- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-12081-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03701-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- L. P., D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai L. P. ir D. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis S. V. P..
2. Pareiškime pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina E. P., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas S. V. P.. Po tėvo S. V. P. mirties, kaip įpėdiniai, per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę N. V. dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo, kuri išdavė pareiškėjams liudijimą, kad jie yra priėmę tėvo palikimą, tačiau paaiškėjo, jog po pareiškėjų motinos E. P. mirties S. V. P. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į po jo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą.
3. Pareiškėjai nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jų tėvas gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. iki savo mirties, registruotas jo sutuoktinės, jų motinos E. P. vardu pagal 1993 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjų teigimu, jų tėvai nuo (duomenys neskelbtini) buvo susituokę, todėl butas, pirktas motinos vardu, laikytinas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po pareiškėjų motinos E. P. mirties niekas iš artimųjų nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo, testamentas nebuvo sudarytas. Pareiškėjai nurodo, jog jų tėvas S. V. P. sutuoktinės E. P. palikimą priėmė pradėjęs jos turtą valdyti faktiškai. Jis po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi jiems bendrai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė bei apmokėjo visas išlaikymo išlaidas, taip pat perėmė visus sutuoktinei priklausiusius ir bute likusius namų apyvokos daiktus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad norint pripažinti, jog S. V. P. priėmė palikimą po E. P. mirties faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jis atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjų teikiami įrodymai (jų aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant palikėjo turtą, rūpinantis jo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjai teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (CPK 443 str. 3 d.).
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. V. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). E. P. ir S. V. P. turėjo (duomenys neskelbtini) vaikus: pareiškėjus - L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog santuokos metu buvo įgytas ir E. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). E. P. palikimas priimtas nebuvo.
7. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjų tėvas ir E. P. sutuoktinis S. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
9. S. V. P. po palikėjos E. P. mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi bendrame judviejų būste, kuris įgytas jų santuokos metu, toliau rūpinosi turėtu bendru nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjų tėvas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas S. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.