- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- 1-112-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26535-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį-5 metų laisvės atėmimo bausme;
2) 2017 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį-60 parų arešto bausme;
3) 2018 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį-laisvės 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;
4) 2018 m. liepos 12 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str.2d. 187 str.1d.-terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. 2019 m. vasario 14 d. nutartimi 2018 m. liepos 12 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės subendrinta su 2018 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 4 m. 3 mėn. bausme ir galutinė bausmė numatyta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2022 m. liepos 11 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę.
5) 2023 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės tesimo Kėdainių rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str.2d. galutinė bausmė - 50 parų arešto bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigoti A. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2023 m. liepos 12 d. apie 12.00 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine J. V. metu - tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. V. į veidą, po ko nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės jai gulinčiai spyrė koja du kartus į nugaros sritį, tuo padarė nukentėjusiajai J. V. minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniajame smilkinyje apimant ausies kaušelį, abiejų akiduobių srityse, dešinio žasto ir dilbio srityse, tokiu būdu nežymiai sutrikdė sugyventinės nukentėjusiosios J. V. sveikatą.
Kaltinamasis A. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2023 m. liepos 12 d. ėjo su T. V. prie (duomenys neskelbtini), sutiko J. V.. Tuo metu jie buvo susipykę. Tarp jo ir J. V. įvyko konfliktas. Jis delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą, ji nuo smūgio nukrito. Po to du kartus spyrė į nugarą. Buvę A. K. ir T. V. į konfliktą nesikišo. Įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusios atsiprašė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusioji J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš metus laiko ji gyveno kartu su savo sugyventiniu A. M. ir jie abu vedė bendrą ūkį. Kadangi A. M. jos atžvilgiu vartodavo fizinį smurtą, todėl nusprendė su juo bet kokius tarpusavio santykius nutraukti. Su A. M. iki įvykio buvo kaip sugyventinė, o A. K. buvo kaip jų su A. M. bendras pažįstamas. 2023 m. liepos 11 d. ji su A. M. sukonfliktavo ir su juo išsiskyrė. Ji su A. M. gyvendami kartu, tai yra būdami sugyventiniai nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, jie būdavo įvairiose vietose. 2023 m. liepos 11 d. ji nusprendė palikti A. M. ir nuėjo pas A. K., kaip pas pažįstamą. 2023 m. liepos 12 d. nuo pat ryto, ji kartu su A. K. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę, bei sidrą. Vėliau apie 12.00 val. jie abu išėjo pasivaikščioti ir jiems abiem einant link (duomenys neskelbtini), prie jos pribėgo jos sugyventinis A. M., kuris ją apsikabino per liemenį ir šaukė, kad ji grįžtų pas jį gyventi, bet J. V. nuo savęs atstūmė ir tada jis jai rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po ko nugriuvo ant žemės, ir gulinčiai buvo koja spyrė jai į nugarą. Ji nuo suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą, bei parkrito ant žemės, o A. M. pasišalino. Kartu su juo taip pat buvo ir jos pažįstamas T. V., kuris jos nemušė. Kas iškvietė policijos pareigūnus J. V. nežino, nes pati to nedarė. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė girtumą ir ji pati atsisakė medikų pagalbos, bet šiai dienai ji pas teismo medicinos ekspertus vykti sutinka, nes jai yra mėlynė ties dešine akimi ir ausimi, bei nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl jos sumušimo. Po įvykio ji pas medikus pagalbos nesikreipė, bet šiai dienai ji pas teismo medicinos ekspertus vykti sutinka, nes jai yra mėlynė ties dešine akimi ir ausimi, bei nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl jos sumušimo. Ji turės pretenzijų A. M. ir reikš civilinį ieškinį dėl fizinio smurto vartojimo, dėl smūgių sudavimo, tai yra civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos-200 eurų. Prašo ją pripažinti civiline ieškove ir prašomą sumą išieškoti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens-A. M.. Šiai dienai ji jokių ryšių su A. M. nepalaiko. Ji po įvykio, tai yra po 2023 m. liepos 12d. liko gyventi pas A. K. adresu (duomenys neskelbtini). A. M. šiai dienai yra buvęs jos sugyventinis. Po 2023 m. liepos 12 d. ji pas A. M. nėra buvusi (1 t. b .l. 52-55, 56-58, 59-62).
