Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo N. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Iš N. K. priteista nukentėjusiajam V. K. 3876 Lt turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš N. K. priteista Valstybinei ligonių kasai 1500 G. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš N. K. priteista 4127 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2001 m. vasario 25 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, vieną kartą durdamas peiliu į pilvą G. K. , tuo padarydamas durtai pjautą žaizdą pilvo kairėje vidurinėje srityje su pilvo sienos ir dubens srities kairiųjų kraujagyslių – klubinės arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko nuo nukraujavimo į pilvo ertmę ir užpilvaplėvinę narvelieną, išsivysčius ūmiai mažakraujystei, nukentėjusysis 2001 m, vasario 26 d. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje mirė, t. y. tyčia nužudė G. K. , tokiais savo veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą 1961 m. LR BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija).

Sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria N. K. pripažintas kaltu pagal 1961 m. LR BK 104 str. bei jam paskirta bausme, tačiau skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės įskaitymo, nurodant šiuo atveju teismą netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių dokumentų (dėl N. K. sulaikymo ir nuteisimo už Prancūzijos Respublikoje padarytą nusikaltimą, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2004-05-20 teisinės pagalbos prašymo dėl N. K. ekstradicijos ir 2005-11-23 Europos arešto orderio išsprendimo), laiko nuo 2004-06-22 iki 2008-03-07 įskaitymą į bausmės atlikimą pagrindė tik vienu dokumentu – Prancūzijos Respublikos Fresnes įkalinimo įstaigos asmens sulaikymo kortele, kurioje nurodyta, jog N. K. sulaikytas nuo 2004-06-22 iki 2008-03-07 kaip ekstradicinis asmuo, turintis būti perduotas valstybei, kur įvykdė nusikaltimą (2008-03-07 nuteistasis perduotas Lietuvos valdžios organams). Nurodo, jog N. K. iškart po G. K. nužudymo pasislėpė, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-03-05 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, o 2001-10-23 paskelbta pastarojo tarptautinė paieška.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis N. K. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. apeliacinis skundas atmetamas, o prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Iš prokurorės bei nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų matyti, kad nė vienas iš apeliantų neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prokurorė nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam N. K. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas pagal Europos arešto orderį Prancūzijos Respublikoje nuo 2004-06-22 iki 2008-07-08; prašo jam į bausmės atlikimo laiką įskaityti tik laiką nuo 2008-03-04 iki 2008-07-08, o nuteistasis prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei sušvelninti paskirtą bausmę. Pirmiausia bus atsakyta į prokurorės skundo argumentus, vėliau – į nuteistojo.

N. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. N. K. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 1961 m. LR BK 104 str. (2003-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija).

Tenkindama prokurorės apeliacinį skundą, kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino byloje esančių dokumentų dėl N. K. sulaikymo, o vėliau ir nuteisimo Prancūzijoje už ten padarytą nusikaltimą, o dokumentus dėl ekstradicijos įvertino netinkamai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. K. tuoj po padaryto nusikaltimo pasislėpė, todėl 2001-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tą pačią dieną paskelbta N. K. paieška (t. 2, b. l. 77, 83-84; t. 1, b. l. 182), o 2001-10-23 paskelbta jo tarptautinė paieška (t. 1, b. l. 191-193). Gavus duomenis, jog N. K. slapstosi Prancūzijos Respublikoje, 2004-05-20 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išsiuntė teisinės pagalbos prašymą Prancūzijos Respublikos Teisingumo ministerijai išduoti N. K. , o 2005-11-23 minėta Lietuvos Respublikos institucija išdavė Europos arešto orderį (t. 1, b. l. 191-196; t. 2, b. l. 2-13), tačiau tada N. K. nebuvo išduotas Lietuvai, nes atliko laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje nuo 2004-03-12 iki 2008-03-03, o perdavimas buvo atidėtas kol pasibaigs bausmės atlikimo laikas (t. 2, b. l. 16-62). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2008-03-07 N. K. buvo perduotas Lietuvai, nes Chateaudun įkalinimo centre 2008-03-03 pabaigė atlikti bausmę.

Panevėžio apygardos teismas klausimą dėl sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmės atlikimo laiką išsprendė netinkamai vadovaudamasis vien byloje esančia Prancūzijos Respublikos Fresnes įkalinimo įstaigos asmens sulaikymo kortele, kurioje nurodyta, kad N. K. sulaikytas nuo 2004-06-22 iki 2008-03-07 kaip ekstradicinis asmuo, turintis būti perduotas Lietuvos Respublikai (t. 2, b. l. 61-62), ir visiškai neaptarė bei neįvertino byloje esančio 2007-10-09 Prancūzijos Respublikos Versalio Apeliacinio teismo nuosprendžio, kurio išvadose konstatuojama, jog N. K. perdavimas atidėtas, kol pasibaigs bausmės laikas, kurį jis turi praleisti bausmės vietoje, Chateaudun įkalinimo centre (t. 2, b. l. 36-45). Ta aplinkybė, kad N. K. Prancūzijoje buvo sulaikytas, siekiant perduoti Lietuvai, dar nereiškia, kad jam būtina į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą Prancūzijos įkalinimo centre. Juk jis į minėtą Chateaudun įkalinimo centrą buvo patalpintas ne dėl ekstradicijos, o todėl, kad jame atliko bausmę už šioje valstybėje padarytą nusikaltimą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik minėti dokumentai, bet ir N. K. baudžiamosios registracijos kortelės 5 lentelė, gauta iš Prancūzijos (t. 2, b. l. 51-57).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Prancūzijoje N. K. pirmą kartą t. y. 2004-03-12 buvo sulaikytas ne dėl ekstradicijos prašymo, o už organizuotą grupinę vagystę su įsilaužimu (leidimas sulaikymui išduotas TGI Rochefor teisėjo) ir tik po mėnesio, t. y. 2004-04-16 buvo išduotas laikinas arešto orderis dėl ekstradicijos (t. 2, b. l. 54).

Esant tokiems bylos duomenims, nuosprendyje yra neteisingai išspręstas kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į paskirtą bausmę klausimas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, kurį N. K. išbuvo sulaikyme ir suėmime nuo 2004-06-22 iki 2008-03-07 Prancūzijos įkalinimo įstaigose kaip ekstradijuojamas asmuo, turintis būti perduotas Lietuvai. Pažymėtina, kad N. K. nuo 2004-06-22 iki 2008-03-04 Prancūzijos įkalinimo įstaigose Bordeaux-Gradignan, Fresenes ir Chateaudun atliko bausmę, o ne buvo laikomas kaip asmuo, suimtas pagal Europos arešto orderį, todėl šis laikas be jokio pagrindo įskaitytas į paskirtą bausmę.

Iš aukščiau aptartų dokumentų matyti, kad N. K. už Prancūzijoje padarytą nusikaltimą atliko bausmę 2008-03-03, todėl laikas nuo 2008-03-04 iki perdavimo Lietuvai, t. y. 2008-03-07 turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką, nes tuo metu Prancūzijoje jis jau buvo laikomas kaip asmuo, suimtas dėl ekstradicijos (LR BK 66 str. 1 d.).

Nuteistojo prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi netenkinamas. Apeliantas mano, kad kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis teisiamajame posėdyje turi būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau su tokiu skundo argumentu sutikti negalima. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra teismo pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tokios nuostatos yra išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte. Tuo tarpu N. K. iškart po nusikaltimo padarymo pasislėpė, išvyko į užsienį ir Prancūzijoje padaręs nusikaltimą buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme, o ją atlikęs 2008-03-07 buvo išduotas Lietuvai. 2008-03-08 apklausiamas kaip įtariamasis iškėlė versiją neva nukentėjusysis G. K. , turėdamas rankoje peilį, puolė jį, todėl jis buvo priverstas gintis: ,,Aš peilį išspyriau koja iš jo dešinės rankos. Tada kai jis puolė toliau ant manęs, aš pasilenkiau, pasiėmiau peilį nuo žemės ir dūriau vieną kartą, kur pataikiau, neatsimenu“ (t. 2, b. l. 91-92). Antrą kartą apklaustas kaip įtariamasis praėjus 1,5 mėn. po pirmos apklausos 2008-04-21 N. K. parodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau: ,,Neprisipažįstu tyčia nužudęs G. K. ir taip pat nepripažįstu, kad buvau apsvaigęs nuo alkoholio“ (t. 2, b. l. 95). Vadinasi, N. K. viso ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė esmines bylos aplinkybes ir iškėlė versiją neva pats nukentėjusysis, turėdamas rankoje peilį, jį puolė, todėl apeliantas buvo priverstas gintis. Apklaustas teisiamajame posėdyje N. K. kaltu prisipažino: ,,Jis puolė ant manęs, turėjau kišenėje peilį, tada buvau dar vaikas, išsigandau K. , išsitraukiau peilį, smogiau nežinau kur – taip susiklostė aplinkybės“ (t. 2, b. l. 204). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis ir pripažino esmines bylos aplinkybes, tačiau, kolegijos nuomone, tai jis padarė ne savanoriškai, ne gera valia, o verčiant įrodymams ir teisme davė parodymus tik išklausęs nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. K. kaltės prisipažinimą nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad N. K. išties nebuvo nuoširdus viso proceso metu, o jo pasislėpimas po įvykio rodo, kad jis, išvykdamas į užsienį, pasislėpė ir taip bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad 2008-01-07 ir 2007-10-09 Prancūzijos Respublikos Poitiers ir Versalio apeliaciniuose teismuose sprendžiant klausimą dėl N. K. išdavimo Lietuvai, pastarasis nesutiko būti išduotas ,,<...> tai šaliai, kur įvykdė nusikaltimą, ir praneša, kad jis yra persekiojamas mafijos, ir kad nebuvo laikomasi teisminių procedūrų terminų“ (t. 2, b. l. 22-25, 41-45). Vadinasi, ir užsienio teismuose jis visokeriopai bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką iškeldamas įvairias versijas tikslu išvengti išdavimo į Lietuvos Respubliką.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo teiginį, jog liudytojų Ž. Š. ir N. R. parodymai buvo nenuoseklūs, mano, kad jie dėl girtumo negalėjo prisiminti įvykusio susistumdymo su nukentėjusiuoju bei jo išsakytų grasinimų. Pirma, nuosprendyje yra išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl remiamasi liudytojų Ž. Š. ir N. R. parodymais – iš esmės liudytojai davė nuoseklius parodymus viso proceso metu, jų santykiai su nuteistuoju buvo draugiški, todėl netikėti jais teismas neturėjo pagrindo. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai kai kurių įvykio detalių neatsiminė, ir tai suprantama, nes nuo įvykio praėjo daugiau nei 7 metai, tačiau patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus.

Vadinasi, teismas įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus. Antra, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas ir numatyta LR BPK 20 str. 5 d. Trečia, nors apeliantas skunde ir nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas, tačiau kuo tas šališkumas pasireiškė, nenurodė. Byloje nenustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, o ta aplinkybė, kad liudytojų Ž. Š. ir N. R. parodymai įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. K. bausmę, vadovavosi 1961 m. LR BK 39 str. nuostatomis. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas – LR BK 8¹ str.), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas), nuteistąjį apibūdinančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo N. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Už G. K. nužudymą teismas paskyrė teisingą bausmę, todėl nėra įstatyminio pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. K. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, N. K. išbūtas sulaikyme ir suėmime, įskaitant pagal Europos arešto orderį Prancūzijos Respublikoje, nuo 2004 m. birželio 22 d. iki 2008 m. liepos 8 d. imtinai.

N. K. į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, N. K. išbūtą sulaikyme ir suėmime, įskaitant pagal Europos arešto orderį Prancūzijos Respublikoje, nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 8 d. imtinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.