Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos atstovei A. V.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės – vaiko motinos T. Ž. ieškinį atsakovams AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems asmenims Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl elektros atjungimo ir atsisakymo sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį, įpareigojimo atlikti sugadintų įrenginių remontą bei atlyginti padarytą žalą, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės D. B., atstovė – T. Ž. pateikė ieškinį atsakovams AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Nurodė, kad atsakovas AB „Lesto“ nesant jokių skolų neteisėtai atjungė elektrą name esančiam Rimkų gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį. Kadangi name buvo atjungta elektros energija, namo negalėjo išnuomoti ir tokiu būdu prarado 10500 litų pajamų. Atjungus elektros energiją sugedo namo šildymo sistema, sanitariniai įrengimai, reikalinga atlikti sienų, grindų bei kitų įrengimų remontą. Taip pat nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba neatliko savo funkcijų, netaikė įstatymų nustatytų poveikio priemonių ir pažeistų vartotojo teisių negynė. Dėl išdėstyto ieškovė prašė pripažinti atsakovo AB „Lesto“, elektros atjungimą nuo 2010 m. rugsėjo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir nepagrįstu;

pripažinti atsakovo AB „Lesto“, atsisakymą sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį neteisėtu ir nepagrįstu;

įpareigoti atsakovą AB „Lesto“, nedelsiant sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį įstatymo nustatyta tvarka;

įpareigoti atsakovą AB „Lesto“, savo sąskaita atlikti viso namo sugadinto šildymo sistemos, radiatorių, šildymo katilo, vandentiekio, vamzdžių, sanitarinių įrengimų, sienų, grindų bei kitų įrengimų remontą ir padengti visą gyvenamajam namui padarytą žalą, kaip išdėstyta;

įpareigoti atsakovus savo sąskaita atlikti namui padarytos žalos įvertinimą;

priteisti solidariai iš atsakovų 80 000 Lt neturtinę žalą, 10 500 Lt turtinę žalą (t. y. negautų pajamų už nuomą), 7 000 Lt nuostolių už namo priverstinę apsaugą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Į 2012-11-14 posėdį ieškovė neatvyko. Posėdis buvo atidėtas 2012-12-12 ir apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, kadangi ieškovė savo adresą nurodė pašto dužutę. Teismo išsiųsti šaukimai kitais adresais taip pat grįžo neįteikti. Taigi ieškovė posėdyje nedalyvavo, to priežasčių nepranešė, vykdyti teismo posėdį jai nedalyvaujant neprašė (CPK 178 straipsnis). Teismas pabrėžia, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat privalo nedelsdami informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų, taigi ir teismo pranešimų, įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 121 straipsnio 1 dalis, CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas jokių duomenų apie ieškovės procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą neturėjo, todėl konstatuotina, kad procesiniai dokumentai apie numatomus teismo posėdžius ieškovei įteikti tinkamai.

Atvykę į posėdį atsakovų atstovai prašė bylą nagrinėti iš esmės nedalyvaujant ieškovei ir priimti sprendimą už akių.

A. V. vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės ieškininio taip pat nepripažino. Paaiškinimo, kad tarnyba gavo ir persiuntė ieškovės skundą, Valstybinei energetikos inspekcijai kuri pagal LR Energetikos įstatymą išankstine tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Taigi tarnybos veiksmai teisėti ir negalėjo kilti žala ieškovei.

Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos atstovė paaiškino, kad nenustatyta, kad būtų pažeistos kokios nors vaiko teisės. Vaikas (D. B.) gyvena (duomenys neskelbtini). Iš mokyklos nieko sužinoti nepavyko. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pasiklausus kaimynų pastarieji parodė, kad tame name niekas negyvena. Kaimynai atsisakė duoti parodymus. Vaikas turi gyventi su tėvais, o tame name niekas negyvena.

Motyvuojamoji dalis

LR CKP 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai ieškovas neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį gali palikti nenagrinėtu, tačiau jei atsakovas prašo bylą nagrinėti iš esmės teismas bylą nagrinėja iš esmės ir priima sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai priimtinas sprendimas už akių kuriuo ieškinys atmestinas.

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl to, kad anot ieškovės pastarasis neteisėtai nuo 2010 m. rugsėjo mėn. atjungė elektros energiją namui esančiam adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietė. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Priešingai atsakovas kategoriškai patvirtino, kad elektros energijos tiekimas į namą 2010 m. rugsėjo mėnesį, nei vėliau, nebuvo ir nėra nutrauktas. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis).

Kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovas iš viso kada nors buvo nutraukęs elektros energijos tiekimą, ieškinys pripažinti elektros energijos nutraukimą neteisėtu, atmestinas. Taip pat tuo pačiu pagrindu atmestinas ir reikalavimas įpareigoti AB „Lesto“ savo sąskaita atlikti viso namo sugadinto šildymo sistemos, radiatorių, šildymo katilo, vandentiekio, vamzdžių, sanitarinių įrengimų, sienų, grindų bei kitų įrengimų remontą ir padengti visą gyvenamajam namui padarytą žalą. Kadangi kaip minėta nenustatyta, jog minėta bendrovė atliko kokius nors veiksmus galėjusių nulemti žalos namui padarymą. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad žala turtinė ar neturtinė apskritai padaryta, o jei padaryta – dėl kokių priežasčių. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas savo sąskaitą atliktų namui padarytos žalos įvertinimą. Pagal LR CKP 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, kitaip tariant rinkti ir pateikti įrodymus turi tas kas teigia, o ne tas kas neigia.

Ieškovė taip pat prašė įpareigoti sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį. Šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas. Kaip teisingai nurodė atsakovas, pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 17 punktą, bendrove kaip visuomeninis elektros energijos tiekėjas elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis privalo sudaryti su objektu savininkais arba asmenimis, kurie objektus valdo kitais teisėtais pagrindais (pavyzdžiui, nuomininkais). Pagal byloje pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą, pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra ne ieškovė D. B., o O. B., gim. 1996-11-09 (I t. b. l. 140-142). Su pastaruoju savininku atsakovė 1998-08-05 yra sudariusi elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutartį (I t. b.l. 143). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėto objekto nuosavybės teisės parėjo ieškovei. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys prieš AB „Lesto“ atmestinas visiškai.

Atmestinas taip pat ieškovės ieškinio reikalavimai nukreipti prieš Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nustatyta, kad tarnyba persiuntė ieškovės skundą, Valstybinei energetikos inspekcijai (II t. b.l. 7). Pagal LR Energetikos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išankstine tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Taigi nenustatyta, kad atsakovė Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesilaikė įstatymo reikalavimų ar kaip nors kitais savo veiksmais pažeidė ieškovės teises. Persiuntus ieškovės skundą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pastaroji jį išnagrinėjo ir 2010-11-30 raštu Nr. 14-333, skundo netenkino, kadangi jis nepasitvirtino ( II t. b.l. 4-5). Taip pat 2011-04-22 raštu Nr. 14.4OV-132 priėmė sprendimą ieškovės skundo nenagrinėti, kadangi skundas nepasitvirtino ( II t. b. l. 100).

Dėl išdėstytu motyvų ieškinys atmestinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės – vaiko motinos T. Ž. ieškinį, atmesti.

Ieškovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovai ir tretieji asmenys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.