Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisminio proc.Nr.1-01-1-16404-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.2.;1.2.4.1.2.3.;2.1.15.3.3.2.

2020 m. spalio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. E., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. E., 2020 m. balandžio 24 d., apie 22.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktiniu G. E. metu, vieną kartą tyčia peiliu dūrė jam į krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus kairę pusę, taip padarė kiaurinę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, sukėlusiu nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sunkiai sužalojo savo šeimos narį G. E.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji M. E. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. E. susituokę trejus metus, kartu gyvena septynerius metus. Viskas įvyko jų gyvenamojoje vietoje. Ji su drauge I. K. vartojo alkoholį, buvo dviese išgėrusios 1,5 butelio vyno, kai grįžo sutuoktinis su draugu, abu jie buvo neblaivūs. Konflikto metu draugė buvo nuėjusi miegoti, o G. su draugu buvo virtuvėje. Ji virtuvėje pjaustė užkandą, kai žodis po žodžio jie pradėjo pyktis, vyras pradėjo ją gąsdinti, sakė, kad jai nepavyks jo „padurti“, sakė „davai“, ji susinervino ir dūrė, o tada išsigando ir ant peilio uždėjo rankšluostį. Tuo momentu, kai dūrė, G. E. tupėjo prie spintelės, o ji dūrė peiliu iš priekio. Policija paėmė tą patį peilį. Nukentėjusysis nešaukė, viskas įvyko labai greitai. Jie konfliktuodavo ir anksčiau, pykdavosi dėl pinigų, nes vyras penktadienį gaudavo pinigus ir nebepasirodydavo namuose, kol neišleisdavo, o tada vėl reikėdavo skolintis. Vyras paskui dirbdavo sekmadieniais, kad padengtų skolas. Ji iš G. draugo telefono paskambino į greitąją pagalbą, pasakė, kad yra durtinė žaizda, kad reikia mediko. Ji norėjo aplankyti vyrą ligoninėje, bet dėl karantino jos neįleido, tada jie pasikalbėjo pro langą ir vyras jai atleido. Dabar bandytų konflikto išvengti, jei nebūtų buvusi išgėrusi, to įvykio nebūtų buvę. Konflikto metu vaikas buvo pas seserį V., ji gyvena atskirai, turi savo šeimą, du vaikus. Šiuo metu šeimą prižiūri socialinė darbuotoja. Karantino metu nedirbo, buvo nuotolinis mokymas ir ji padėjo vaikui, jam 13,5 metų, ruošti pamokas, jį prižiūrėjo. Darbo biržoje buvo registruota prieš dvi savaites, išsiregistravo, nes norėjo išvažiuoti į Norvegiją. Neišvažiavo, nes paskirta kardomoji priemonė. Socialinė pagalba paskirta tik dėl vaiko. Ji lankė kursus dėl alkoholio vartojimo. Darbo biržoje mokėsi virėjo padėjėjo specialybės, supranta, kad baigus mokymus būtų lengviau įsidarbinti.