Liudytoja K. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 12 d. apie 12 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini). Atėjo prie fontanų, kurie yra netoli (duomenys neskelbtini). Matė, kad prie (duomenys neskelbtini) pastato stovėjo viena moteris ir trys vyrai. Jai pasirodė, kad du vyrai buvo jaunesnio amžiaus, o trečiasis vyras vyresnio amžiaus. Moterį ir vyrus matė pirmą kartą. Ji jų nepažįsta. Matė, kaip vienas iš vaikinų, kuris vilkėjo pilkos spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos šortus pakvietė merginą atokiau pasikalbėti. Jie abu kalbėjosi prie (duomenys neskelbtini) kampo. Kalbėjosi apie 1-2 minutes. Matėsi, kad vaikinas merginai kažką griežčiau sako. Netrukus tas vaikinas su mergina grįžo prie kitų dviejų vyrų stovėjusių prie (duomenys neskelbtini) pastato. Matė, kaip tas jos aukščiau apibūdintas vaikinas kalbėjosi su aukštu vyru, kuris iš pažiūros atrodė už jis vyresnis. Matėsi, kad jie abu tarpusavyje konfliktuoja. Ir į tų vyrų žodinį konfliktą įsiterpus merginai, netrukus vaikinas sudavė vieną kartą kumščiu jai į veidą ir ji nugriuvo ant žemės. Gulinčiai ant žemės merginai tas vaikinas spyrė koja 2 kartus į nugarą. Daugiau smūgių nebuvo. Trečiasis vaikinas stovėjo atokiau ir į šį konfliktą nesikišo. Ji iš savo telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t. b. l. 105-108).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. V. yra jo sugyventinė. 2023 m. liepos 12 d. ryte kartu su sugyventine namuose išgėrę alkoholinių gėrimų, nutarė aplankyti jo draugą gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val., jiems einant (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė J. jam pasakė, kad per pėsčiųjų perėją eina jos buvęs sugyventinis A. M.. A. K. A. M. pažįsta tik iš matyto, su juo niekada nėra bendravęs. A. buvo su draugu T. V., jį pažįsta senai, jis gyvena (duomenys neskelbtini). A. priėjęs prie jo sugyventinės nieko jai nesakęs, su koja vieną kartą spyrė jai į veidą, po smūgio ji parkrito ant žemės. Jai gulint ant žemės, A. pradėjo kojomis spardyti ją į įvairias kūno vietas ir spardydamas jai sakė „aš tave užmušiu“. A. K. rankomis norėjo atitraukti A. nuo savo sugyventinės, kad jis jos nemuštų, bet jam A. M. vis ištrūkdavo. Tuo metu T. V. stovėdamas šalia tik šaukė A. „raminkis, raminkis, ką tu dirbi“, bet A. nekreipė jokio dėmesio, toliau ją spardė kojomis. A. K. toliau gynė savo sugyventinę, norėjo, ją atitraukti rankomis nuo A., bet jam nepavyko, tuomet jis (A. K.) pasilenkęs apglėbė rankomis savo sugyventinę, kad A. M. jos daugiau nemuštų, tada A. atsitraukė daugiau jos nemušė ir pabėgo per pėsčiųjų perėją į kitą kelio pusę, nubėgo link (duomenys neskelbtini) esančio parkelio. A. K. pakėlęs nuo grindinio savo sugyventinę, matė kaip jai kraujavo iš nosies, ją pasodino ant suoliuko šalia (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė jam skundėsi, kad jai labai skauda galvą, šonus, kojas. Kaip atvyko policijos pareigūnai ir kas juos iškvietė jis nežino, jis jiems pasakė, kad jo sugyventinę sumušė A. M. ir nurodė kryptį kur jis pabėgo. Pareigūnai pasiteiravo ar jo sugyventinei reikalingi medikai, bet jų pagalbos ji atsisakė. Pareigūnams išvykstant, A. K. matė, kaip link jų artinosi, piktai nusiteikęs A. M., bet prie jų jis nepriėjo, jį sulaikė policijos pareigūnai. Įvykio metu A. K. nenukentėjo (1 t. b. l. 98-101).
Liudytojas T. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 12 dienos metu, gal apie pietus, tikslios valandos nepasakys, jis su A. M. eidami ties (duomenys neskelbtini) pamatė, kad eina J. su A.. Jis su A. prie jų priėjo. Matė, kad J. buvo stipriai neblaivi, A. taip pat buvo neblaivus. T. V. su A. taip pat šiek tiek buvo vartoję alkoholio. Jis su A. priėjo prie J. ir A.. A. dėl kažkokių priežasčių susiginčijo su J.. T. V. nenorėdamas matyti ir girdėti jų konflikto paėjo gerokai į šoną, todėl T. V. pats asmeniškai nematė, kad A. būtų J. sudavęs kokius nors smūgius ar kaip nors prieš ją smurtavęs. Kai T. V. grįžo prie J. ir A., jie jau buvo nustoję ginčytis. Ant J. nei veido nei kitų kūno vietų nematė jokių šviežių sužalojimų. Pas J. ant veido ir dešinės rankos mėlynės kiek jam yra žinoma buvo jau iš seniau, kur ir kaip ji susižalojo T. V. nežino. Jiems toliau visiems bestovint ir kalbantis atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją T. V. nežino. Kodėl J. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog T. V. buvo su J. V. ir A., o A. priėjo vienas jis nežino. Galbūt dėl to, kad ji dėl girtumo maišo aplinkybes. J. su A. dažnai konfliktuoja, bet jų konfliktai būna žodiniai (1 t. b. l. 91-94).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos I. J. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2023 m. liepos 12 d. apie 12 val. 07 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik, vaikinas mušė merginą, ranka trenkė į veidą, jai nugriuvus, spyrė iš kojos į nugarą. Vaikinas apie 26-28m. žemo ūgio, tamsiai mėlyni šortai, šviesiai pilkos spalvos marškinėliais su veidais ant priekio. GMP mano, kad nereikia. Mergina vilki mėlyna striuke, su kepuraite. Kartu yra dar du vyrai. Vienas vyresnio amžiaus, su juoda „adidas“ kuprine, kitam apie 20 m. Eina už (duomenys neskelbtini) į kiemus. Pranešėja praeivė.
Nuvykus nurodytu adresu buvo rasti J. V. (nustatytas 3.55 prom. girtumas) gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. (nustatytas 1.74 prom. girtumas) gim. (duomenys neskelbtini), T. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). J. V. nurodė, kad einant gatve kartu su sugyventiniu A. K. ir draugu T. V. priėjo A. M., kuris jai trenkė vieną kartą į veidą, parvertęs ant žemes spardė į įvairias kūno vietas. Ant J. V. kairės pusės kelio matėsi nubrozdinimas, tai pat ant veido ir dešinės rankos matėsi mėlynės J. V. GMP pagalbos atsisakė. J. V. paaiškino, kad su A. M. ankščiau bendravo, tačiau nesugebėjo paaiškinti ar jie buvo sugyventiniai. Nurodė, kad dabar su A. M. nebebendrauja, tačiau šis ja persekioja (1 t. b. l. 27-29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad J. V. minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos dešiniame smilkinyje apimant ausies kaušelį, abiejų akiduobių srityse, dešinio žasto ir dilbio srityse padaryti kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant rankomis ar spardant. Sužalojimai padaryti 4-7 paros iki apžiūros ir suduodant mažiausiai šešis smūgius. Dalis sužalojimų, pvz. kraujosruvos dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio smilkinio srityje galėjo išsivystyti griūnant. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant kiekvieną jų atskirai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 80-81).
Policijos registruojamų įvykių registro Išrašu nustatoma, kad 2023 m. liepos 12 d. 12 val. 07 min. bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad ką tik vaikinas mušė merginą, ranka trenkė į veidą, jai nugriuvus spyrė iš kojos į nugarą (1 t. b. l. 32-36).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuota kad pranešėja praneša, kad matė, kaip ką tik vyras mušė merginą (1 t. b. l. 37-42).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie užfiksuoti pareigūnų nešiojamosiomis vaizdo kameromis (Body kameros). Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip J. V. paaiškina pareigūnams, kad ką tik A. M. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą (1 t. b. l. 43-48).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu nustatoma, kad A. M. 2023 m. liepos 12 d. 12 val. 40 min. buvo neblaivus -1,74 promilių girtumas (1 t. b. l. 113-115).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia.
Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji J. V. buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.
Kaltinamasis kaltę pripažįsta. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina liudytoja K. V., kuri visiškai pašalinis asmuo. Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, vaizdo įraše užfiksuota medžiaga, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiąją sužalojo kaltinamasis.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. V. į veidą, po ko nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės jai gulinčiai spyrė koja du kartus į nugaros sritį, tuo padarė nukentėjusiajai J. V. minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniajame smilkinyje apimant ausies kaušelį, abiejų akiduobių srityse, dešinio žasto ir dilbio srityse. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vertinant A. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas penkis kartus (2 t. b. l. 1-11), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 143-159). VŠĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą gydytas VŠĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje – (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 116-121). VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 126-130). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t. b. l. 122-125). A. M. baustas arešto ir laisvės atėmimo bausme, tačiau išvadų nepadaro ir negyvena pagal visuotinai priimtas elgesio normas. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. baustinas laisvės atėmimo bausme.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. A. M. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.
Kardomoji priemonė – suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2024 m. kovo 20 d.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 1 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 365,00 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš A. M. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – 2 vnt. CD laikmenų, paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2024 m. kovo 20 d.
Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), 100 Eur (šimtą eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. M..
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. M. kardomąją priemonę suėmimą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – 2 vnt. CD laikmenų, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.