Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-18139-959/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
e2-18139-959/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10698-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Ieškovas
viešosios įstaigos „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros“
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. e2-18139-959/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10698-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės viešosios įstaigos „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros“ ieškinio atsakovui V. P. dėl savanoriškos veiklos sutarties pripažinimo sudaryta bei žalos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo 1) pripažinti savanoriškos veiklos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta nuo 2017 m. sausio 1 d.; 2) nusprendus pradinio prašymo netenkinti, priteisti iš atsakovo 1 198,83 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai; 3) priteisti iš atsakovo procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Taigi, įstatymas numato privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. CPK 412 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka; šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 213 straipsnio 3 dalis). Iš ieškinio turinio matyti, kad ginčas kilo tarp darbdavio ir buvusio darbuotojo dėl sudarytos darbo sutarties pakeitimo bei turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, nereikalaudamas darbo užmokesčio ir kitoje savo bendrovėje pradėjęs vykdyti tapačias pareigas, faktiškai pakeitė darbo santykius į savanorystės santykius ir atitinkamai veikė, tačiau tinkamai šio fakto neįformino; be to, dėl atsakovo neteisėto neveikimo ieškovė patyrė turtinę žalą. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad šalių darbo ginčas buvo nagrinėtas privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti CPK 412 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Ieškovei grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad 27,00 Eur dydžio žyminio mokesčio suma, sumokėta 2019 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30, ieškovei jau buvo grąžinta 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8619-959/2019, atsisakius priimti priešieškinį, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė tą patį mokėjimo nurodymą, ši suma antrą kartą ieškovei negali būti grąžinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 412 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį atsisakyti priimti.

Išaiškinti ieškovei viešajai įstaigai „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūra“ jos teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo darbuotojo darbovietė) tvarka.

Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei viešajai įstaigai „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūra“, juridinio asmens kodas 3020300647, 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Sergej Lebedev