiaujant užvaldyto nedidelės vertės svetimo turto pagal BK 182 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų; šią subendrintą bausmę ir bausmes, skiriamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti areštą 70 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, V. S. laikinajame sulaikyme nuo 2011-07-31 iki 2011-08-01 išbūtą laiką prilyginti 1 (vienai) arešto parai ir įskaityti į paskirtą bausmę.
Arešto bausmę V. S. paskirti atlikti areštinėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. taikyti tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – areštu 15 (penkiolikai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, G. K. paskirtas bausmes už idealiąją sutaptį sudarančias veikas dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiaujant užvaldyto nedidelės vertės svetimo turto pagal BK 182 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams; šią subendrintą bausmę ir bausmę, skiriamą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį bausmės, neatliktos pagal 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį, ir galutinę bausmę G. K. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti į suėmimą. Kardomąją priemonę – suėmimą – G. K. taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d.
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
Arešto bausmę R. M. paskirti atlikti areštinėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. M. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
Civilinio ieškinio procesą dėl turtinės žalos atlyginimo R. K. nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus rankinę „Gold coral“, juodos spalvos piniginę, juodos spalvos piniginę „SL“, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, P. K. įmonės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, rudos spalvos piniginę, darbo pažymėjimą, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. G., A. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą A. G. vardu, „Ačiū Maxima“, „Norfa“, „Omni ID“ nuolaidų korteles, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“ su „Omnitel Extra“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele – palikti A. G.; AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š. vardu, neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š. vardu, „Omnitel“ SIM kortelę, vyrišką piniginę, mėnesinį važiavimo bilietą ir invalidumo pažymėjimą, išduotą M. Š. vardu – palikti M. Š..
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.