- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- eI-1850-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04874-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo R. M.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2016-12-15 rašte (sprendime) Nr. 1P-3589 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) posto pamainos viršininkui R. M..
Savo reikalavimus Departamentas pagrindė tuo, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo surašyta 2016-11-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-3199 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad Muitinės posto pamainos viršininkas R. M., 2016-09-04 atlikdamas posto pamainos viršininko pareigas Raigardo kelio poste (3 darbo vieta), žinodamas, kad savaitgaliais poste padidėja krovininių bei lengvųjų automobilių srautas, tuo pačiu padidėja ir posto pareigūnų darbo krūvis, netinkamai organizavo, planavo ir kontroliavo Raigardo kelio posto 2 pamainos darbą, netinkamai vadovavo 2 pamainai, netinkamai paskirstė posto pareigūnus į darbo vietas, nepagrįstai per mažai pareigūnų paskirdamas į atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo barą, o nepagrįstai per daug paskirdamas pareigūnų į 4 darbo vietą prie dokumentų tvarkymo. 2016-09-04 nuo 3.00 val. iki 6.00 val. paskirdamas posto vyresnįjį inspektorių D. A. M. dirbti net penkiose darbo vietose – darbo su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis SDV (6 darbo vieta), atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo bare (7 ir 8 darbo vietos), atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare (9 ir 10 darbo vietos), nuo 0.00 val. iki 2.00 val. posto inspektorių S. S., nuo 1.00 val. iki 3.00 val. du posto pareigūnus S. Č. ir D. A. M., nuo 3.00 val. iki 5.00 val. posto inspektorę E. K., nuo 4.00 val. iki 6.00 val. du posto pareigūnus E. Č. ir D. J. paskirdamas dirbti dokumentų tvarkymo SDV (4 darbo vieta), neužtikrino NAS tinkamo naudojimo, nekontroliavo, kad posto pareigūnai tinkamai įvykdytų NAS pranešimo nurodymą „Rentgeno kontrolė, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. 8 682 26465“, todėl nebuvo užtikrintas savalaikis ir tinkamas į postą atvykusio lengvojo automobilio, v. n. 0389KT-4, muitinis tikrinimas pagal minėto NAS pranešimo nurodymą ir lengvasis automobilis, v. n. 0389KT-4, išvyko iš posto teritorijos be muitinės patikros ir MKT pareigūno leidimo. Šiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė Raigardo kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Muitinės viršininko 2015-11-20 įsakymu Nr. 3V-73 (toliau – Taisyklės), 44.1 ir 44. 4 punktų bei 1 priedo „Raigardo kelio posto darbo vietų aprašymas“ 3 darbo vietos 1, 3, 24 punktų, Muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-05-29 įsakymu Nr. 1B-413, 7.1 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.5, 7.23 ir 7.33 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnui R. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad R. M. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas 2016-12-01 raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą Muitinės posto pamainos viršininkui R. M.. Profesinė sąjunga 2016-12-15 raštu Nr. 1P-3589 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas minėtam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
Departamentas pabrėžė, kad toks Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. M. yra neteisėtas, kadangi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, profesinė sąjunga teisę atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria Departamento generalinis direktorius. Tai reiškia, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšį parenka ir aplinkybes, nustatytas Statuto 37 straipsnio 1 dalyje, vertina Departamento generalinis direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-10-20 sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 (toliau – Kolektyvinė sutartis) 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą bei pagrįstumą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Departamentas nurodė, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, o rėmėsi tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius (pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, gina pareigūnų teises, drąsiai reiškia nuomonę dėl darbdavio veiksmų), be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūno R. M. buvimas Profesinės sąjungos nariu ir aktyvus dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime į Departamento prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Profesinė sąjunga paaiškino, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl šiuo atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos (21 straipsnio 2 dalis ir 5 dalys). Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės posto pamainos viršininkui R. M., 2016-12-15 rašte Nr. 1P-3589 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus siekiant paveikti Profesinės sąjungos narius.
Profesinė sąjungą nurodė, kad, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgus į pareigūno R. M. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Profesinė sąjunga tvirtino, kad darbdavys ketina skirti pareigūnui R. M., Profesinės sąjungos nariui, išrinktam Profesinės sąjungos Tarptautinių ryšių komiteto nariu, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Įvertinus tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertino kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Susipažinusi su pateikta Išvada, Profesinė sąjunga nustatė, kad nebuvo ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. M. pagrįstumo bei teisėtumo.
