- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- 1-392-523/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51987-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Kaltinamasis
- T. D.
- Nukentėjusysis
- I. R.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D. 2017 m. spalio 7 d., apie 17.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia stūmė savo sugyventinę I. R., dėl ko ši atsitrenkė į gyvenamojo namo sieną, po to šaukė, kad ją nužudys, papjaus, užkas, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po to, suėmęs I. R. rankas, jas suspaudė, po to, I. R. priėjus prie automobilio, rankomis suėmė I. R. kaklą ir jį suspaudė, spjovė jai į veidą bei pasilenkus prie automobilio, tyčia vieną kartą sudavė alkūne I. R. į galvos sritį, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 7 d. išvažiavo švęsti savo gimtadienio į pirtį, esančią maždaug už dviejų kilometrų nuo namų. I. R. atsisakė važiuoti. Kadangi pirtyje nebuvo malkų, maždaug už penkiolikos minučių jis grįžo namo pasiimti malkų. I. R. išbėgo į lauką, matė, kad ji elgėsi keistai. Jis nuėjo į kambarį pasiimti laido aparatūrai. Kambaryje pamatė I. R. sukrautus krepšius. Jis išėjo į lauką. Tarp jų kilo konfliktas, jie susistumdė. Jis ėjo link mašinos, apspjovė I. R., jie ginčijosi. Draugė nenorėjo leisti jam važiuoti, norėjo pasiimti daiktus, piniginę. Jis sudavė jai alkūne. Tuo metu į kiemą įvažiavo jos giminaičiai ir jis išvažiavo. Iš pykčio visko prikalbėjo I. R.. Buvo blaivus. Po įvykio kalbėjo su ja telefonu, daugiau nebendrauja. Atsiprašo I. R.. Žalą jai atlygino. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Daugiau taip nesielgs. Su I. R. ir anksčiau buvo įvykę konfliktų. Ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę tik dėl grasinimų. Norėjo susitaikyti su I. R.. Anksčiau nebuvo nusikaltęs. Pripažįsta, kad smaugė I. R., sudavė jai alkūne, stūmė į sieną, padarė sužalojimus.
Kaltinamajam pareiškus, kad pripažįsta kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, davus parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 2 dalis).
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad 2017 m. spalio 7 d., apie 17.40 val., būnant pas draugą T. D., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis pamatė namuose sukrautus jos daiktus. Ji ketino išvykti iš jo namų. Tai pamatęs, T. D. labai įsiuto, pradėjo kieme mėtyti jos daiktus, atėmė piniginę, liepė atiduoti telefoną. Tuo metu ji stovėjo prie namo sienos, jis stūmė ją ir ji atsitrenkė į namo sieną, dėl ko patyrė skausmą. Po to suėmė abi jos rankas ir ištraukė iš kišenės telefoną. Grasino, kad jai bus galas, niekas nepadės. Dar kartą trenkė ją į namo sieną, sakydamas, kad neduos telefono, grasino, kad nužudys, papjaus, kad ji nevaikščios ant šios žemės. Įrėmė alkūnę jai į krūtinę, prirėmė prie namo sienos. Ji bandė išsilaisvinti, paimti iš jo rankų savo telefoną, tačiau nepavyko to padaryti. Tada T. D. užrakino namą ir išsivarė iš kiemo savo automobilį. Po kelių minučių, grįžęs į kiemą, T. D. paėmė jos rankinuką. Ji vėl pradėjo jį vytis, norėdama atsiimti daiktus. Tada jis sugriebė jai už kaklo ir spaudė prie žemės. Labai skaudėjo. Kažkaip atsistojo. Tada jis ją vadino (necenzūriniai žodžiai) ir apspjovė veidą. Grasino jai, kad ji negyvens, jei susiras kitą, kad jis ją nužudys, pakas, papjaus, kad ji nebegyvens Kaune, nes susidoros su ja. Jis norėjo išvažiuoti, ji atidarė automobilio dureles, norėdama pasiimti telefoną. Jai pasilenkus, jis tyčia sudavė alkūne jai į galvą. Ji siaubingai išsigando, tiki, kad T. D. grasinimai realūs. T. D. ne vieną kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą. Tą darydavo girtas, po to – ir blaivus. Su T. D. gyveno du metus, buvo dviem mėnesiams išsiskyrę, mėnesį vėl kartu gyveno. Prieš konfliktą ji spėjo paskambinti savo broliui A. R., kad atvyktų pasiimti ją. Kai konfliktas ėjo į pabaigą, prie namo privažiavo brolis ir nutraukė konfliktą. Tuomet T. D. sėdo į automobilį ir kažkur išvažiavo (b. l. 16-17, 21-22, 24-25).