Apklausiama kaip įtariamoji M. E. parodė, kad iki įvykio jos sutuoktinis G. E. ne mažiau kaip savaitę laiko gėrė alkoholinius gėrimus, grįžęs girtas triukšmaudavo, šaukdavo, naktį pasižadinęs norėdavo aiškintis dėl to, kad ji varo jį iš namų ir panašiai. Kartu su jais gyvena ir jos 13 metų amžiaus sūnus iš pirmos santuokos, kuris girdėdavo jų ginčus. G. E. psichologiškai ją spaudė, buvo tokiu elgesiu išvedęs ją iš kantrybės, morališkai neatlaikė tokio spaudimo. Buvo susidariusi tokia situacija, kai jai visą laiką reikėjo gyventi įtampoje, ir 2020-04-24 G. E. vėl grįžo į namus neblaivus su draugu A. M. ir parsinešė butelį degtinės. Kiek buvo valandų, tiksliai pasakyti negali, bet buvo toks laikas, kai jau alkoholio parduotuvėse nepardavinėjo. Pas ją namuose tuo metu svečiavosi draugė I. K., kuri buvo atvykusi į Klaipėdą apsipirkti. I. K. pasiliko pas ją nakvoti, jos kartu išgėrė 1 butelį vyno. G. E. pasakė, kad ir jo draugas A. M. nakvos pas juos namuose, todėl ji paklojo jam patalynę ant grindų. Draugei pasakė eiti miegoti, užimti lovą, kad joms nereiktų miegoti ant grindų. Draugei nuėjus atsigulti, ji su sutuoktiniu ir jo draugu liko virtuvėje. Jai pjaustant užkandą, A. sėdėjo ant kėdės prie lango, o G. sėdėjo ant grindų, nes buvo girtas. Norėdamas atsistoti, G. griebėsi už spintelės, stovinčios prie kriauklės, kuri ir taip vos laikėsi. Ji sutuoktiniui papriekaištavo, kad nelaužytų spintelės, nes po to jai reikia aiškintis su buto savininke dėl sugadintų daiktų. Į tai G. jai ėmė sakyti, kas ji tokia, kad jam aiškintų, kad ji neturi teisės jam aiškinti. Taip žodis po žodžio jie ėmė pyktis. Neapsikentusi ji tuo pačiu peiliu, kuriuo pjaustė užkandą, dūrė G. vieną kartą į kairį petį. Peilis buvo mažas, buitinis, plastmasine rudos spalvos rankena. Dėl to, ką padarė, išsigando. Peilį paliko sutuoktinio petyje ir nubėgo paimti rankšluostį, todėl nematė, kas ištraukė peilį: ar pats G., ar A. Grįžusi su rankšluosčiu užspaudė žaizdą. Peilį, kuriuo sužalojo sutuoktinį, įdėjo į kriauklę. Netrukus iškvietė greitosios pagalbos medikus. Detalių, kaip bendravo su bendrojo pagalbos centro darbuotojais kviesdama pagalbą, neprisimena. Tik pamena, kad G. E. jai priekaištavo, kam ji kviečia pagalbą, policiją. Dar skambinant policijai, G. jai patarė sakyti, kad jį sužalojo lauke nepažįstami asmenys. Ji tokias G. sužalojimo aplinkybes ir nurodė policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos medikams. Sutarė, kad ir toliau laikysis šios versijos, tai yra, kad sutuoktinis buvo sužalotas lauke. Tą vakarą sutuoktinis prieš ją fizinio smurto nevartojo. Sutuoktinis prieš ją smurtaudavo anksčiau, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini). Draugė I. K. tuo metu, kai ji peiliu sužalojo G., miegojo, todėl įvykio aplinkybių nematė, o pabudo tik atvykus policijos pareigūnams. Dėl sužalojimo G. E. jai atleido, pretenzijų neturi, jie susitaikė. Pati ji gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kurį įvykdė išvesta iš kantrybės dėl netinkamo sutuoktinio elgesio su ja (t. 2, b. l. 136–138).