Atlikus tarnybinį tyrimą, 2016-11-21 buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Muitinės posto pamainos viršininkas R. M., 2016-09-04 atlikdamas posto pamainos viršininko pareigas Raigardo kelio poste (3 darbo vieta), žinodamas, kad savaitgaliais poste padidėja krovininių bei lengvųjų automobilių srautas, tuo pačiu padidėja ir posto pareigūnų darbo krūvis, netinkamai organizavo, planavo ir kontroliavo Raigardo kelio posto 2 pamainos darbą, netinkamai vadovavo 2 pamainai, netinkamai paskirstė posto pareigūnus į darbo vietas, nepagrįstai per mažai pareigūnų paskirdamas į atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo barą, o nepagrįstai per daug paskirdamas pareigūnų į 4 darbo vietą prie dokumentų tvarkymo. 2016-09-04 nuo 3.00 val. iki 6.00 val. paskirdamas posto vyresnįjį inspektorių D. A. M. dirbti net penkiose darbo vietose – darbo su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis SDV (6 darbo vieta), atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo bare (7 ir 8 darbo vietos), atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare (9 ir 10 darbo vietos), nuo 0.00 val. iki 2.00 val. posto inspektorių S. S., nuo 1.00 val. iki 3.00 val. du posto pareigūnus S. Č. ir D. A. M., nuo 3.00 val. iki 5.00 val. posto inspektorę E. K., nuo 4.00 val. iki 6.00 val. du posto pareigūnus E. Č. ir D. J. paskirdamas dirbti dokumentų tvarkymo SDV (4 darbo vieta), neužtikrino NAS tinkamo naudojimo, nekontroliavo, kad posto pareigūnai tinkamai įvykdytų NAS pranešimo nurodymą „Rentgeno kontrolė, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. 8 682 26465“, todėl nebuvo užtikrintas savalaikis ir tinkamas į postą atvykusio lengvojo automobilio, v. n. 0389KT-4, muitinis tikrinimas pagal minėto NAS pranešimo nurodymą ir lengvasis automobilis, v. n. 0389KT-4, išvyko iš posto teritorijos be muitinės patikros ir MKT pareigūno leidimo. Šiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė Taisyklių 44.1 ir 44. 4 punktų bei 1 priedo „Raigardo kelio posto darbo vietų aprašymas“ 3 darbo vietos 1, 3, 24 punktų, Pareigybės aprašymo, 7.5, 7.23 ir 7.33 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnui R. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Departamentas 2016-12-01 raštu Nr. (5.46)3B-12147 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą Muitinės posto pamainos viršininkui R. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Profesinė sąjunga 2016-12-15 sprendimu Nr. 1P-3589 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. M..
Motyvuojamoji dalis
Statuto 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Pagal Statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje.
Statutas nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.
Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi, bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.
Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Ši Statuto nuostata Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.
Kolektyvinės sutarties 27.3 papunktyje nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos Profesinėje sąjungoje.
LVAT, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004-04-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010-07-30 nutartis adm. b. Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis adm. b. Nr. A520-2288/2012).
LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).
Teismas daro išvadą, kad teismui pateiktame skunde Departamentas nurodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės posto pamainos viršininkui R. M. apriboja Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą.
Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 straipsnis). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 straipsnis). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas, yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, o Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų. Įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui (Statuto 34 straipsnio 2 dalis). Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir R. M. teisinis statusas bei įstaigos (Muitinė), kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. M. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.
Kaip matyti iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2016-12-15 sprendimo Nr. 1P-3589, spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. M., Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl R. M. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas daro išvadą, kad Profesinės sąjungos argumentai, jog minėtos tarnybinės nuobaudos skyrimas R. M. yra kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, yra paremtai tik spėjimais, samprotavimais ir prielaidomis, todėl atmestini.
Įvertinęs Išvadą, teismas daro išvadą, kad tarnybinis pažeidimas R. M. inkriminuotas už tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą.
Teismas konstatuoja, kad Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat LVAT pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui R. M.. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino R. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Be to, spręsdama konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M., Profesinė sąjunga rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Profesinės sąjungos 2016-12-15 sprendimas Nr. 1P-3589, kuriame atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės posto pamainos viršininkui R. M. yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-12-15 sprendimą Nr. 1P-3589 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. M..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.