Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-17 · Administracinė byla Nr. eI-8724-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
eI-8724-394/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. K.
2019 m. gruodžio 17 d.Šiauliai(S)

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. rugsėjo 4 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (9.8) I-4567.

Šalies argumentai

Pareiškėjo V. K. patikslintame skunde nurodoma, kad skundžiami sprendimai neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažeidžia LR viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnius, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kitus atsakovo kompetenciją pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribose apibrėžiančių teisės aktų reikalavimus. Skundžiamuose sprendimuose neišnagrinėti pareiškėjo pareikšti skundo reikalavimai, neįvertinti duomenys dėl pareiškėjo išlaikymo išmokų mokėjimo bei neteisėtai išmokėtų / negrąžintų vaiko išlaikymo išmokų, nenustatyta (nepateikta) išmokų permokos ir dėl to nepagrįstai susidariusių palūkanų (delspinigių) dalis. Iki šiol pareiškėjas nėra gavęs nei vieno aiškaus sprendimo, kuriame, ištaisius klaidas ir netikslumus, būtų pateikta nustatyta pareiškėjo bendra skola atsakovui dėl vaiko išlaikymo išmokų, detaliai nurodant pagrįstą jos apskaičiavimą, įvertinant einamąsias vaiko išlaikymo lėšas, perverstas antstolio / darbovietės (išieškant pirma eile dengiamas einamasis to mėnesio išlaikymas vaikams) – pareiškėjo prašymai nebuvo išnagrinėti atsakovo, o priimti sprendimai prieštarauja faktinėms susiklosčiusioms aplinkybėms ir yra prieštaringi. Jais neišspręsti tokie pareiškėjo reikalavimai, kaip nustatyti bendrą vaiko išlaikymo išmokų sumą, visą paskaičiuotą delspinigių sumą, laikotarpius, kuriais V. K. gavo ir vaiko išlaikymo išmoką, ir pareiškėjo teikiamą išlaikymą vaikams (ar jo dalį) – to mėnesio einamąsias įmokas, taip pat nebuvo nustatyta V. K. gauta visa vaiko išlaikymo išmokų permoka, susidariusi dėl to, kad V. K. gavo iš antstolio / darbovietės išlaikymą (jo dalį) ir apie tai neinformavo atsakovo, taip pat už tą laikotarpį nepagrįstai pareiškėjui paskaičiuotą delspinigių (palūkanų) sumą. Pareiškėjas iki šiol nėra tinkamai informuotas apie tai, kodėl jam paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį, kai nepagrįstai buvo mokėtos vaiko išlaikymo išmokos V. K.. Skundžiamu sprendimu neišspręstas pareiškėjo prašymas nustatyti (perskaičiuoti) bendrą pareiškėjui paskaičiuotą skolą dėl vaiko išlaikymo išmokų ir V. K. gautos išmokos už tą patį laikotarpį ir iš fondo lėšų, ir pareiškėjos darbo užmokesčio bei kitų lėšų (per antstolį / darbdavį), atsižvelgiant į išmokų skyrimo laikotarpiu mokėtą einamąjį išlaikymą, antstolio nustatytas aplinkybes dėl einamųjų įmokų mokėjimo, taip pat nenustatytas (neperskaičiuota) ir laikotarpis, už kurį susidarė delspinigiai (palūkanos). Skundžiamame sprendime neįvertinti duomenys dėl pareiškėjo išlaikymo išmokų mokėjimo bei neteisėtai išmokėtų / negrąžintų vaiko išlaikymo išmokų, nenustatyta (nepateikta) išmokų permokos ir dėl to nepagrįstai susidariusių palūkanų (delspinigių) dalis. Skundžiamu sprendimu neišspręsti tokie pareiškėjo reikalavimai, kaip nustatyti laikotarpius, kuriais V. K. gavo ir vaiko išlaikymo išmoką, ir vaikų išlaikymą, taip pat nebuvo nustatyta V. K. gauta vaiko išlaikymo išmokų permoka, susidariusi dėl to, kad V. K. gavo iš antstolio / darbovietės išlaikymą (jo dalį) ir apie tai neinformavo atsakovo, taip pat už tą laikotarpį nepagrįstai pareiškėjui paskaičiuotų delspinigių (palūkanų) sumą. Kadangi dar išmokų mokėjimo laikotarpiu