Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-02-24 · Civilinė byla Nr. 2-151-883/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-05Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-08-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
2-151-883/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04431-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
A. B.
Advokatai
Arūnas Koskus
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-151-883/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04431-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 113.1;116.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo dirbiniai“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ atstovui advokatui L. B.,

atsakovui A. S. ir jo atstovui advokatui A. K.,trečiojo asmens A. B. atstovui advokatui J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo dirbiniai“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „Metalo dirbiniai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. S. 39 023,16 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad UAB „Metalo dirbiniai“ 2012-09-05 buvo iškelta bankroto byla. Nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus, bendrovės vadovas turėjo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau tai nepadaryta. Bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus 29 343,16 Lt sumai ir 9680 Lt administravimo išlaidų sąmatą. Įmonės vadovui neišsaugojus ir neperdavus įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui, įmonės akcininkui nesirūpinant įmone, nevykdant ABĮ nustatytų pareigų, įmonė negali ir nesant turto negalės atsiskaityti su kreditoriais, be to, įmonė privalo padengti bankroto administravimo išlaidas. Atsakovas A. S., būdamas UAB „Metalo dirbiniai“ vadovas, įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, nevykdė įstatymais jam pavestų pareigų, tokiu būdu pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais ir nedaryti jai žalos. Atsakovas A. S. buvo UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sušauktas eilinis akcininkų susirinkimas ir tvirtinama finansinė atskaitomybė. Dėl įmonės direktoriaus neatsakingumo, aplaidumo, nesidomėjimo įmonės veikla buvo prarasti įmonės dokumentai ir turtas, laiku nepastebėtas įmonės nemokumas, todėl atsakovas privalo subsidiariai atsakyti už žalą kreditoriams kaip įmonės dalyvis (1–6 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (27–29 b. l.). Posėdžio metu paaiškino, kad įmonėje už buhalterinės apskaitos vedimą, finansinių dokumentų sudarymą ir pateikimą atitinkamoms institucijoms buvo atsakinga vyr. buhalterė A. B. (trečiasis asmuo). Įmonė neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl iškėlus bankroto bylą turto, perduotino bankroto administratoriui, nebuvo. Įstatinis įmonės kapitalas buvo 10 000 Lt, buhalterinė apskaita vedama pagal įstatymo reikalavimus. Atsakovas 2008-2009 metais savo vardu paimtą 30 000 Lt paskolą panaudojo įmonės reikmėms: atsiskaitymui su darbuotojais ir su SODRA. Sutrikus įmonės atsiskaitymams, esant įsiskolinimui SODRAI, siekiant, kad būtų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, iš užsakovų už atliktus darbus buvo imami gryni pinigai. Įmonė veiklą nutraukė 2011 metais, darbuotojai buvo atleisti, dirbti liko tik buhalterė A. B., kuri buhalterinę apskaitą tvarkė namuose. A. B. atleido 2011-12-31 ir įmonę uždarė. A. B. prižadėjo iki 2012 m. birželio mėnesio sutvarkyti ir atiduoti įmonės dokumentus, tačiau nustojo bendrauti ir dokumentų neperdavė.

Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad nėra UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkė, nėra susijusi su bankroto byla, jai dirbant įmonėje buhaltere nuo 2008-09-04 iki 2011-12-30 buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, išeidama iš darbo buhalterinius dokumentus ji palikusi įmonės vadovui (25–26 b. l.). Trečiojo asmens A. B. atstovas advokatas J. N. posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ar aplaidžiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-09-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. B2-1035-357/2012 UAB „Metalo dirbiniai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administratoriai LT“ (7 b. l.).

Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. ir 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip bendrovės savininko ir administracijos vadovo (direktoriaus), 29 343,16 Lt žalai atlyginti ir 9680 Lt administravimo išlaidų, nes atsakovas įmonės dokumentais ir turtu nesirūpino, nevykdė įstatymais jam pavestų pareigų, tokiu būdu pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais ir nedaryti jai žalos (ABĮ 19 str. 8 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. buvo vienintelis UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas ir įmonės administracijos vadovas (12-14 b. l.). Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Pagal ABĮ 37 str. 9 d., bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad įmonės vadovui neišsaugojus ir neperdavus įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui, nevykdant ABĮ nustatytų pareigų, įmonė negali ir nesant turto negalės atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko įmonė ir jos kreditoriai patyrė 29 343,16 Lt žalą.