Nukentėjusysis G. E. parodė, kad kaltinamoji sako tiesą, jis grįžo namo po darbo su draugu ir parsinešė butelį, buvo neblaivus. Žmona priekaištavo jam dėl gėrimo, jis atsakė, kad vienas dirba ir uždirba, moka už butą, todėl gali atsivesti draugą. Taip prasidėjo abipusiai priekaištai. M. pjaustė užkandą ir juokais pasakė, kad jį pasmeigs. Jis pats išvedė ją iš kantrybės, sakė „smeik“, taip ir išėjo. Mano, kad jo žodžiai turėjo įtakos M. elgesiui. Tuo metu, kai M. dūrė peiliu, jis sėdėjo, o kai ji atsisuko į jį su peiliu, jis stojosi. Po to, kai įdūrė peiliu, M. išsigando ir išbėgo iš virtuvės, jis peilį išsitraukė pats. Nebuvo daug kraujo, jis liepė greitosios pagalbos nekviesti, bet kaltinamoji vis tiek iškvietė. Kai būnant ligoninėje paskambino iš policijos, jis pasakė, kad jokių pretenzijų neturi, kad jokio pareiškimo nerašys, bet kai pareigūnai apklausė jį po ligoninės, papasakojo tokią versiją, kad užpuolė nepažįstami, nes nenorėjo, kad nukentėtų šeima. Šiuo metu jie kartu gyvena, yra susitaikę. Grįžęs iš darbo randa namus sutvarkytus, valgyti padaryta. Teko bendrauti su socialine darbuotoja dėl gėrimo. Darbuotoja siūlė jam eiti į anoniminių alkoholikų klubą, bet jis nemano, kad yra didelis alkoholikas. Jam atrodo keista nevartoti alkoholio per šventes. Girdėjo, kad alkoholikai nepripažįsta, kad yra alkoholikai. Socialinė darbuotoja siuntė dėl alkoholio vartojimo pas psichologę, ten darė testus, psichologė pasakė, kad alkoholio vartojimas jam rizikingas, bet nėra priklausomas. Stengiasi nebepykdyti žmonos, supranta, kad geriau būtų jai įsidarbinti. M. E. sakė, kad eis ieškoti darbo, kai pasibaigs teismai. Jos draugė I. K. išvažiavo į Norvegiją, todėl ji buvo sugalvojusi išvažiuoti, bet jis jai pasakė, kad ji negali išvažiuoti, kol nesibaigs teismai.

Apklausiamas kaip liudytojas G. E. parodė, kad su M. E. gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5–6 metus, o susituokė tik prieš dvejus metus. Gyvena nuomojamame bute, su jais gyvena ir M. sūnus iš pirmos santuokos. Vaiko įvykių metu namuose nebuvo. 2020-04-24 po darbo grįžo į namus (duomenys neskelbtini), ten buvo jo žmona M. E. ir jos draugė I. K. Moterys jau buvo išgėrusios alkoholio. Jis grįžo blaivus, pasidėjo daiktus ir išvažiavo pas draugą A. M., dirbantį (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. nusipirko vieną 0,7 l talpos degtinės butelį, kuprinėse abu turėjo anksčiau nusipirkto alaus. Važiuodami link namų sustodavo išgerti alaus ir parūkyti. Taip jie kiekvienas išgėrė po litrą 5 laipsnių stiprumo alaus. Namo grįžo apie 20.00 val. Namuose jis, M., A. ir I. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su žmona vienas kitam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo, dėl to, kad M. niekur nedirba, kad jam tenka vienam išlaikyti šeimą ir pan. Taip pykstantis, M. žodžiu jam pagrasino, kad vieną sykį jį pripjaus. Nepamena, ar tuo metu M. rankose turėjo peilį ir ar ji savo veiksmais rodė, kad durs, bet jis provokuodamas ją pasakė: „Ką, slabo“ (reikia suprasti „ar užteks drąsos“). Tuomet M. jam ir dūrė vieną kartą į kairį petį. Padariusi tai, M. išsigando ir pabėgo. Kiek prisimena, jis pats išsitraukė iš peties peilį ir įmetė į kriauklę. Peilis buvo nedidelis, rudos spalvos medine rankena. Tuo metu virtuvėje tikrai nebuvo I., o ar tuo metu virtuvėje buvo A., jis nelabai atsimena. Kraujo buvo nedaug. Netrukus petys pradėjo tirpti, tada jis pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą. Kad žmona nenukentėtų, taip pat manydamas, jog pats yra iš dalies kaltas dėl sužalojimo, sugalvojo versiją apie jo sužalojimą lauke. Nenorėjo klaidinti ikiteisminio tyrimo, pats nesikreipė į policiją, neprašė teisėsaugos pagalbos, tik saugodamas žmoną pateikė klaidingą informaciją apie tai, kad buvo išėjęs į degalinę pirkti cigarečių ir grįžtant namo jį kažkas sužalojo (t. 1, b. l. 61–63).