jis V. K. yra išmokėjęs visą pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymo sumą už išmokų mokėjimo laikotarpį, atsakovo reikalavimas pareiškėjui antrą kartą mokėti už tą patį, papildomai priskaičiavus delspinigius, kai V. K. galimai sąmoningai nuslėpė šią informaciją, yra neteisėtas. Atsakovas nuolat keičia pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus, juose nurodo skirtingus laikotarpius bei skirtingai apskaičiuotas pinigų sumas, galimai sąmoningai nurodo neteisingą apskundimo tvarką, o skundžiamu Sprendimu iš dalies pakeitė ankstesnius sprendimus dėl nustatytų aplinkybių dėl išmokų dydžių ir laikotarpių, tačiau nenurodė, kaip ir kodėl. Mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėjamoje byloje ginčijamus sprendimus, atsakovas turėjo įvertinti visus pareiškėjo pateiktus duomenis ir išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo pateiktus prašymus, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Atsakovui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą palikti galioti ir ankstesnį sprendimą, neatlikus prašomų atlikti veiksmų, iš dalies pakeitus, užkirto kelią pareiškėjui sužinoti, ar V. K. yra gavusi daugiau išlaikymo įsiskolinimo, nei jo apskritai buvo susidarę (pagal antstolio atliktą išieškojimą ir pagal vaiko išlaikymo fondo išieškotą iš pareiškėjo lėšų sumą), ir apginti pažeistus savo teisėtus interesus siekiant susigrąžinti šio įsiskolinimo dalį, savo teises ginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pagal kompetenciją atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, turinčius įtakos pareiškėjo, atsakovo ir V. K. teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių dėl informacijos apie, pareiškėjo žiniomis, dar 2012 metais Vaikų išlaikymo fondo (kurio administracines funkcijas nuo 2018 m. perėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) anuliuotą pareiškėjo skolą Vaikų išlaikymo fondui, kadangi išmokų skyrimo ir mokėjimo laikotarpiu pareiškėja V. K. gavo pagal teismo sprendimą priteistas periodines išmokas (pirmumo eile) ir to laikotarpio išlaikymo įsiskolinimą. 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškėją V. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (9.69) I-17485 „Dėl V. K. įsiskolinimo“ informavo, kad gavus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. prašymą perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuotą vaiko išlaikymo išmokų skolą, 2018 m. rugsėjo 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. VRE_SP3-824 iš mokėjimo nurodymu nurašytų lėšų 241,17 Eur grąžinti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, lėšos grąžintos 2018 m. rugsėjo 12 d. Tame pačiame rašte pareiškėjui buvo pranešta, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus apie teismo sprendimu priteistų alimentų sumokėjimą gavėjai V. K., vaikų išlaikymo išmokos įsiskolinimas bus peržiūrėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjas apie tai bus informuotas papildomai, tačiau atsakymo nebuvo pateikta. Tik 2018 m. lapkričio 7 d. gavo 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus priimtą sprendimą Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš V. K. skolą, kuri neva 2018 m. lapkričio 2 d. buvo 5341,74 Eur, iš jų: 3459,49 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 190,67 Eur delspinigių, 1691,58 Eur kitų išmokų. Jame buvo nurodyta, kad šį sprendimą galima apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šio sprendimo priėmimą. Kartu buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymas išieškoti skolą iš V. K. priverstine tvarka Nr. (8.20) I-21951, skirtas pareiškėjo darbdaviui UAB „AVE-MATROX“. 