Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiojo nepilnamečio R. R. įstatyminei atstovei I. R.

viešame teismo posėdyje nagrinėdama O. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Trakų rajono policijos komisariate (toliau - Trakų r. PK) registruotas I. R. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2016-03-12 jos sūnus pasiskundė, kad jam įkando šuo, šeimininkė į tai nereagavo. Tai buvo šviesios spalvos taksas, moteris buvo pagyvenusi su juoda striuke, plaukai trumpi, šviesūs, šiek tiek garbanoti. Kartu su sūnumi buvo sesuo R. R., kuri viską matė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjant minėtą pareiškimą, buvo pateiktas Medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad 2016-03-13 R. R. buvo nustatyta kairės blauzdos kastinė žaizda, , nurodant, kad jam įkando nežinomas šuo ir taip pat jam buvo atlikta pasiutligės profilaktika. Byloje taip pat pateiktas I. R. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-03-29 jie pastebėjo Lentvaryje, Sodų g. prie 23 namo šunį, kuris galimai apkandžiojo jos sūnų. Policijos pareigūno R. L. 2016-04-04 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos patalpose, esančiose Lentvaryje, Bažnyčios gatvėje 3, vaikai R. R. ir R. R. atpažino O. G., gim. 1971 metais, kaip moterį, kuri 2016-03-12 apie 18 val. Lentvaryje, Bažnyčios gatvėje vedžiojo šunį, kuris įkando R. R..

2016-04-04 O. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2016-03-12 18 val. Lentvaryje, Bažnyčios gatvėje netinkamai prižiūrėjo savo laikomą šunį, kuris įkando pro šalį ėjusiam vaikui, nurodant, kad O. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10d. 2016-04-04 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. L. nutarimu O. G. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10d. ir jai buvo paskirta 200 eurų bauda.

2016-04-18 O. G. apskundė 2016-04-04 priimtą nutarimą jos atžvilgiu. Skunde nurodė, kad 2016-04-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas R. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė jai administracinę nuobaudą - baudą 200 Eur. Priimdamas nutarimą R. L. nustatė, kad 2016-03-12 18 val. 00 min. Trakų raj. sav., Lentvaryje, Bažnyčios g. ji netinkamai prižiūrėjo savo laikomą šunį, kuris įkando pro šalį ėjusiam vaikui, tuo pažeisdama 2014-02-06 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. Sl-19 reikalavimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo R. L. nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir skųstinas dėl šių argumentų:

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. administracinių bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas R. L., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei kiti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, betarpiškai įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, rėmėsi tik nukentėjusiojo bei jo sesers 2016-04-04 pateikta informacija ir jų išdėstytais faktiniais duomenimis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarime nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, kad būtent jos šuo įkando berniukui į koją. Tiek 2016-04-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-56166865-16, tiek 2016-04-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-56167739-16 buvo surašyti remiantis vien tik nukentėjusiojo vaiko bei jo sesers paaiškinimais, jų nepatvirtinant daugiau jokiais byloje surinktais įrodymais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas R. L. nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų, paneigiančių esminę pažeidimo aplinkybę, kad sužalojimus vaikui padarė ne jos šuo. Nutarimas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo berniuko bei jo sesers pateiktu paaiškinimu, kad 2016-03-12 18 val. jam važinėjant su riedlente Lentvaryje, Bažnyčios g., įkando mažas rudas šuniukas, kurį už pavadėlio vedė moteris. Berniukas teigė tik vėliau pajutęs įkandimą bei pastebėjęs suplėšytas kelnes. Nukentėjusiojo bei jo sesers parodymai nenuoseklūs, juose yra loginių prieštaravimų. Nukentėjusysis bei jo sesuo keletą kartų keitė parodymus tiek dėl įvykio vietos, tiek ir dėl įvykio laiko. Vaikų pateiktas šuns identifikavimo požymis - mažas rudas šuniukas, negali būti laikomas įrodymu. Remiantis tik šuns spalva ir dydžiu negalima daryti kategoriškos išvados, kad mažas rudas šuniukas yra būtent jos laikomas nykštukinių taksų veislės šuo, juolab kad su panašiais požymiais šunų apylinkėje yra ne vienas. Vaikai teigė atpažinę jos šunį po to, kai jų tėvas parodė mobiliuoju telefonu nufilmuotą jos dukrą D. G., vedžiojančią jų šunį (vaikų tėvas teigė atsitiktinai ją pamatęs ir nufilmavęs, kadangi vedžiojamas šuo tarytum atitiko vaikų nurodytus šuns požymius). Vaikai nebuvo įsidėmėję ir nenurodė jokių individualizuojančių berniukui įkandusio šuns požymių, todėl tokiu būdu buvo galima atpažinti ir tapatinti bet kurį panašios veislės ir spalvos šunį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas R. L. byloje buvo šališkas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. įtvirtintą pareigą tinkamai įvertinti įrodymus, kadangi byloje esantys įrodymai buvo tirti atsietai vienas nuo kito bei neobjektyviai. Vyresnysis tyrėjas visiškai ignoravo jos pačios bei jos dukros D. G. argumentus, kad 2016-03-12 18 val. 00 min. ji net nebuvo įvykio vietoje. Tuo metu nevedžiojo savo nykštukinio takso veislės šuns Lentvaryje, Bažnyčios g., ir negalėjo jo vedžioti, kadangi nurodomo įvykio metu buvo išvykusi iš namų. Tokius jos parodymus gali patvirtinti liudytojos K. C., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir R. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vyresnysis tyrėjas R. L. neatsižvelgė ir į jos prašymą peržiūrėti 2016-03-12 18 val. 00 min. vaizdo kamerų įrašus Bažnyčios g., ir skyrė jai administracinę nuobaudą. Pažymėjo, kad 2016-04-06 savo iniciatyva kreipėsi j Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatą su prašymu peržiūrėti 2016-03-12 18 val. 00 min. vaizdo kamerų įrašus Bažnyčios g., Lentvaryje, kad būtų paneigtas neva jos padaryto pažeidimo faktas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas -tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias pažeidimo padarymo aplinkybes. Abejonių dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo kelia ir tas faktas, kad 2016-04-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.87P-56166865-16 surašytas neišsamiai ir netiksliai, nes protokole nurodyta, kad ji padarė pažeidimą netinkamai prižiūrėdama savo laikomą šunį, kuris įkando pro šalį ėjusiam vaikui, tačiau kitos atitinkamos skiltys neužpildytos - nenurodytas pažeidimo metu nukentėjęs asmuo bei pažeidimo faktą liudijęs asmuo - berniuko sesuo. Nurodė, kad ji įrašė į administracinio teisės pažeidimo protokolą pasiaiškinimą ir pastabą, jog nesutinku su pažeidimo faktu ir jai skiriama administracine nuobauda, tačiau jai buvo pateikta ne administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, o kitas administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorius be jos pasiaiškinimo ir pastabos. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo supažindinta su medicininiais dokumentais ar kitais įrodymais, jog berniukui buvo įkasta šuns, tokia medžiaga nepridėta ir prie administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tyrėjo surinkti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti, tiriant įvykį nebuvo pašalinti joje atsiradę prieštaravimai, nutarime išvados padarytos vadovaujantis atskirais įrodymais, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti - administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 str., 292 str. ir 293 str. prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo R. L. 2016 m. balandžio 4 d. priimtą nutarimą Nr. 87N-56167739-16 dėl administracinio teisės pažeidimo ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu.

Teismo posėdžio, įvykusio 2016-05-31, metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. G. nurodė, kad tą dieną Bažnyčios gatvėje šuns nevedžiojo, nes buvo išvykusi, o vaikai jos šunį pažįsta, nes jie žaidžia jų kieme. Paaiškino, kad ji buvo iškviesta į policiją, ten buvo berniukas, jo sesuo ir jų tėvas. Neginčijo tos aplinkybės, kad turi taksų veislės mažą rudą šuniuką. Nurodė, kad abu vaikai meluoja, tačiau nežino, kodėl taip yra. Nurodė, kad berniukas į jos šunį nurodė todėl, kad jį pažįsta, nes jie visi gyvena netoliese. Prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis R. R. parodė, kad tą dieną jis ėjo, nepastebėjo, kaip jam įkando šuo, moters, kuri vedė šuniuką, neįsidėmėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė R. R. parodė, kad ji ėjo su drauge Bažnyčios gatve, buvo ir broliukas kartu, matė moterį, kuri vedėsi mažą taksą, tai ta moteris, kuri yra teismo posėdžių salėje, pačio šuns įkandimo fakto nematė, tik brolis jai apie tai pasakė, ji matė įkandimo vietą, o apie tą atvejį jie tėvams papasakojo vakare.

N. R. R. įstatyminė atstovė I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškimą į policiją rašė ji, nes sūnus sakė, kad jam įkando šuo, o moteris, kuri ėjo su šuniu pro jį tik atsisuko, pažiūrėjo ir nuėjo toliau. Tą dieną jos sūnus važinėjosi su riedučiais, moteris vedė šunį, kuris staigiai einant jiems pro šalį, įkando jos sūnui. Vaiką skiepijo, buvo padaryti 5 skiepai. Kieno tai šuo, ji nežinojo, vaikas pasakė, kad tai buvo taksas, šviesiai rudos spalvos, šios ponios iki incidento jis nebuvo matęs. Nurodė, kad jos vaikai nemeluoja.