Liudytojas A. M. parodė, kad tą vakarą buvo šeiminis ginčas. G. jam buvo skolingas 60 eurų, bet buvo susitarę, kad M. nesakys, gal jis apie skolą prasitarė. Jis į šeiminius reikalus nesikišo, pažįsta daug metų G. ir M., bet kad taip būtų, tiesą sakant, neįsivaizdavo. Nematė, kaip buvo durta peiliu, nes prie lango rūkė ir ėjo į tualetą. Kai išėjo iš tualeto, girdėjo kažką panašaus į „davai“, matė G. sėdintį ant grindų. G. prašė sakyti, kad gatvėje jį kažkas užpuolė, nenorėjo, kad apie tai sužinotų jo mama ir brolis. Sakė, kad čia jų šeimos reikalas.

Apklausiamas kaip liudytojas A. M. parodė, kad 2020-04-24 G. jį pakvietė į svečius. Kai atėjo, ten jau buvo ir M. draugė I. Jie visi sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholį. Moterys buvo išgėrusios. Ant stalo buvo alaus ir degtinės, gal dar sidro. Kažkuriuo metu I. nuėjo miegoti, nes buvo padauginusi alkoholio. Jie toliau sėdėjo virtuvėje. M. su G. kivirčijosi dėl pinigų, nors pati M. niekur nedirba ir G. ją išlaiko. Po 22.00 val., kada tiksliai, jis neatsimena, jis rūkė išlindęs pro virtuvės langą, o M. su G. toliau kivirčijosi. Prieš jam išeinant į tualetą, G. sėdėjo prie stalo ant kėdės, stovėjusios prie įėjimo į virtuvę, o M. vaikščiojo virtuvėje. Jis nepamena, ką M. darė: ar pjaustė kažką, ar plovė indus, ar nurinkinėjo, bet ji tiesiog judėjo virtuvėje. Būnant tualete jis išgirdo G. žodžius: „Nu davai, nu davai“. Išėjęs iš tualeto pamatė, kad G. sėdi ant kėdės susiėmęs už krūtinės, o M. elgėsi šaltai, sakė, kad čia nieko, išgyvens. Jis paklausė, kas atsitiko, ir G. pasakė: „Durnė dūrė su peiliu“. Galvoja, kad pats G. provokavo M., paskatino ją durti su peiliu. Paprašius G. parodyti žaizdą, šis atitraukė treningą, patempė marškinėlius ir parodė mažai kraujuojančią žaizdą peties srityje. Jis pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, ir padavė M. telefoną. Moteris iškvietė medikus. Pats G. nenorėjo, kad apie įvykį kas nors sužinotų, nes bijojo jų šeimą lankančių socialinių darbuotojų, kurie jau anksčiau buvo paėmę iš jų vaiką. G. pats sugalvojo, kad visiems reikia sakyti, jog jį sužalojo lauke ir namo jis grįžo jau sužalotas. Būtent tokias aplinkybės M. ir nurodė kviesdama pagalbą. Buvo sugalvota, kad G. vienas ėjo pirkti cigarečių ir jį grįžtantį namo gatvėje kažkas sužalojo. Pagal sugalvotas aplinkybes, jis (A. M.) atėjo pas G. ir M. į namus jau po visko ir dėl to nieko nežino. Sutiko su tokiu G. planu, nes norėjo jo šeimai padėti, kad neatimtų vaiko (t. 1, b. l. 95–96).

Remiantis ROIK 0120000216846 nustatyta, kad 2020-04-24 22.54 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sužeistas vyras. 2020-04-27 12.35 gautas pranešimas iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės, kad Chirurgijos skyriuje guli G. E., jis atvežtas GMP 2020-04-24 23.16 val. Diagnozė: durtinė krūtinės žaizda (t. 1, b. l. 30–34).

Remiantis 2020-04-25 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020-04-24, apie 22.54 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute buvę asmenys G. E., M. E., A. M. ir I. K. dėl stipraus neblaivumo G. E. sužalojimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Bute kraujo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 36).