2018 m. lapkričio 27 d., manydamas, kad 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimas Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nesulaukęs atsakymo dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų apie alimentų mokėjimą bei teismo priteistų išlaikymo išmokų sumokėjimą gavėjai V. K. ir vaikų išlaikymo išmokos įsiskolinimo peržiūrėjimo (perskaičiavimo), t. y. nepraleidęs nustatyto termino skundui pateikti, dėl to sprendimo pateikė skundą, tačiau jokio atsakymo ar rašto dėl jo skundo pareiškėjui nebuvo pateikta, o nuo pareiškėjo banko sąskaitos / darbo užmokesčio toliau nuskaitomos sumos, o telefonu vis nurodoma, kad dar skaičiuojama. 2019 m. vasario 22 d. V. K., nesulaukęs jokio atsakymo į savo prašymus ir skundus, kreipėsi su skundu dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų (neveikimo) ir pakartotinai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2d. sprendimo Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ bei 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymo išieškoti skolą iš V. K. priverstine tvarka Nr. (8.20) I-21951 panaikinimo. Skundu prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių pateikti atsakymą dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymo bei 2018 m. lapkričio 27 d. skundo, pateikiant sprendimą dėl įsiskolinimo perskaičiavimo ir (ar) atsisakymo perskaičiuoti, nurodyti teisinį jo priėmimo pagrindą, motyvus, apskundimo tvarką ir terminus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad V. K. nuslėpė apie gaunamas pilnas (kai kuriais mėnesiais nepilnas) einamąsias vaikų išlaikymo išmokas bei kartu gaunamą pagal teismo sprendimą priteistų ir pareiškėjo vėluojamų mokėti išlaikymo lėšų sumą, gavosi situacija, jog V. K. yra gavusi visas pagal teismo sprendimą priteistas vaikų išlaikymui skirtas sumas ir papildomai yra gavusi ir negrąžinusi vaiko išlaikymo išmokas. Prie skundo taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius einamųjų kasmėnesinių išlaikymo išmokų mokėjimą laikotarpiu, kai V. K. iš Vaiko išlaikymo fondo gavo išmokas, taip pat skolą už visus pradelstus mokėti mėnesius. Kartu prašė įpareigoti Mažeikių skyrių imtis teisės aktuose numatytų veiksmų dėl V. K. kaltės neteisėtai išmokėtų išmokų grąžinimo (išieškojimo), jai nuslėpus faktą dėl nuolat gaunamų (gautų) pagal teismo sprendimą priteistų visų vaiko išlaikymo išmokų, įskaitant einamuosius mokėjimus bei išieškojimą per antstolį visa apimtimi. Po daugiau kaip mėnesio, t. y. 2019 m. kovo 25 d., pareiškėjas V. K. gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (9.8) I-2040 „Dėl fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“. Minėtu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė sprendimą Nr. (9.8E) I -7748 dėl pareiškėjo prašymo bei skundo, tačiau šio sprendimo pareiškėjui dėl techninės klaidos neišsiuntė, apie jį neinformavo net paskambinus telefonu gruodžio, sausio, vasario mėn. Šio 2018 m. gruodžio 21 d. rašto kopija pareiškėjui buvo pateikta tik su minėtu 2019 m. kovo 25 d. sprendimu. 2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (9.8E) I -7748 nurodyta, kad V. K. iš Vaiko išlaikymo fondo buvo išmokėta 5323,80 Eur (t. y. už kiekvieną vaiką po 388,69 Eur (6,37 Eur + 47,79 Eur x 8 mėn.) už 2008 m. balandžio-gruodžio mėn.; po 573,48 Eur (47,79 Eur x 12 mėn.) už 2009 metus ir 2010 metus; po 238,95 Eur (47,79 Eur x 5 mėn.) už 2011 m. sausio-gegužės mėn., t. y. išmokų už 38 mėnesius; V. K. nustatyta 1792,86 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoka (iš jų 860,22 Eur (286,74 Eur x 3 vaikai) už 2010 