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryta odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršte, poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje. Odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršte padarytas kietu bukabriauniu daiktu, galimai piršto nagu, o poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje – kietu buku daiktu, galimai suduodant kumštimi, spiriant koja. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. S. nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesio pradžioje su drauge L. K., jos seserimi Ž. K., sesers draugu A. R. vyko iš Kauno į Jurbarko rajoną, Seredžių, pas jų mamą. Jis vairavo. Bevažiuojant Ž. K. paskambino jos draugo A. R. sesuo I. R. ir pasakė, kad nori pabėgti nuo savo draugo, prašo padėti ją iškraustyti. Juodu gyveno T. D. namuose. Visi nutarė ten nuvykti pažiūrėti kas vyksta. Kiek pavažiavus, A. R. gavo sesers žinutę, kad viskas gerai, kad nevažiuotų, nes jie susitaikė. Įtarė, kad kažkas ne taip, todėl vis tiek važiavo. Tik įvažiavus į T. D. kiemą, pamatė, kad prie jo automobilio stovėjo I. R. ir T. D., juodu aiškinosi santykius ir tuo metu T. D. sudavė smūgį I. R. lyg tai į veidą. Jis užstatė automobilį, kad T. D. neišvažiuotų, visi iššoko lauk. T. D. staiga įsėdo į savo automobilį, matėsi kad buvo neblaivus. Jis kartu su A. R., pribėgę, bandė atimti raktelius, bet T. D. greitai įjungė atbulinę pavarą ir bandė važiuoti atgal ir išvažiavo. I. R. sakė, kad T. D. ją mušė, spaudė prie sienos, lenkė prie žemės ir spjovė į veidą. Teko ne kartą girdėti, kad T. D. ją muša, ji prašydavo brolio, kad šis ją paimtų, bet po to jie vėl susitaikydavo (b. l. 38-39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai L. K., Ž. K. ir A. R. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas Ž. S. (b. l. 45-46, 52-53, 59-60).
Ikiteisminio tyrimo metu T. D. pirmojoje apklausoje bei akistatos su I. R. metu neigė padaręs nusikalstamas veikas (b. l. 74-75, 81-83). Kitos apklausos metu visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad I. R. buvo jos sugyventinė, kartu gyveno du metus. 2017 m. spalio 7 d. buvo išvykęs su draugais švęsti. Grįžęs namo, kambaryje pamatė sukrautus I. R. daiktus. Eidamas lauk, pasiėmė jos rankinuką, lauke ant žemės išvertė iš rankinuko daiktus ir paklausė jos, ką tai reiškia. Paėmė jos telefonus, piniginę, užrakino duris ir pasakė, kad daiktai bus rytoj atvežti prie laiptinės durų. Tarp jų kilo ginčas, jis buvo supykęs, kad I. R. norėjo palikti jį jam nežinant. Tiksliai neatsimena ką jai pasakė, gali būti, kad pagrasino, bet neturėjo tikslo nei sumušti, nei užmušti ar pakasti, tiesiog, įpykęs, prikalbėjo nesąmonių. Po to ją pastūmė, gali būti, kad ji atsitrenkė į sieną. Suėmė už rankų, net negalvodamas jas suspaudė. Ji norėjo pasiimti iš mašinos savo daiktus. Einant link automobilio, ji kažką pasakė, jis jai spjovė į veidą. Jis priėjo prie automobilio, suėmė už jos kaklo, tikrai nenorėjo jos smaugti ar suspausti. Tiesiog suėmė iš už nugaros, lyg tai norėdamas nustumti. Jiems muistantis, sudavė ranka jai per galvą, norėdamas įsėsti į automobilį. Tuo metu į kiemą įvažiavo automobilis, pamatė, kad atėjo jos brolis A. R. ir draugai. Tada jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 91-92).
Kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios parodymai, smurto panaudojimą mačiusių liudytojų Ž. S., L. K., Ž. K., A. R. parodymai yra pakankami tam, jog būtų galima pripažinti, kad T. D. panaudojo fizinį smurtą prieš I. R.. Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis minėtais įrodymais darytina išvada, kad nežymus sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu yra susijęs su kaltinamojo veiksmais, t. y. yra tiesioginė jų pasekmė. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suprato, kad savo veiksmais daro žalą nukentėjusiosios sveikatai, kūno neliečiamumui, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiamos pasekmės I. R. sveikatai ir, nors šių padarinių konkrečiai nedetalizavo, šių padarinių norėjo. Taigi, kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl grasinimo nužudyti.
Remiantis rašytine baudžiamosios bylos medžiaga 2017 m. spalio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate, gavus I. R. pareiškimą, T. D. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 1-2, 6-7). Apžiūrėtos T. D. žinutės, kurias telefonu jis siuntė I. R. (b. l. 8-10). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad T. D., naudodamas prieš ją fizinį smurtą, jai grasino, kad jai bus galas, niekas nepadės, kad nužudys, papjaus, kad ji nevaikščios ant šios žemės, vadino (necenzūriniai žodžiai) ir apspjovė veidą. Grasino jai, kad ji negyvens, jei susiras kitą, kad jis ją nužudys, pakas, papjaus, kad ji nebegyvens Kaune, nes susidoros su ja. Ji siaubingai išsigando, tiki, kad T. D. grasinimai realūs. T. D. ne vieną kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą. Tą darydavo girtas, po to – ir blaivus (b. l. 16-17, 21-22, 24-25).
T. D. pripažino, kad galėjo nukentėjusiajai pasakyti grasinamojo pobūdžio žodžius. Taip pat neneigė, kad, gyvenant kartu su I. R., tarp jų buvo kilę konfliktų. Nukentėjusioji nurodė, kad T. D. prieš ją buvo smurtavęs ne kartą. Atsižvelgiant į ankstesnius fizinio smurto atvejus, į tai, kad I. R. rengėsi išsikraustyti iš T. D. namų, šiam nesant namuose, į jos atžvilgiu naudotus intensyvius fizinius veiksmus, brutalų elgesį (spjūvį į veidą), T. D. pasakyti žodžiai šių aplinkybių kontekste I. R. galėjo būti suprasti kaip realaus pobūdžio grasinimas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji turėjo pagrindą išsigąsti ir bijoti dėl grasinimų turinio įvykdymo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad naudoja psichinę prievartą prieš I. R. ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Byloje pateiktas prašymas atleisti T. D. nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiąja. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiam ir nukentėjusiajai susitaikius.
T. D. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro nusikalstamų veikų sutaptį. Jis prisipažino padaręs abu nusikaltimus. Tai, kad pirmos apklausos ir akistatos ikiteisminio tyrimo metu T. D. nepripažino savo kaltės nesudaro pagrindo teigti nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos. Vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisiamajame posėdyje T. D. nuosekliai davė parodymus, visiškai prisipažino padaręs abu nusikaltimus – naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jai išsakęs, anot jo, įvairius žodžius. Nėra pagrindo manyti, kad jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Pateiktas rašytinis susitarimas patvirtina, kad T. D. visiškai atlygino nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 140). Nukentėjusioji ir jos atstovas patvirtino, kad ji susitaikė su kaltinamuoju, kaltinamasis jos atsiprašė.
T. D. neteistas (b. l. 98-100), administracine tvarka baustas vieną kartą 2016 m. už greičio viršijimą (b. l. 101), 2015 m. birželio 16 d. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (b. l. 106-107), yra ūkininkas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose šiuo metu yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose T. D. yra kaltinamasis, tačiau kol šiose bylose nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, asmuo negali būti laikomas kaltu ir vien tik bylų nagrinėjimo aplinkybė savaime negali lemti neigiamų pasekmių T. D.. Kitų neigiamai T. D. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių nebuvo pateikta. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas turi pagrindą manyti, kad T. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nustačius visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nusprendžiama T. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kiti procesiniai klausimai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 95-96).
T. D. savanoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir atstovavimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. D. padariusį nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti T. D., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.