Kaip jau buvo minėta, 2012-09-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. B2-1035-357/2012 UAB „Metalo dirbiniai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administratoriai LT“, UAB „Metalo dirbiniai“ vadovas įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (7–8 b. l.). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad valdymo organas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti visus bendrovės dokumentus. Ieškovas nurodo, kad UAB „Metalo dirbiniai“ vadovas neperdavė bendrovės turto, dokumentų, susijusių su įmonės darbuotojais, finansinės atskaitomybės dokumentų, ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo, nurašymo dokumentų, įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, debitorių sąrašo, akcininkų sąrašo, duomenų apie grynųjų pinigų likučius UAB „Metalo dirbiniai“ kasoje.

Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jokio turto įmonė neturėjo ir neturi, joks turtas nebuvo iššvaistytas; įmonė patalpas biurui nuomojo Pramonės g. 24, perduoti įmonės dokumentų neturi galimybės, nes jų jam neperdavė buhalterė A. B..

2012-12-19 nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Metalo dirbiniai“ dokumentai bankroto administratoriui yra neperduodami dėl buvusios UAB „Metalo dirbiniai“ buhalterės A. B. neveikimo; išaiškino, kad bankroto administratorius turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu dėl UAB „Metalo dirbiniai“ dokumentų išreikalavimo iš A. B. ( 91–92 b. l.). Ieškovas nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi bankroto administratorius, siekdamas gauti įmonės dokumentus, todėl, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovo kaltė dėl įmonės turto iššvaistymo ir dokumentų neišsaugojimo neįrodyta.

Nors įmonės dokumentai neišsaugoti, tačiau nėra abejonių, kad būtent atsakovas vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones. Todėl atsakovas kaip vienintelis UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas (juridinio asmens dalyvis) ir vadovas turėjo pareigą užtikrinti savalaikį ir teisingą įstatymu nustatyto pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams.

Bylos duomenimis 2012-11-27 nutartimi yra patvirtinti BUAB „Metalo dirbiniai“ kreditoriniai reikalavimai 29 343,16 Lt sumai (10 b. l.)

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM kreditorinis reikalavimas yra 10 828,21 Lt; 10 199,33 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius; 628,88 Lt delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 1 p. (37, 71–76 b. l.).

Mokesčių mokėjimo pagrindas yra įstatymas, o šios pareigos nevykdymas sukelia mokėtojo papildomą atsakomybę. Mokesčių mokėjimas yra ieškovo, kaip juridinio asmens pareiga, kadangi mokesčių mokėtoju šiuo konkrečiu atveju ir buvo ieškovas, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, todėl, priskaičiavus mokėtinus mokesčius, jie negali būti laikomi ieškovo UAB „Metalo dirbiniai“ patirtais nuostoliais. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius. Teismas sprendžia, kad 10199,33 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką bet kokiu atveju būtų turėjusi sumokėti įmonė (ieškovas), byloje nėra duomenų, kad PVM deklaracijos yra neteisingos, PVM mokėjimas ar nemokėjimas nepriklausė nuo kokių nors įmonės vadovo veiksmų, todėl nurodyta 10 199,33 Lt PVM nepriemoka negali būti laikoma atsiradusia dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir esančia įmonės nuostoliais, ir dėl to ji negali būti priteisiama iš atsakovo.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Metalo dirbiniai“ PVM nesumokėjimas laiku nulėmė prievolės mokėti delspinigius atsiradimą. Kaip jau buvo nurodyta, pareiga tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą yra numatyta bendrovės vadovui, todėl atsakovui netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą įmonei atsirado pareiga sumokėti delspinigius. Nurodytų nuostolių atsiradimą būtent ir sąlygojo atsakovo - įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nes jis yra atsakingas už įmonės tinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Pažymėtina, kad juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, todėl šiems netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, pareiga sumokėti papildomai priskaičiuotus delspinigius nors ir atsirado ieškovui, tačiau būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iš atsakovo jo patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsakovas savo kaltės prezumpcijos dėl žalos delspinigių pavidalu nepaneigė. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat laikytinas nustatytu, nes pareigą įmonei sumokėti delspinigius sąlygojo netinkamas apskaitos dokumentų tvarkymas, už ką atsakingas įmonės vadovas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad delspinigiai atsirado dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas juridiniam asmeniui dėl jo veiksmais padarytos žalos (CK 2.87 str. 7 d.). Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad nors šiuo atveju priskaičiuoti delspinigiai yra nesumokėti (jie yra vieno iš B UAB „Metalo dirbiniai“ kreditoriaus – VMI kreditorinio reikalavimo dalis), taigi, šios sumos nelaikytinos tiesioginiais nuostoliais, teismas sprendžia, kad žala šiuo atveju pasireiškė įmonės turtinės padėties pablogėjimu, t. y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. Bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti priskaičiuotus įmonei delspinigius kaip žalą įmonei. Dėl delspinigių dydžio ginčo šioje byloje nėra. Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos (CK 6.245–6.249 str.) tenkinti ieškinį dalyje dėl 628,88 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą PVM priteisimo iš atsakovo, negalint jų išieškoti iš UAB „Metalo dirbiniai“.