m. birželio, liepos, rugsėjo-gruodžio mėn., 568 Eur (189,49 Eur x 3 vaikai) už 2011 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, rugpjūčio mėn. bei 364,17 Eur (121,39 Eur x 3 vaikai) už 2012 m. kovo-gegužės mėn. Pagal Mažeikių skyriaus perduotus duomenis, nurodyta, kad pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra 3530,94 Eur (5323,80 Eur – 1792,86 Eur) ir 1691,58 Eur palūkanų, o vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimas galėtų būti perskaičiuotas, jeigu pateiktų dokumentus, įrodančius dėl išmokų už laikotarpius 2009 m. balandžio-gruodžio, 2010 m. sausio-gegužės, rugpjūčio mėn., 2011 m. sausio-balandžio ir liepos-gruodžio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (9.8) I-2040 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ buvo nurodyta, kad naujų duomenų, dėl kurių galėtų būti perskaičiuotas vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimas, nebuvo nustatyta, permoka nenustatyta. Tačiau tuo pačiu sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarė įpareigoti Mažeikių skyrių įvertinti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skunde ir prie jo pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, priimti sprendimą dėl skolos perskaičiavimo / neperskaičiavimo. Minėtu 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nusprendė įpareigoti Fondo valdybos Mažeikių skyrių patikslinti 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854 bei 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymą Nr. (8.20) I-21951 „Dėl nurodymo išieškoti skolą iš V. K. priverstine tvarka“ dėl išieškomos skolos sumos, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška. Minėtu 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (9.8) I-2040 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįvertino ir nenagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skunde nurodytų aplinkybių dėl vilkinimo atlikti veiksmus (neveikimo) bei aplinkybių, susijusių su kitais pareikštais reikalavimais bei motyvais dėl duomenų apie V. K. gautą dvigubą išlaikymą – V. K. pagal antstolio patvarkymus išsiieškojo visas pagal teismo sprendimą priklausančias išlaikymui skirtas periodines išmokas, apie gautas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo nepranešė pareiškėjui ir antstolei, vykdžiusiai išieškojimą, o Vaikų išlaikymo fondui – apie skolininko mokamą (gaunamą iš jo) einamąjį išlaikymą ir išlaikymo skolos dengimą, gautas sumas, t. y. V. K. išmokų gavimo laikotarpiu neinformuojant fondo apie pradėtą gauti iš pareiškėjo išlaikymą. 2019 m. balandžio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pranešimu Nr. (8.20) DV_S-13669 buvo nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-133 buvo patikslinta 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ antroji pastraipa ir išdėstyta taip: „nusprendžiu išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš V. K. turto skolą, kuri 2019 m. kovo 9 d. sudaro 3859,35 Eur, iš jų: 2395,78 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimas (įvertinus 2009 m. balandžio 1 d. – 2012 m. gegužės 31 d. V. K. nustatytą permoką – 1792,26 Eur, bei skolininko V. K. grąžintas vaiko išlaikymo išmokas – 1135,16 Eur), 2009 m. balandžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu priskaičiuota palūkanų suma 1272,90 Eur, 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. priskaičiuota delspinigių suma – 190,67 Eur.