Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems -civiliniams ieškovams V. V., R. V., A. K. ir jo atstovui pagal įstatymą Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą dirba UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis V. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. kovo 6 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. reikalavimus - vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio VW Golf, kuris išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiavusiu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio VW Passat vairuotoja R. V., kuriai konstatuota krūtinės sumušimas, dešinės pusės VII šonkaulio lūžimas, dešinės plaštakos ir dešinės pėdos sumušimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinės kairėje pusėje, pilvo, kairio klubakaulio sparno-kairės šlaunies srityse, dešinio žasto ir dešinio kelio srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei kartu važiavę keleiviai-A. K., kuriam konstatuota veido srities sumušimas, nubrozdinimas, kraujosruva viršutinės lūpos-smakro-pasmakrės kairės pusės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir V. V., kuriam konstatuota galvos nubrozdinimas, dešinio kelio sąnario sumušimas, kairio čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, pjautinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda bei nubrozdinimas kairės pėdos srityje, kraujosruvos kairės blauzdos bei dešinio kelio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. kovo 6 d., po pietų, važiuodamas iš Seirijų į Kauną, netoli Igliaukos, vairuodamas automobilį VW Golf nedideliu 50-60 km/val. greičiu posūkyje laiku nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio automobilio VW Passat ir su juo susidūrė. Toje vietoje kelias yra siauras, važiavo visu automobiliu užėmęs asfaltą, nors toje vietoje norint prasilenkti asfaltuotos dalies nepakanka, vienu ratu reikia nuvažiuoti nuo asfalto. Pamatęs iš priešais atvažiuojantį automobilį bandė stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Susidūrimas įvyko ant asfalto, tačiau priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė automobilių priekinėmis dalimis kairėmis pusėmis. Pats buvo sužalotas ir nesulaukus policijos išvežtas į ligoninę. Automobilį vairavo blaivus, vairavimo stažas 37 metai, iki tol eismo įvykių neturėjo. Jo kaip vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Ieškinius pripažįsta iš dalies, mano, kad juos reikėtų mažinti ir derinti su draudimo bendrove. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant sutuoktinę B. M..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė pagrįsta ir įrodyta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais-nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios R. V. parodymų seka, kad 2016-03-06 automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Igliaukos į Simną. Ji vairavo automobilį, priekinėje keleivio sėdynėje važiavo sūnėnas A. K., gale sėdėjo vyras V. V.. Miknonių kaimo ribose važiavo apie 50 km/val. greičiu, o prieš posūkį greitį dar sumažino. Posūkyje pamatė iš priešais atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo tiesiai į jos vairuojamą automobilį. Ji bandė išvengti susidūrimo sukdama dešiniau link kelkraščio, tačiau atvažiavęs iš priešais automobilis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekį. Susidūrimas įvyko jos eismo juostoje. Eismo įvykio metu, atsitrenkusi krūtine į vairą, susižalojo ji pati bei buvo sužaloti kartu važiavę A. K. ir V. V. ( b.l.46-48 ). R. V. prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė , tačiau sumažino suma ( 360 eurų ), kurią jau išmokėjusi draudimo bendrovė. Nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pablogėjo sveikata, sunkiai judėjo, jautė skausmą, ilgą laiką vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo dirbti namų ūkio darbų. Sužalotą koją skauda ir šiuo metu. Pablogėjus psichinei sveikatai lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Kaltinamasis neatsiprašė. Šio eismo įvykio metu automobilį vairavo neprisisegusi saugos diržo. Priekyje sėdėjęs A. K. saugos diržą buvo prisisegęs, gale sėdėjęs V. V.- ne. Anksčiau vairuodama automobilį turėjo vieną eismo įvykį- esant slidžiai kelio dangai nuvažiavo nuo kelio, tačiau sužalota nebuvo.

Iš nukentėjusiojo V. V. parodymų seka, kad 2016-03-06, jo žmona R. V. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jis sėdėjo galinėje sėdynėje. Miknonių kaime važiuojant kelio vingiu pamatė posūkyje iš priešais atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo į jų eismo juostą, Jis dar riktelėjo žmonai sukti dešiniau, ši pasuko link šalikelės, tačiau iš priekio automobilis važiavo tiesiai į R. V. vairuojamą automobilį, atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį. Įvykio metu susižalojo visi jų automobiliu važiavę asmenys bei kitą automobilį vairavęs vyriškis ( b.l. 63-65 ). V. V. prašo priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, tik sumažino suma, kurią išmokėjusi draudimo bendrovė ( 204 eurai). Patyrė neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikimų. Važiuodamas automobiliu saugos diržo nebuvo užsisegęs. Eismo įvykio metu nuo galinės sėdynės iškrito per priekinį stiklą. Buvo sužalota galva, įpjauta koja ir dabar ši kojos vieta apmirusi, sumuštas dešinysis kelias, kairės kojos čiurnos sąnarys ir ištinusi koja. Praėjus keletui mėnesių pradėjo skaudėti kairės kojos kelią, tačiau ilgai gydėsi pats. Eismo įvykio metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, sutarus su darbdaviu nedirbo porą savaičių, o po to vėl išvyko į reisą. Kojų įtvarų nebuvo uždėta, vartojo vaistus nuo skausmo. Žmona vairuoti bijo šiuo metu.

Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų seka, kad 2016 m. važiuojant su teta R. V., jos vairuojamu automobiliu VW Golf, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o dėdė V. V. sėdėjo gale. Apie eismo įvykio aplinkybes nieko negali pasakyti, nes nepamena. Po susidūrimo atsigavo ligoninėje, jam skaudėjo sumuštą galvą ir kaklą ( b.l. 70 ). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sėdėjo automobilio priekyje, buvo užsisegęs saugos diržą. Prisimena, kad ligoninėje pykino, skaudėjo lūpą, o po to viskas buvo gerai, važiuoti automobiliu nebijo. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas pagal įstatymą Ž. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 500 eurų. Paaiškino, kad buvo psichologinė trauma tiek jam, tiek sūnui A. K.. Sūnus buvo pristatytas į Kauno klinikas, sužalojimai nebuvo stiprūs. Gydymui naudojo tepalus. Mokslai nenukentėjo, nes po įvykio nuo pirmadienio buvo atostogos. Sūnus po eismo įvykio buvo be sąmonės, kelias dienas atrodė pasimetęs. Veide buvo randas, bet baigia išnykti. Kaltinamasis nebendravo, neatsiprašė.

Iš liudytojos B. M. parodymų seka, kad 2016-03-06, apie 16 val., vyro V. M. vairuojamu automobiliu VW Gof, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Kauno. Važiuojant asfaltuotu keliu pamatė, kad priešais atvažiuoja žalios spalvos automobilis ir įvyko susidūrimas. Ji eismo įvykio metu sužalota nebuvo. Vyras V. M. buvo sužalotas ir išvežtas į ligoninę (b.l 77-80 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Važiuojamosios kelio dalies plotis- 3,5 m. Apžiūros metu užfiksuotos automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietos po eismo įvykio ir jų apgadinimai. Užfiksuoti rasti pėdsakai, sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuotas automobilių išsidėstymas kelyje po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano seka, kad automobilių susidūrimas įvykio kelio vingyje automobilio VW Passat eismo juostoje ( b.l. 11-28 ).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose ir techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilių VW Golf bei VW Passat apgadinimai po susidūrimo.(b.l.31-42).

Iš alkotesterio duomenų seka, kad 2016-03-06 17.11 val. V. M. tikrinimo rezultatas- 0,00 prom. ( b. l. 94).

Iš specialisto išvados Nr.T-A 1786/2016 (01) seka, kad R. V. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2016-03-06 18,45 val. , etilo alkoholio nerasta ( b. l. 43).

Iš Specialisto išvados Nr. G 194/2016(09) seka, kad R. V. konstatuota krūtinės sumušimas, dešinės pusės VII šonkaulio lūžimas, dešinės plaštakos ir dešinės pėdos sumušimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinės kairėje pusėje, pilvo, kairio klubakaulio sparno-kairės šlaunies srityse, dešinio žasto ir dešinio kelio srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 51 ).