Atliekant vykdymo veiksmus pagal VMI 2012-01-27 sprendimą dėl 10828,21 Lt PVM nepriemokos išieškojimo, vykdymo išlaidos sudarė 239 Lt (10 b. l.). Kadangi už savalaikį PVM sumokėjimą buvo atsakingas įmonės vadovas, tai dėl priverstinio mokestinės prievolės vykdymo susidariusios vykdymo išlaidos priteistinos iš atsakovo.

VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 18 222,95 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2010 m. IV ketvirčio: 2010-12-31 įsiskolinimas buvo 9376, 68 Lt, 2011-12-31 įsiskolinimas buvo 17 356,29 Lt. Skola bankroto įsiteisėjimo dienai 2012-09-18 buvo 18 222,95 Lt (16712,77 Lt įmokos už darbuotojus, 1510,18 Lt delspinigiai už darbuotojus) (68 b. l.).

Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatuota, kad nuo 2011 m. įmonė veiklos nevykdė. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nors įmonė veiklos nuo 2011 metų pradžios nevykdė, tačiau buhalterė A. B. atleista tik 2011-12-31.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šio įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Įmonei nevykdant veiklos, tačiau neatleidus darbuotojų, atsakovas žinojo, kad įmonė negaus tiek pajamų, kad jų pakaktų sumokėti nustatytą darbo užmokestį darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas. Nors įmokos socialinio draudimo fondui nebuvo mokamos, darbuotojai, būdami apdrausti, įgijo socialinio draudimo apsaugą tiek darbo laikotarpiu, tiek tam tikras garantijas po atleidimo iš darbo. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo, atidaus elgesio. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebuvo mokamos pagal įstatymą priklausančios socialinio draudimo įmokos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Tai reiškia, kad delspinigiai irgi yra negautų pajamų dalis, kuri šiuo atveju priteistina kaip žalos atlyginimas. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos ir iš atsakovo priteistina nuo 2011-01-01 nesumokėtų VSD įmokų už darbuotojus suma 7336,09 Lt (16712,77-9376,68) ir 1510,18 Lt delspinigių, viso 8846,27 Lt.

Atsakovas posėdžio metu aiškino, kad kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras buvo pranešta apie įmonės veiklos nutraukimą, tačiau duomenų, kad su šiuo kreditoriumi buvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad įsiskolinimas kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuris susidarė nuo 2011m. kovo iki 2012 m. vasario ir sudaro 53,00 Lt (84 b. l.), priteistinas iš atsakovo A. S..

Atsakovas buvo vienintelis UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas. Todėl ieškovas ieškinio pagrindu nurodo ir tai, kad atsakovas žalą turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas. Ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali būti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymą. ABĮ įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Teismų praktikoje dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo nurodoma, kad tokiose byloje reikia nustatyti, ar bendrovės akcininkų veiksmai (neveikimas) nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Šioje byloje ieškovas teigė, kad atsakovas, vienintelis įmonės akcininkas, nesirūpino įmone, tačiau ieškinio pagrindu nebuvo nenurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, todėl, teismo nuomone, šis ieškinio pagrindas neįrodytas (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Pažymėtina, kad bankroto proceso administravimo išlaidų mokėjimo šaltinis yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšos, tai yra lėšos, gautos pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintos skolos, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautos lėšos, o kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos ĮBĮ 10 straipsnio 11 d. nustatyta tvarka, kuri numato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju byloje bankroto procesas dar nėra baigtas, atsakovui nebuvo reiškiamas reikalavimas ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 9680 Lt administravimo išlaidoms apmokėti pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-11-27 teismo nutartį, nes byloje neįrodyta, kad tai yra atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala, todėl tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsniu, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 9767,15 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas BUAB „Metalo dirbiniai“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, patenkinus ieškinį iš dalies (25 procentais) bylinėjimosi išlaidos – 293 Lt žyminio mokesčio ir 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo A. S. (CPK 80, 88, 96 str.).

Ieškovas BUAB „Metalo dirbiniai“ už atstovavimą teisme sumokėjo 3600 Lt (87 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinys patenkintas 25 %, todėl atsižvelgiant į teismo patenkintų ieškinio reikalavimo dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas ir trečiasis asmuo A. B. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutavusiai UAB „Metalo dirbiniai“ (į. k. 301846593) iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9767,15 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 15 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9767,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-06-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 900 Lt (devyni šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 293 Lt (du šimtai devyniasdešimt trys litai) žyminio mokesčio ir 7 Lt (septyni litai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-06-25 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė