- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- N-575-97-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00462-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. Š. 2010 m. spalio 11 d., apie 9.38 val., Klaipėdoje, Šimkaus gatvėje, automobilį „Ford Focus“ pastatė nesilaikant nustatytos stovėjimo tvarkos, t. y. pažeidė kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildomomis lentelėmis 828 „galiojimo laikas darbo dienomis“ ir 840 „Mokamos paslaugos“ reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 14 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) S. Š. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 75 litų baudą. Pažeidėjos atsakomybę sunkina tai, jog ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
S. Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pažymėjo, jog ji automobilį pastatė ne gatvėje, o automobilių stovėjimo vietoje, kuri įrengta prie administracinių patalpų S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Paaiškino, kad minėtas patalpas ji nuomojasi su kitais advokatais iš patalpų savininkės I. R., 2009 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartyje numatyta, kad nuomotoja suteikia teisę naudotis jos lėšomis įrengta automobilių stovėjimo aikštele prie administracinių patalpų. Pabrėžė, jog advokatai už šeimininkę sumoka žemės nuomos mokestį, todėl pareiškėjo įsitikinimu, ji negali būti patraukta už tai, kad nesilaikė kelio ženklo reikalavimo. Taip pat pažymėjo, kad S.Šimkaus g. (duomenys neskelbtini) nėra kelio ženklo 541 „Stovėjimo zona“ su papildomomis lentelėmis 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“ ir 840 „Mokamos paslaugos“. S. Š. nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba negalėjo apmokestinti privačiomis lėšomis įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi S. Š. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad S. Š. automobilį stovėjimui pastatė S. Šimkaus gatvėje, prie administracinio pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). S. Šimkaus gatvė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-427 nustatytas Klaipėdos miesto teritorijas, kuriose renkama vietinė rinkliava, patenka į geltonąją (centrinės miesto dalies) zoną ir pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintus Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatus už automobilio stovėjimą turėjo būti sumokėta rinkliava. Įvažiuojant į centrinę miesto dalį stovi kelio ženklai, kurie ir informuoja transporto priemonių valdytojus apie prievolę sumokėti vietinę rinkliavą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informacija paneigia S. Š. teiginį, jog ji neprivalo mokėti už stovėjimą aikštelėje S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija patvirtina, jog valstybinės žemės sklypas S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nesuformuotas, nuomos teisės į sklypą I. R. neperleistos. Matyti, jog 2004 m. gegužės 10 d. I. R. išduotas statybos leidimas biuro su pusrūsiu rekonstrukcijai, įrengiant administracines patalpas, numatant įrengti dvi parkavimo vietas valstybinėje žemėje. Tokiu būdu, akivaizdu, jog I. R. nesuteikta nuosavybės teisė į aikštelę prie S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog nuomininkams taip pat nesuteikta teisė nemokamai statyti transporto priemones minėtoje aikštelėje nepaisant kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildomomis lentelėmis 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“ ir 840 „Mokamos paslaugos“ reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad S. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, nagrinėjant bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės įsitikinimu, teismas pažeidė jos procesines teises, nes bylą išnagrinėjo jai tinkamai nepranešęs apie teismo posėdį ir jai nedalyvaujant. Nurodo, kad apeliantei nebuvo suteikta galimybių laiku susipažinti su Institucijos atsiliepimu bei kitais į bylą pateiktais dokumentais, o taip pat pateikti savo paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Apeliantės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai aiškino bei taikė įstatymą. Paaiškina, kad jos automobilis stovėjo ne gatvėje, o automobilių stovėjimo vietoje, kuri įrengta prie administracinių patalpų S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pabrėžia, jog šias patalpas apeliantė kartu su advokatais D. K. ir L. G. nuomoja iš patalpų savininkės I. R., 2009 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartyje numatyta, kad nuomotoja suteikia jiems teisę naudotis jos lėšomis įrengta automobilių stovėjimo aikštele prie administracinių patalpų. Apeliantė pažymi, kad 2010 m. spalio 14 d. ji pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentui prašymą išduoti statybos dokumentus. Nurodo, kad jai buvo leista susipažinti su gyvenamųjų patalpų S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektu, tačiau atsisakyta pateikti dokumentų kopijas, todėl prašė teismo minėtus dokumentus išreikalauti. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakydamas šiuos dokumentus išreikalauti, pažeidė apeliantės procesines teises. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog nuomininkai už patalpų savininkę sumoka žemės nuomos mokestį, o tik vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu, kad nuomos sutartis su I. R. nesudaryta, nors žemės sutartis sudaro ne savivaldybės administracija, o Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat pabrėžia, kad nei prie namo, esančio S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini), nei visoje S. Šimkaus gatvėje kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildomomis lentelėmis nėra. Paaiškina, kad stovėjimo zonos ženklas yra pastatytas kažkur įvažiuojant į Klaipėdos centrinę dalį. Nurodo, jog iš teismo nutarties neaišku, kokiu pagrindu konstatuota, kad I. R. nuosavybės teisės į aikštelę nesuteiktos, nes jokių duomenų iš VĮ „Registrų centras“ byloje nėra. Be to, atkreipia dėmesį, jog teismas nesiaiškino, ar automobiliams statyti įrengtos vietos prie nuomojamų administracinių patalpų iš viso gali būti apmokestintos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą bei Klaipėdos miesto savivaldybės nuostatus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
S. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Pažymėtina, jog byloje įrodymų, kad S. Š. gavo jai 2010 m. lapkričio 22 d. siųstą teismo pranešima (b. l. 28), nėra. Taigi apeliantės teiginys, jog apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo pranešta, nepaneigtas. Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir S. Š. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Apeliantė teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi bylos nagrinėjimo dieną yra paskirtas teismo posėdis Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje ji atstovauja atsakovams. Įvertinusi apelianto prašymo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymas atidėti teismo posėdį netenkintinas.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4) ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 21-22) matyti, jog apeliantė 2010 m. spalio 11 d., apie 9.38 val., paliko stovėti automobilį Klaipėdos mieste, ties S. Šimkaus gatvės (duomenys neskelbtini) namu, KET 1 priede nustatytų kelio ženklų Nr. 541 „Stovėjimo zona“, Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“, Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ galiojimo zonoje, nesumokėjusi už automobilio stovėjimą.
Kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ nustato, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku. Kelio ženklas Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“ nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas. Kelio ženklas Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-308 „Dėl Klaipėdos miesto automobilių laikymo sistemos patvirtinimo“ ir 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-123 „Dėl vietinės rinkliavos automobiliams statyti įvedimo“ su vėlesniais pakeitimais nustatyta automobilių laikymo Klaipėdos mieste tvarka ir rinkliavos dydžiai. Klaipėdos miesto S. Šimkaus gatvė savivaldybės tarybos sprendimu priskirta geltonajai zonai.
Apeliantė pripažįsta, kad automobilį laikė nesumokėjusi vietinės rinkliavos, tačiau nurodo, kad negalėjo pažeisti minėtų kelio ženklų reikalavimų, nes ji automobilį buvo pastačiusi prie nuomojamų patalpų nuomotojo įrengtoje stovėjimo aikštelėje.
Atsižvelgdama į apeliantės argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šioje konkrečioje byloje yra galimybė atsižvelgti į visumą ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, bylojančių S. Š. naudai. Pirma, iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 46) ir kitos medžiagos matyti, kad S. Š. automobilis buvo pastatytas specialiai įrengtoje automobilių stovėjimo vietoje, priešais advokatų kontorą, esančią S. Šimkaus g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Antra, 2009 m. gruodžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomotojos I. R. ir nuomininkų advokatų S. Š., D. K. ir L. G., 1.4. punkte nustatyta, kad nuomotojas suteikia teisę nuomininkams parkuoti automobilius pastato bendrame kieme bei naudotis savo ir klientų automobiliams pastatyti automobilių stovėjimo aikštele, nuomotojo įrengta S. Šimkaus gatvėje priešais nuomojamas patalpas (b. l. 8). Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 str.). Pažymėtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. Justitia: 2005, Vilnius. P. 218). Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė S. Š., vadovaudamasi pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.4. punktu, neturėjo tikslo pažeisti nustatytos automobilių stovėjimo tvarkos, vadinasi apelianės veikoje nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog S. Š. veiksmuose nesant ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis ir Institucijos 2010 m. spalio 14 d. nutarimas naikintini, o administracinė byla nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.