- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- I-2083-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romano Klišausko (pirm.), Irmanto Jarukaičio, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- N. R.
- Atsakovas
- Valstybinės, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai, E. R.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, E. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. R. skundu (b.l. 3–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2009/04-4R-l19;
2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) patikrinti, ar Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) atitinka normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus reikalavimus.
Nurodė, kad 2003 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ji su sutuoktiniu E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš D. V. nupirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. D. V. pardavė žemės sklypą su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei D. V. nustatytu servitutu – teise naudotis keliu. Pareiškėja su sutuoktiniu 2005 metais baigė statyti namą ir, pridavę jį valstybinei priėmimo komisijai, apsigyveno jame. Tuo tarpu D. V. ant servitutinio kelio (kaip paaiškėjo vėliau, jų žemės sklype, be jų sutikimo) pasistatė automatinius vartus be vartelių, rankinio atidarymo ir jokio skambučio. Teigė, kad pas D. V. atvykstantys asmenys po keletą valandų parkuodavo automobilius jų žemės sklype, todėl jie pareiškė pretenziją D. V., tačiau tuomet prasidėjo D. V. skundai prieš juos į įvairias institucijas. Pareiškėja su sutuoktiniu 2006 metais pradėjo savo žemės sklypo aptvėrimo darbus, kuriuos atliko UAB „Gajausta“. Tvoros aptvėrimo ir automatinių vartų pastatymo darbai buvo baigti ir už juos apmokėta pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą 2007 m. spalio 1 d. 2007 m. lapkričio 3 d. antstolis Saulius Užkuraitis įteikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkei D. V. automatinių vartų pultelį ir raktų komplektą nuo rakinamų vartelių. Nuo to laiko automatiniai vartai laikomi uždaryti, o varteliai iki šios dienos yra nerakinami. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Kauno rajono atstovės 2007 m. gruodžio 6 d. reikalavimu (Nr. IS-93) pareiškėjos sutuoktinis buvo kviečiamas atvykti į Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kauno rajono skyrių ir pristatyti gyvenamojo namo statybą pateisinančius dokumentus, nes turimais duomenimis buvo užtvertas servitutinis kelias į kaimynų valdą. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Kauno rajono vyriausiajai specialistei, taip pat 19 dokumentų kopijas ir paprašė patikrinti D. V. automatinių vartų statybos teisėtumą. 2007 m. gruodžio 21 d. gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automatiniai vartai pastatyti pareiškėjos sklype, nors nepaaiškinta, kaip tai buvo nustatyta. 2008 m. sausio 14 d. D. V. pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių – pareiškėjos ir jos sutuoktinio statytos tvoros ir automatinių vartų nugriovimo. 2008 m. balandžio 24 d. pareiškėjos sutuoktiniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 11 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant E. R. veiksmuose savavaldžiavimo. 2008 m. gegužės 28 d. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Kauno rajono vyriausioji specialistė surašė reikalavimą Nr. IS-63 pašalinti iš servitutinio kelio užtvėrimą. Pareiškėja dėl tokio reikalavimo pateikė skundą Kauno apskrities viršininkui, kuris nurodė, kad reikalavimo Nr. IS-63 ir skundo nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol teismas išnagrinės administracinę bylą pagal D. V. ieškinį. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Kauno rajono vyriausioji specialistė 2008 m. lapkričio 25 d. surašė Aktą, kuriuo nustatė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis E. R. savavališkai vykdo statybos darbus Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), t. y. pastatė tvorą su cokoliu iš metalo kampuočių, stulpus betoninius ir metalinius, ir automatinius vartus, užtverdami servitutinį kelią į kaimyninį sklypą, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 12.4.2 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalį. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 12 d. priėmė įsakymą Nr.v-717 ,,Dėl savavališkai pastatytos tvoros ir automatinių vartų, užtveriant servitutinį kelią, (duomenys neskelbtini) Karmėlavos sen. Kauno rajone nugriovimo“. Pareiškėja dėl Akto 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė skundą Kauno AVA, o Kauno miesto apylinkės teismui 2009 m. sausio 19 d. pateikė ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-717 pripažinimo negaliojančiu. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį dėl pažeistų teisių tvoros ir vartų nugriovimo ir jų priešieškinį dėl atsakovės vartų iškeldinimo ir mokamo servituto nustatymo, ieškinį patenkino – įpareigojo nugriauti pareiškėjos ir jos sutuoktinio automatinius vartus, o priešieškinį atmetė. Bylos nagrinėjimo metu yra pateiktas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, byla sustabdyta kol bus išnagrinėta byla dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-717 pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjai 2009 m. vasario 4 d. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsakymą į jos raštą, kuriame nurodyta, kad Aktas surašytas teisėtai. Nežiūrint į tai, kad dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-717 pripažinimo negaliojančiu Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, 2009 m. vasario 13 d. gavo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP-02/2009 dėl 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-717 nevykdymo. 2009 m. vasario 25 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Akto. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. nutraukė administracinę bylą pagal 2009 m. vasario 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP-02/2009, nesant administracinio teisės pažeidimo. Tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsakė, kad atsisako nagrinėti skundą, kol nagrinėjamas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2-162-540/2009 ir skundas dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-717. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu taip pat atsisakė nagrinėti skundą, kol nagrinėjamas apeliacinis skundas civilinėje byloje. Nurodė, kad Aktas buvo surašytas ir pripažintas teisėtu dar vykstant ginčui teisme. Pabrėžė, jog tuo atveju, kai surašomas nepagrįstas aktas, jo teisėtumas turėtų būti išnagrinėtas ta pačia nustatyta ikiteismine tvarka, neperkeliant nagrinėjimo prievolės teismui. Nurodė, kad prašė patikrinti surašyto akto teisėtumą ir atitikimą statybos norminių aktų reikalavimams, o tokia funkcija priskirta Inspekcijos kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 30–32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad prielaida ir pagrindas priimti apskrities viršininko įsakymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra apskrities viršininko administracijos padalinio surašomas savavališkos statybos aktas, t. y. šiuos dokumentus sieja tiesioginis ryšys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai N. R. ir jos sutuoktiniui E. R. 2008 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas Aktas, kurio pagrindu Kauno apskrities viršininkas ir priėmė 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V-717 „Dėl savavališkai pastatytos tvoros automatinių vartų, užtveriant servitutinį kelią, (duomenys neskelbtini), Karmėlavos sen., Kauno rajone, nugriovimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėja Įsakymą apskundė Kauno miesto apylinkės teismui, byla dar neišnagrinėta. Pažymėjo, jog pareiškėja 2009 m. sausio 20 d. ieškiniu ginčijo ne tik Įsakymą, bet pateikė ir argumentus dėl Akto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas, vertindamas Įsakymą, turės įvertinti ir savavališkos statybos fakto buvimą ar nebuvimą. Kauno apygardos teismas tokį faktą laikė turinčiu prejudicinę reikšmę kelio servituto turinio pažeidimo aplinkybėms (apeliacinės bylos dalykui) vertinti ir tuo pagrindu sustabdė bylos nagrinėjimą. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, savavališkos statybos faktas (jo atitikti tikrovei) turi esminę reikšmę ir Akto teisėtumui ir pagrįstumui, nes tik pagrįstai nustačius šį faktą, Aktas būtų laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis. Padarė išvadą, jog Inspekcija pagrįstai sustabdė skundo nagrinėjimą (sustabdė administracinę procedūrą), nes prašomo panaikinti Akto faktinis pagrindas yra savavališkos statybos faktas, kuris bus nagrinėjamas civilinėse bylose Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, kas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad administracinė procedūra sustabdoma, jei paaiškėja, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu (b.l. 96–102) patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Komisijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2009/04-4R-l19 bei įpareigojo Inspekciją patikrinti, ar Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės skyriaus Aktas surašytas, remiantis tinkamai surinktais ir įformintais įrodymais ir ar jie tinkamai įvertinti pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Šalies argumentai
Nustatė, jog pareiškėja 2009 m. vasario 25 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Aktą. Inspekcija 2009 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (10.4)-2D-783 ,,Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėjo, jog 2009 m. sausio 20 d. pateikto ieškinio „Dėl pažeistų teisių - Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-717 pripažinimo negaliojančiu“ pagrindu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Taip pat Kauno rajono apylinkės teisme 2009 m. vasario 3 d. buvo priimtas sprendimas ,,atstatyti pažeistas D. V. teises, t. y. įpareigoti atsakovus nugriauti automatinius vartus, pastatytus ant servitutinio kelio“, kurį pareiškėja apskundė Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu. Inspekcija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į tai, kad tą patį klausimą nagrinėja teismai, pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė, kol teismai išnagrinės bylas, susijusias su minėtomis savavališkomis statybomis ir priims atitinkamus sprendimus. Pareiškėja 2009 m. gegužės 7 d. pateikė skundą Komisijai, prašydama įpareigoti Inspekciją išnagrinėti jos skundą dėl Akto teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 2009/04-4R-l19 atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, asmenų skundai viešojo administravimo subjektuose yra nagrinėjami pagal įstatymo III skirsnyje „Administracinė procedūra“ įtvirtintas nuostatas. Tačiau, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra yra sustabdoma kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.). Įvertinusi aplinkybę, jog savavališkos statybos faktas, kaip Akto faktinis pagrindas, bus nagrinėjamas civilinėse bylose Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, Inspekcija pagrįstai sustabdė pareiškėjos 2009 m. vasario 25 d. skundo nagrinėjimą, todėl esant šioms aplinkybėms, neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Inspekciją nagrinėti jos skundą. Pareiškėja Inspekcijai ir Komisijai skundė atsakovo surašyto Akto duomenų atitikimą statybos techninių reglamentų nuostatoms. Abi institucijos atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, vadovaudamosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir atsižvelgdamos į tai, kad tą patį klausimą nagrinėja teismai, skundo nagrinėjimą sustabdė, kol teismai išnagrinės bylas, susijusias su savavališkomis statybomis ir priims atitinkamus sprendimus. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos ieškinių Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui matyti, kad pareiškėja prašo pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V-717, kuriuo pareikalauta iš statytojų E. R. ir N. R. savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą ir automatinius vartus nuo servitutinio kelio iki 2009 m. sausio 31 d. Skunduose Inspekcijai ir Komisijai prašoma ištirti Akto teisėtumą. Civilinėse bylose buvo nagrinėjamas servituto pažeidimas, o savavališkos statybos aktas, kaip įrodymas, nebuvo teismo nagrinėtas ir sprendime apie jį nepasisakyta. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.2 punktu, pažymėjo, jog pareiškėjos ginčijamas Aktas yra administracinio pobūdžio aktas, jame nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, toks Aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla. Nurodė, kad Akto pagrindu Kauno apskrities viršininkas priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėja įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą ir automatinius vartus, tačiau pareiškėja ginčija įgaliotų pareigūnų ir institucijos veiksmus, tinkamai ar netinkamai atliekant jiems priskirtas pareigas dėl Akto surašymo teisėtumo ir duomenų pagrįstumo, kurios sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes. Pažymėjo, jog, patikrinęs Akto surašymo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad jame užfiksuoti duomenys yra nustatyti tik stebėjimo būdu, nėra nurodyta, kad tvoros aukštis buvo matuojamas, nenurodytos kokios techninės priemonės naudotos, neanalizuojant su statyba susijusių dokumentų, nenurodant statinio parametrų nustatymo būdų, nenurodyta, kuo remiantis nustatyta, kad tvora priklauso II grupės nesudėtingiems statiniams. Akte nėra duomenų, ar tvora pastatyta pažeidžiant sklypo ribas. tuo tarpu Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-162-540/2009 skundžiamo Akto teisėtumas ir duomenų užfiksavimo teisingumas nebuvo analizuojamas ir tikrinamas. Teismai nagrinėja ieškinį dėl Įsakymo pašalinti tvorą ir vartus pripažinimo negaliojančiu bei servituto naudojimo teisėtumą, o Akto teisingumas nebuvo tikrinamas, todėl negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad pradėjus skundą tuo pačiu klausimu nagrinėti teisme, administracinė procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės skundą. Pabrėžė, jog viešojo administravimo subjekto surašyto akto teisėtumas turi būti patikrinamas administracine tvarka pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas.
III.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 106–108), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Akto teisėtumas turi būti tikrinamas administracine tvarka. Tokia išvada prieštarauja ne tik Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad administracinė procedūra stabdoma, jeigu paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisėjo ir teismų nepriklausomumo principui. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl, Inspekcijai ėmusis tikrinti, ar Aktas surašytas, remiantis tinkamai surinktais ir įformintais įrodymais, ir ar jie tinkamai įvertinti pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, kol teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas, tokie Inspekcijos veiksmai galėtų būti vertinami kaip kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.
2. Pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku buvo skundo Inspekcijai nagrinėjimo sustabdymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Akto teisėtumas ir atitikimas statybos norminių aktų reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Akto surašymo teisėtumą ir pagrįstumą, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą draudimą nagrinėti skundą, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (37 str. 2 d. 5 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 114–115) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su teiginiu, jog Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl Įsakymo teisėtumo, turės įvertinti ir savavališkos statybos fakto buvimą ar nebuvimą. Tokioje byloje nepateiktas reikalavimas dėl Akto pripažinimo negaliojančiu, nes jis buvo apskųstas ikiteismine tvarka.
2. Kadangi Aktas surašytas jau nagrinėjant ginčą teisme, nepagrįstas argumentas, kad administracinė procedūra sustabdoma, jeigu paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas.
3. Remdamasi Inspekcijos nuostatų 6.2, 7.2.2 ir 8.3 punktais, pabrėžia, jog reikalavimas patikrinti Akto teisėtumą priskirtinas Inspekcijos kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2009 m. vasario 25 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Aktą (b.l. 34–37). Inspekcija 2009 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (10.4)-2D-783 (b.l. 14) nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2009 m. sausio 20 d. pateikė ieškinį dėl Įsakymo ir Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla, o Kauno rajono apylinkės teisme 2009 m. vasario 3 d. priimtas sprendimas atstatyti D. V. teises (įpareigoti nugriauti automatinius vartus, pastatytus ant servitutinio kelio), kurį pareiškėja apskundė Kauno apygardos teismui, bei remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, skundo nagrinėjimas sustabdytinas, kol teismai išnagrinės bylas, susijusias su savavališkomis statybomis ir priims atitinkamus sprendimus. Pareiškėja skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 2009/04-4R-119 (b.l. 9–13) skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodama, jog Inspekcija pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir atitinkamai įpareigoti Inspekciją patikrinti, ar Aktas atitinka normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (bylos Nr. A556-483/2010, A525-511/2010, AS822-354/2010, AS442-323/2010, A822-875/2010, AS143-398/2010, AS556-577/2010 AS146-522/2010), kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų. Tuo atveju, jeigu ginčijamame savavališkos statybos akte užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, jame yra išreikštas tik fakto konstatavimas, kad pareiškėjas savavališkai vykdo statybos darbus, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) savavališkos statybos akte nėra, toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių.
Pažymėtina, jog dėl savavališkos statybos fakto ir atitinkamai savavališkos statybos akto pasisakoma tais atvejais, kai teisme ginčijami tokio akto pagrindu priimti kiti administraciniai aktai. Kitaip tariant, savavališkos statybos akto teisėtumas ir pagrįstumas atskirai nevertinami ir atitinkamai dėl savavališkos statybos fakto atskirai nepasisakoma, o tokie klausimai išimtinai nagrinėjami ir vertinami, tik sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos akto pagrindu priimtų administracinių aktų, kuriuose įtvirtinti atitinkami patvarkymai (įpareigojimai asmeniui) ir kurie sukuria teisines pasekmes asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Akte (b.l. 15–16) užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, jame neįtvirtinti valinio pobūdžio įpareigojimai pareiškėjai. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja 2009 m. sausio 20 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Įsakymą, priimtą Akto pagrindu (b.l. 59), o ieškinio pagrindu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-1304-375/2010).
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.
Įvertinus tai, kad pareiškėja į Inspekciją kreipėsi, prašydama panaikinti Aktą, kreipimosi į Inspekciją metu pareiškėja buvo pateikusi ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, ginčydama Akto pagrindu priimtą Įsakymą, atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, darytina išvada, jog Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad teisme nagrinėjama byla, kurioje iš esmės bus pasisakyta ir dėl savavališkos statybos akto ir savavališkos statybos fakto, todėl pagrįstai skundo nagrinėjimą sustabdė ir apie tai pranešė pareiškėjai. Atitinkamai konstatuotina, jog Komisija pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo. Taip pat pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar Inspekcija teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė ir dėl paties Akto atitikimo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.