Remiantis 2020-05-07 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu fiksuota, kad Centrui skambinanti moteris praneša, jog (duomenys neskelbtini), esančiam 37 metų amžiaus vyriškiui dėl pjautinės žaizdos reikalinga medicininė pagalba. Moteris operatoriui nurodo, jog nežino, kas sužalojo vyriškį, atsisako pati prisistatyti. Operatoriui nurodžius, kad kartu su medikais atvyks ir policijos pareigūnai, moteris pareiškia, kad pagalba nereikalinga (t. 1, b. l. 144–145).

Remiantis 2020-06-08 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nešiojamųjų vaizdo registratorių („Body“ kamerų). Apžiūrėtuose įrašuose fiksuoti vaizdai, kaip sužalotas asmuo atidaro buto duris pareigūnams ir informuoja juos, kad buvo sužalotas lauke nepažįstamų dviejų asmenų, kad sužalojimo metu buvo vienas, o pagalbą iškvietė žmona. Taip pat įrašuose matyti, jog kambaryje M. E. ir I. K. guli lovoje, o A. M. sėdi. M. E., patvirtinusi pareigūnams, jog ji pranešė apie sužalotą sutuoktinį, paaiškinti pareigūnams sutuoktinio sužalojimo aplinkybių negalėjo (t. 1, b. l. 153–162).

Remiantis 2020-06-03 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M. E. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „SamsungGalaxy Note 3 SM - N9005“ (IMEI Nr. 359093054389376/08) su SIM (Tele2) „Pildyk“ kortele (t. 1, b. l. 140–141).

Remiantis 2020-06-03 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy Note 3 SM-N9005“ SMS žinučių turinį tarp M. E. ir abonento, pavadinto „G.“ (G. E.), matyti, kad G. E. rašo M. E., jog jai reikės atsakyti už tai, kad ji sužalojo jį peiliu (t. 1, b. l. 164–177).

Remiantis 2020-04-29 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo G. E. pateikti juodos spalvos ilgomis rankovėmis vyriški marškinėliai, kurių priekinėje kairėje pusėje, ties pečių linija, matomas pažeidimas – įpjovimas (t. 1, b. l. 179–182).

Remiantis 2020-06-17 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2020-06-05 M. E. parodymų patikrinimo vietoje metu pateiktas peilis, pasak kaltinamosios, juo buvo sužalotas G. E.. Peilis yra ūkinės-buitinės paskirties, rudos spalvos rankena 10 cm ilgio, geležtė 10,5 cm ilgio. Rankena suspausta dviem kniedėmis, nudėvėta, t. y. matomi įbrėžimai ant rankenos ir geležtės. Peilio smaigalys šiek tiek užsilenkęs. Geležtė švari, dėmių ir biologinių pėdsakų nėra (t. 1, b. l. 184–188).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 761/2020 (03) nustatyta, kad G. E. padaryta kiaurinė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu. Nustatyta žaizdos lokalizacija kūno paviršiuje: 3 cm žemiau kairiojo raktikaulio vidurio. Žaizdos kanalas į krūtinės ląstos ertmę atsivėrė trečiame tarpšonkaulyje. Nurodytas žaizdos ilgis apie 1 cm. G. E. sužalotas 2020-04-24 vakare aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu vienu dūriu į krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus kairę pusę. G. E. padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9.) (t. 2, b. l. 92–93).

Remiantis 2020-06-03–2020-06-05 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. E. parodė savo ir nukentėjusiojo sutuoktinio G. E. buvimo vietą virtuvėje, parodė, kaip ant grindų sėdinčiam / tupinčiam G. E. dūrė vieną kartą peiliu į petį, parodė virtuvėje tą patį peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 149–157).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato kvalifikuojantį sunkaus sveikatos sutrikdymo požymį, t. y. atsakomybę tam, kas sunkiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Be M. E. visiško kaltės pripažinimo dėl šeimos nario sunkaus sveikatos sutrikdymo, jos kaltė įrodyta byloje ištirtų duomenų visuma, pagrindo jais netikėti nėra. Ginčo, kad kaltinamoji M. E. sunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinio G. E. – sveikatą nėra, jie yra įregistravę santuoką 2017-10-14 (t. 2, b. l. 110), veda bendrą ūkį, yra šeima. M. E. apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu įrodytas jos prisipažinimu, nukentėjusiojo G. E. ir liudytojo A. M. parodymais, jog kaltinamoji vartojo alkoholį, taip pat į įvykio vietą, adresu, (duomenys neskelbtini), nuvykusių policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių („Body“ kamerų) įrašuose fiksuotais vaizdais, jog M. E. paaiškinti pareigūnams sutuoktinio sužalojimo aplinkybių negalėjo dėl girtumo. Nukentėjusiojo G. E. ir liudytojo A. M. parodymai patvirtina, kad tarp sutuoktinių buvo žodinis konfliktas, nukentėjusysis pats būdamas neblaivus elgėsi provokuojamai, po kaltinamosios pasakytų žodžių, kad ji gali jam durti peiliu, skatino kaltinamąją tai padaryti. Remiantis specialisto išvada nustatyta, kad G. E. sužalotas aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu vienu dūriu į krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus kairę pusę, jam padarytas krūtinės ląstos sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji M. E. nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia, nes durdama peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę, suvokė, kad gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir, nors tokių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji M. E., 2020 m. balandžio 24 d., apie 22.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktiniu G. E. metu vieną kartą tyčia peiliu dūrė jam į krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus kairę pusę, taip padarė kiaurinę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, sukėlusiu nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį G. E.. Kaltinamosios M. E. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis sunkus savo šeimos nario sužalojimas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybės savybes, jos elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamoji M. E. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams.

Kaltinamoji M. E. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per šį laikotarpį bausta už pažeidimus, numatytus ANK 73 straipsnio 1 ir 2 dalyje, t. y. už tai, kad būdama neblaivi negalėjo tinkamai pasirūpinti vaiku J. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 115–117), nedirba, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra (t. 2, b. l. 124–126).

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.

Pagal LR Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (LAT nutartis 2K-179-693/2019 ir kt.).

Kaltinamoji M. E. ikiteisminiame tyrime ir teisme visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, augina ir rūpinasi mažamečiu vaiku iš pirmos santuokos, susitaikė su nukentėjusiuoju G. E., nukentėjusysis nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų kaltinamajai neturi, duomenų, kad dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sužalojimo yra likę negrįžtamų sveikatos pasekmių, nėra. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, galima išvada, jog kaltinamoji nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad nukentėjusysis G. E. atleido savo sutuoktinei, dėl įvykusio įvykio kaltina pats save ir prašo žmonos griežtai nebausti, jie toliau kartu gyvena, bei siekiant teisingos kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skiriant laisvės apribojimo bausmę, nes straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji M. E. nusikalto pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu nedirba ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat į tai, kad jos nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybės charakteristiką, skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgus į kaltinamajai M. E. skiriamų pareigų bei draudimų kiekį, intensyvi priežiūra jai neskirtina (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis ir juodos spalvos vyriški marškinėliai ilgomis rankovėmis, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui G. E. 8 vnt. kompaktinių diskų, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos, paliktini saugoti byloje. Pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, kompaktiniai diskai sunaikintini.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 529,48 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – patirtas išlaidas už G. E. gydymą (t. 1, b. l. 81–82).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam G. E. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamosios M. E. veiksmais. Nukentėjusysis patyrė sužalojimą ir buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nuo 2020-04-25 iki 2020-04-28. G. E. gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 529,48 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas dokumentas (t. 1, b. l. 83), todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamosios M. E. 529,48 Eur sumą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. E. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose smurtinį elgesį kontroliuojančiose programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 (vienerius) metus nuo probacijos pradžios, bei uždrausti visą bausmės laiką be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholį).

Išaiškinti M. E., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. E. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 529,48 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 48 ct) gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: peilį ir juodos spalvos vyriškus marškinėlius ilgomis rankovėmis, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui G. E.

Vokus su 8 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti prie bylos. Pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.