Iš Specialisto išvados Nr. G 195/2016(09) seka, kad V. V. konstatuota galvos nubrozdinimas, dešinio kelio sąnario sumušimas, kairio čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, pjautinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda bei nubrozdinimas kairės pėdos srityje, kraujosruvos kairės blauzdos bei dešinio kelio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l 68 ).

Iš Specialisto išvados Nr. G 189/2016(09) seka, kad A. K. konstatuota veido srities sumušimas, nubrozdinimas, kraujosruva viršutinės lūpos-smakro-pasmakrės kairės pusės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 73 ).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. M. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su R. V. vairuojamu automobiliu. Šio eismo įvykio metu nesunkiai sužalota nukentėjusiosios R. V. sveikata, o V. V. ir A. K. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Iš nukentėjusiosios, liudytojo V. V. parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros duomenų ir kitos bylos medžiagos seka, kad nukentėjusioji R. V. kelių eismo taisyklių nepažeidė. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad eismo įvykio priežastimi buvo V. M. padaryti kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., pažeidimai. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. sudėtį.

Nukentėjusioji R. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis V. V.- 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis A. K.- 1000 eurų nusikaltimu padarytai neturinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia, tuo, kad eismo įvykio metu nukentėjusieji buvo sužaloti, padaryti sveikatos sutrikdymai. Šis įvykis buvo pirmas, netikėtas ir po jo visiems buvo sutrikdyta sveikata, tapo nervingi, greitai pažeidžiami, jautrūs, blogai miegojo jautė pastovią baimę. Dėl V. M. kaltės ir jo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes teko patirti daug nepatogumų, patyrė ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kankino nemiga. Teisiamojo posėdžio metu civiliniai ieškovai davė papildomus jau anksčiau nurodytus paaiškinimus ir ieškovai R. V. bei V. V. ieškinius mažino draudimo bendrovės jau atlyginta neturtinės žalos dalimi ( R. V.- 360 eurų, V. V.-204 eurais), A. K. atstovas pagal įstatymą ieškinį sumažino iki 500 eurų. Taip pat kaltinamasis ieškovams atlyginęs po 50 eurų neturtinės žalos.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas paaiškino, kad atsakovas apdraudęs kaltinamojo V. M. vairuoto automobilio VW Golf valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudikas atsako dėl neturtinės žalos pagal įstatymą 5000 eurų ribose. Šiuo metu ieškovei R. V. išmokėta 360 eurų, V. V.- 204 eurai neturtinei žalai atlyginti. A. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo kreipęsis. Draudiko nuomone neturtinė žala V. V. ir R. V. yra atlyginta, nes prie civilinio ieškinio nėra pateikę žalą patvirtinančių dokumentų, jiems padaryta neturtinė žala buvo paskaičiuota ir apmokėta pagal nustatytas taisykles, atsižvelgiant į konstatuotus sužalojimus ir nedarbingumo laikotarpį. Be to, kaip nurodė nukentėjusieji V. V. ir R. V., eismo įvykio jie metu nebuvo užsisegę saugos diržų, o sužalojimai jiems buvo padaryti kontaktuojant su įvairiais objektais. A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nustatyti neturtinės žalos dydį palieka teismui.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. V. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniams ieškovams padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas- ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiųjų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).

Neabejotinai nustatyta, kad V. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajai R. V. padarytas nesunkus, o nukentėjusiesiems V. V. ir A. K. nežymūs sveikatos sutrikdymai. Atsižvelgiant į eismo įvykio faktines aplinkybes, automobilių apgadinimų dydį, neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji patyrė didelį stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sužalojimų pobūdžio ir gydymo. Nukentėjusiajai V. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl šonkaulio lūžimo, neabejotinai aišku, kad dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, buvo apsunkintas jos judėjimas gydymo laikotarpiu, tačiau įrodymų, jog būtų kokie nors liekamieji reiškiniai, nėra, taip pat nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomą psichinės sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusiajam V. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis gydėsi tik ambulatoriškai, nedarbingas buvo neilgą laiką- apie dvi savaites, po to tęsė tą pačią darbinę veiklą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusiojo nurodomas atsiradęs kairio kelio skausmas ir pakenkimas yra susijęs su eismo įvykio metu patirta trauma. Nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių nėra.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėto, tačiau neatsargaus elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, V. M. kelių eismo taisykles pažeidė būdamas blaivus.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų. Civilinio atsakovo atstovo nurodomos „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės“, jų 12 p. numato tik principus, kuriais remiantis skaičiuojamas neturtinės žalos dydis, tai jokiu būdu nėra imperatyvi teisės norma, žalos dydį pagal LR CK 6.250 str. nustato teismas, be to minėtų taisyklių 12.4.p numato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1- 12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį, taigi pagal šį taisyklių punktą, o taip pat CK 6.250 str., neturtinės žalos dydį negali lemti tik nedarbingumo laikotarpio trukmė.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir pačių nukentėjusiųjų R. V. ir V. V. didelį neatsargumą, t. y. kad jie automobiliu važiavo neprisisegę saugos diržų ir dėl šios aplinkybės neabejotinai eismo įvykio metu atsirado nukentėjusiesiems sunkesnės pasekmės, tačiau kaltinamojo bei civilinio atsakovo atsakomybės tai nešalina, į šią aplinkybę teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį ,t. y. jį mažindamas.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiųjų R. V. ir V. V. nurodomos patirtos neturtinės žalos sumos yra aiškiai per didelės, neatitinka teismų praktikos, o taip pat civilinio atsakovo ERGO Insurance Se lietuvos filialo išmokėtos draudimo išmokos yra per mažos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010).

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes kiekvienam iš nukentėjusiųjų, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų R. V. ir V. V. ieškiniai tenkintini iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį :nukentėjusiajai R. V. 1200 eurų, nukentėjusiajam V. V.- 700 eurų, šias sumas mažinant jau atlyginta žalos dalimi ( R. V. draudimo bendrovė atlyginusi 360 eurų, kaltinamasis V. M.- 50 eurų; V. V. draudimo bendrovė atlyginusi 204 eurus, kaltinamasis V. M.- 50 eurų) Nukentėjusiojo A. K. prašoma priteisti pinigų suma -500 eurų -atitinka jam padarytos neturtinės žalos dydį, tačiau priteistina suma mažintina jau atlygintos žalos dalimi ( V. M. atlyginęs 50 eurų).

Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovams neatlyginta neturtinės žalos dalis priteistina tik iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ( BK 59 str. 1d. 1 p.,3 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. M. neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržo. Jo vairavimo stažas gana didelis, per šį laikotarpį eismo įvykių nebuvo padaręs. Jis dirba, charakterizuojamas gerai. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios.

Kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino žalą ir įsipareigoja ją atlyginti, nors teismas sprendė, kad neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Individualizavęs V. M. asmenybę, įvertinęs neatsargios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad esant apdraustai civilinei atsakomybei nors ir neprivalėdamas, tačiau atlygino dalį žalos, yra pagrindas spręsti, jog jis ateityje laikysis įstatymų, todėl pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos padarymo, pakankamas teismo proceso prevencinis poveikis. Byloje yra gautas kaltinamojo ir laiduotojo B. M. prašymas atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį pagal laidavimą. B. M. yra V. M. sutuoktinė. Ji sutinka būti laiduotoja, administracine tvarka nebausta, neteista, dirba, charakterizuojama gerai. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes, teismas turi pagrindo manyti, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, verta teismo pasitikėjimo. Esant šioms aplinkybėms ir LR BK 40 str. 1d. 2d. numatytiems pagrindams, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1d. padarymo, pagal laidavimą ir perduotinas B. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, baudžiamoji byla nutrauktina. Užstatas neskirtinas atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padaręs kitus grubius KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. M. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. V. M. perduoti B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, civiliniams ieškovams neturtinei žalai atlyginti:

-R. V.-790 ( septynis šimtus devyniasdešimt ) eurų.

-A. K. -450 ( keturis šimtus penkiasdešimt ) eurų.

Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-2 vnt. oro pagalvių, 2 vnt. šluosčių su raudonos spalvos skysčiu, saugomus Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.