- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1K-423-209-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įtariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 10 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. įtariamas tuo, kad jis 2012-05-05 apie 3.00 val., veikdamas kartu su A. G. ir M. J., (duomenys neskelbtini), priėjo prie R. U., įrėmė pistoletą pastarajam į kaklą, tokiu būdu atimdamas galimybę jam priešintis pagrobė iš nukentėjusiojo R. U. mobiliojo ryšio telefoną Huavvei U8650 400 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson W500 200 Lt vertės, rankinę 20 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 20 Lt vertės, 5 Lt grynųjų, nukentėjusiojo vardu išduoti dokumentai: SEB banko mokėjimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, 3 raktai su magnetu, tokiu būdu jis panaudojęs ginklą, pagrobė R. U. 735 Lt bendros vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.
2012-05-10 08.30 val. D. Z. sulaikytas BPK 140 str. tvarka.
2012-05-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012-05-10 d.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skirti jam kardomąsias priemones, nepažeidžiančias konvencijos 5 str. 3 d. nuostatą ir nurodo, kad nusikaltimo, už kurį buvo suimtas (BK 180 str. 3 d.) nepadarė, jame nedalyvavo, o minimas šaunamasis ginklas neatitinka jokios tikrovės ir nors ir labai norėdamas ginklo jis negalėjo laikyti rankose, atlikti smurtinius veiksmus, ar paimti daiktus iš nukentėjusiojo, nes 20012-04-30, po avarijos motociklu, jam buvo sugipsuotos abiejų rankų plaštakos. V. D. jis nepažįsta ir nėra matęs. Su kitais dviem įtariamaisiais pažįstamas, bet nusikaltimuose kartu nedalyvavo. Jis prašė su nukentėjusiuoju akistatų ir atpažinimų, bet jo prašymas buvo atmestas, o tai parodo tendencingą bylos tyrimą. Nė vienas įtariamųjų ar liudytojų nepatvirtino ginklo buvimo, dėl ko pasunkėja kaltinimas ir nelieka galimybės jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Teismas privalėjęs išnagrinėti visas jo pateiktas versijas, išnagrinėti galimybę kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į kitą kardomąją priemonę, atitinkančią EŽT konvencijos 5 str. 3 d., kurių BPK 180 str. numato net šešias. Žmogaus teisių konvencija yra viršesnė už BPK. Nutartyje nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad jis įvykdė nusikaltimą, neturi nieko bendro su juo, teismo motyvai, kad jis gali slėptis, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Jis turi kur gyventi, turi sužadėtinę, o tai, kad jis neturi darbo, neįrodo jo kaltumo, kadangi dabartinėje ekonominėje situacijoje neturi darbo trečdalis Lietuvos. Prokuroro manymai ir spėlionės neįrodo, kad jis gyvena iš nusikalstamos veikos. Jis užsiregistravęs darbo biržoje ir tikisi gauti darbą.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Įtariamajam D. Z. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas.
Byloje surinkti faktiniai duomenys – įtariamųjų V. D., M. J., liudytojų R. U., J. B., L. J. parodymai, bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia manyti, kad įtariamasis D. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. Z. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 180 str. 3 d., 11 str. 5 d.), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki dešimties metų bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. D. Z. anksčiau teistas 6 kartus, pakankamai jauno amžiaus, nedirba, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kas rodo, kad jis neturi itin stiprių teigiamų socialinių-ekonominių ryšių, todėl darytina išvada, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. Z. įtariamas sunkaus nusikaltimo, t. y. numatyto BPK 122 str. 4 d., padarymu. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. Z. anksčiau teistas 6 kartus, tik prieš kelis mėnesius paleistas iš įkalinimo įstaigos, nedirba, nors nurodo, kad yra užsiregistravęs darbo biržoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 10 p. išaiškinta, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Todėl darytina išvada, kad A. B. darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista, o, atsižvelgus į minėtą nuostatą, ir įvertinus kitas aplinkybes, darytina išvada, kad net nesant ginklo, šiuo atveju, įtariamajam būtų skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Pažymėtina, jog ar pasitvirtina įtarimai D. Z. atžvilgiu bei jo kaltės klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant teisme iš esmės, o kardomosios priemonės, kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d., gali būti skiriamos, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o, šiuo atveju, jų yra ir to nepaneigia, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape nebuvo atlikta akistatų su suimtuoju ir nukentėjusiuoju. EŽT konvencijos 5 str. 3 d. numatyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis asmuo pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Šiuo atveju, matyti, kad D. Z. sulaikytas buvo 2012-05-10, o jau 2012-05-11 d. teisėjo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad suimtasis nebuvo skubiai pristatytas teisėjui arba, kad jo byla nagrinėjama ne per įmanomai trumpiausią laiką. D. Z. teiginiai, kad jis turi kur gyventi, turi sužadėtinę, yra užsiregistravęs darbo biržoje ir tikisi gauti darbą, atsižvelgus į išdėstytą, nepaneigia Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Be to, minėtos aplinkybės buvo galimai padarytos nusikalstamos veikos, už kurias įtariamas suimtasis, darymo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad esamame etape kardomosios priemonės tikslai negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaip pačia griežčiausia - suėmimu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo D. Z. (D. Z.) skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.