“ 2019 m. balandžio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pranešimu „Dėl dokumentų persiuntimo“ Nr. (8.20) DV_S-14007 pareiškėjui pagaliau buvo pateikti 2019 m. kovo 25 d. sprendime nurodyti dokumentai. Iš minėtų dokumentų sužinojo, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštu Nr. (1.34-21212) D2-25204 už laikotarpį nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. birželio, panaikinus ir pakeitus sprendimus, susidarė 6190,10 Lt permoka. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjui pateikus prašymą, 2019 m. gegužės 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (8.20) DV_S-18614 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendime dėl 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo patikslinimo Nr. SP1-133 terminai ir išmokėtos sumos pateikiamos atsižvelgus į sumokėtus alimentus vaikams ir pareiškėjai buvo mokamas priteistos ir skolininko sumokėtos sumos skirtumas, tais mėnesiais, kai pareiškėja iš skolininko gaudavo pilną alimentų sumą, išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo nemokama. Iki šiol nėra perskaičiuota ir nustatyta, ar teisėtai išmokėta vaiko išlaikymo išmokų suma atsižvelgiant į dėl V. K. kaltės nuslėptus duomenis apie gautą pagal teismo sprendimą išlaikymo vaikams sumą. Atsakovas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų ir motyvų, nevertino pateiktų duomenų ir argumentų ir apsiribojo tik selektyviu ankstesnių sprendimų turinio atkartojimu, o ne objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. raštą, už 2008 m. (2009 m.) balandžio-gruodžio mėn. V. K. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 1166,07 Eur suma. Mokėjimo išrašai (pridedama pakartotinai) patvirtina, kad 2008 m. balandžio-gruodžio mėnesiais V. K. gavo visą priteistą išlaikymą tiesiai iš pareiškėjo V. K., todėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta suma už 2008 m. balandžio-gruodžio mėn. trims vaikams po 388,69 Eur (6,37 Eur+ 47,79 Eur x 8 mėn.), t. y. už 8 mėnesius, sudaranti iš viso 1166,07 Eur sumą, yra nepagrįstai bei neteisėtai išmokėta (gauta V. K.) vaiko išlaikymo išmoka, kuri turėtų būti išieškota iš V. K. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnyje numatyta tvarka. Pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. raštą, V. K. už 2009 m. buvo išmokėta 1720,44 Eur vaiko išlaikymo išmokų. Apie tai, kad 2009 m. vaiko išlaikymo išmokos buvo mokėtos ir (ar) kiek jų buvo sumokėta, pareiškėjas niekada nebuvo informuotas, nebuvo informuotas ir antstolis, pagal teismo sprendimą vykdęs išieškojimą už 2009 m. Iš pareiškėjo vykdant antstolio patvarkymus buvo išieškota V. K. į jos asmeninę banko sąskaitą visa pagal teismo sprendimą priteista vaiko išlaikymo išmokų suma už 2009 m., t. y. 1720,44 Eur. Kaip antstolis nurodė išduotose pažymose, V. K. neinformavo antstolio apie iš išlaikymo fondo gautas lėšas (išmokas) ar priimtus sprendimus dėl pareigos teikti išlaikymą perėmimo iš pareiškėjo tam tikru laikotarpiu, dėl to susidarė situacija, kad visos lėšos – tiek einamosios, tiek kaip įsiskolinimas buvo tiesiogiai pervedamos V. K.. Antstolio pateikti duomenys patvirtina, kad antstolis pagal vykdomąjį dokumentą visą išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2010 m. kovo 3 d., buvo išieškojęs vykdymo veiksmais tiesiogiai V. K. iki 2012 m. kovo 1 d. Pažymėtina, kad pagal nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakciją fondo administratorius turėjo pareigą apie priimtą sprendimą mokėti fondo išmokas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoti skolininką, nurodyti, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų numatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti fondo išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Apie tokį sprendimą (-us) 2008, 2009, 2010 m. nei pareiškėjas, nei antstolis nebuvo raštu ar kitaip