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į O. G. skundą, prašė Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Trakų rajono policijos komisariato (toliau - Trakų r. PK) pareigūnas R. L., O. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 87P-56166865-16, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 10 d., už tai, kad ji netinkamai prižiūrėjo savo laikomą šunį, kuris įkando pro šalį ėjusiam vaikui. O. G. tinkamai neprižiūrėjo ir negarantavo, kad auginamas šuo nekeltų grėsmės žmonių nuosavybei ir tokiais veiksmais padarė gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, sukėlusį žalą asmens turtui ar sveikatai bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 110 str. 10 d.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pareigūno R. L. 2016 m. balandžio 04 d. nutarimu administracinėje medžiagoje Nr. 16056645878, O. G. už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 110 str. 10d., skirta sankcijoje numatyta 200 eurų bauda.

O. G. nesutikdama su Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pareigūno 2016-04-04 priimtu nutarimu, dėl 200 eurų baudos paskyrimo, apskundimo tvarka 2016-04-19 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą skundą paduodama per Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad priimant nutarimą buvo laikomasi ATPK 256 str., 257 str. reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, buvo įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma.

ATPK 110 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais, atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles. Trakų rajono savivaldybės teritorijoje šie reikalavimai yra įtvirtinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sl-19 patvirtintose Gyvūnų laikymo Trakų rajone savivaldybės teritorijoje taisyklėse, kuriose nustatyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų; viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK pareigūno priimtų nutarimu, kad O. G. kaltė, padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Nutarimą priėmusi Institucija veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudą, atsižvelgusi įjos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.

ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta įrodymų įvertinimo taisyklė, pagal kurią organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Iš nurodytos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. administracinėje byloje Nr. N575-91/2012). Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-88/2012).

O. G. padaryta veika yra viena iš opiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, darančių veikų. LR ATPK 110 str. nustatytos gan plačios galimos baudos ribos, taip sudarant galimybę kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo.

Taigi šio teisės pažeidimo pobūdis rodo, kad nėra pagrindo pažeidėjui švelninti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 3O1 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aplinkybės, kurias teismas pripažįsta švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę (visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, į jas galima būtų atsižvelgti tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Jei nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus bus skiriamos nesilaikant norminių aktų, numatančių atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, nenustačius svarbių išimtinių tokį mažesnių baudų skyrimą pateisinančių priežasčių, tokių administracinių nuobaudų poveikis bus tik deklaratyvus, kurs nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiks administracinėm nuobaudoms keliamų tikslų.

Apibendrinusi išdėstytą, Institucija sprendžia, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl ir prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas tenkintinas.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).

ATPK 110 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str.).

Išnagrinėjus byloje pateiktus duomenis, remiantis LR ATPK 110 straipsnio 10 dalies nuostatomis, nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu kategoriškai būtų galima daryti išvadą, kad O. G. atžvilgiu turi būti taikoma šio straipsnio nuostata. Teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, kurie yra pateikti byloje, apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį O. G., nepilnamečius vaikus R. R. ir R. R., daro išvadą, jog pareigūnas, priėmęs nutarimą nubausti O. G. pagal LR ATPK 110 str. 10d., nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo I. R. pareiškimą dėl žalos jo sūnaus sveikatai padarymo, t.y. jokie įrodymai ir aplinkybės, išskyrus I. R. pareiškimą bei išrašą iš medicininių dokumentų, byloje nėra.

Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog O. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10d. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad neturkus po incidento buvo apklausti nepilnamečiai vaikai R. R. ir R. R., tyrimas pradėtas net neįsitikinus, kad nukentėjęs nepilnametis yra I. R., kuri parašė pareiškimą į policijos įstaigą, sūnus. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog būtent O. G. vedžiojamas šuo įkando nepilnamečiui R. R. (šunį identifikuojančių įrodymų byloje taip pat nėra). Netgi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek administracinio teisės pažeidimo nutarime nėra nurodyta, kokią blanketinę normą pažeidė O. G. ir kas yra nukentėjęs asmuo šioje byloje. Teismas atkreipia dėmes į tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek administracinio teisės pažeidimo nutarime yra nurodyta, kad O. G. 2016-03-12 18 val. Lentvaryje, Bažnyčios gatvėje netinkamai prižiūrėjo savo laikomą šunį (tačiau kas tai per šuo įvardinta nėra), kuris įkando pro šalį ėjusiam vaikui (vėlgi duomenys apie nukentėjusįjį vaiką kaltinime nepateikti). Iš to seka, kad tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek renkant įrodymus, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek administracinio teisės pažeidimo nutarimą, policijos pareigūnai nesilaikė nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, tiek pačio nutarimo priėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad yra būtina rinkti papildomus įrodymus, tikslinti kaltinimą, ko negalima padaryti teisme, 2016-04-04 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina papildomam tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10d., 302 str. 1 d. 4 p. teismas

nutaria:

panaikinti 2016-04-04 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo nutarimą ir bylą grąžinti papildomam tyrimui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.