informuotas. Kaip tą patvirtina antstolio išduotos informacinės pažymos, Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 1720,44 Eur suma nebuvo sumažintas pareiškėjo įsiskolinimas, išieškomas pagal teismo sprendimą per antstolį ir darbovietę, susidaręs iki 2010 m. kovo 3 d., nors tai turėjo būti padaryta pagal įstatymą. Išmokų gavimo laikotarpiu V. K. nuslėpė apie iš pareiškėjo V. K. gautą išlaikymo pagal teismo sprendimą sumą už 2009 m., sudarančią 1720,44 Eur, šie duomenys liko neįvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Nuslėpdama ir negrąžindama pinigų Vaikų išlaikymo fondui, V. K. galimai nepagrįstai praturtėjo - gavo dvigubą sumą išmokų vaikams už 2009 m. ir jos negrąžino, apie ją neinformavo fondo, kaip tą turėjo daryti pagal vaiko išlaikymo išmokų mokėjimo taisykles. Vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsniu ši išmokų suma, pareiškėjo manymu, turėtų būti nustatyta ir atlikti atitinkami veiksmai, išieškant iš V. K. ir atitinkamai perskaičiuojant pareiškėjo skolą Vaikų išlaikymo fondui arba imantis kitų teisės aktuose numatytų veiksmų, kas nebuvo padaryta. Pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. raštą, V. K. už 2010 m. buvo išmokėta 1720,44 Eur vaiko išlaikymo išmokų. Apie tai, kad 2010 m. vaiko išlaikymo išmokos buvo mokėtos ir (ar) kiek jų buvo sumokėta, pareiškėjas niekada nebuvo informuotas, nebuvo informuotas ir antstolis bei darbovietė, vykdžiusi atskaitymus dėl einamųjų išlaikymo išmokų ir jų skolos pagal teismo sprendimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK vykdant išieškojimą per antstolį ir darbovietę pirmiausia buvo mokamos einamosios to mėnesio periodinės išmokos vaikams, o užtekus darbo užmokesčio ar pinigų sumos, dengiamas ankščiau susidaręs įsiskolinimas. V. K. 2010 metais pareiškėjas yra mokėjęs einamąsias vaiko išlaikymo išmokas (1003,59 Eur), dėl to nepagrįstai buvo skirtos ir išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Už 2010 m. likęs skirtumas tarp turėtų sumokėti pagal teismo sprendimą išmokų vaikams ir sumokėtų pareiškėjo einamųjų mėnesio periodinių išmokų (per antstolį ir per darbovietę) – 716,85 Eur buvo išieškotas V. K. ir pervestas antstolės bei darbovietės per 2010 m. Kaip matyti iš sprendimų, minėtos aplinkybės taip pat nebuvo įvertintos. Antstolio išduotos informacinės pažymos patvirtina, kad Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 1720,44 Eur (iš jų – net 1003,59 Eur einamųjų įmokų sumokėta faktiškai V. K.) suma nebuvo sumažintas pareiškėjo V. K. įsiskolinimas, išieškomas pagal teismo sprendimą per antstolį ir darbovietę, nebuvo išskaičiuota 1003,59 Eur suma, sumokėta kaip einamosios periodinės išlaikymo išmokos perskaičiuojant nepagrįstai skirtas ir išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas V. K.. Taigi, išmokų gavimo laikotarpiu V. K. nuslėpė apie gautas einamąsias periodines išmokas (1000,59 Eur), pradėtą gauti / gautą iš pareiškėjo (per antstolį ir iš darbovietės) likusią išlaikymo įsiskolinimo pagal teismo sprendimą sumą už 2010 m., sudariusią 716,85 Eur. Kadangi nuslėpdama ir negrąžindama pinigų Vaikų išlaikymo fondui ir (ar) neinformuodama antstolio V. K. nepagrįstai praturtėjo (gavo dvigubą išmokų sumą už 2010 m. ir jos negrąžino, apie ją neinformavo, nors turėjo įstatyme numatytą pareigą), vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsniu ši išmokų suma (1720,44 Eur) nebuvo tinkamai įvertinta, nepagrįstai nebuvo nustatyta ir nebuvo atlikti atitinkami veiksmai išieškant iš V. K., ir atitinkamai perskaičiuojant pareiškėjo skolą Vaikų išlaikymo fondui, atsižvelgiant į pareiškėjo sumokėtas einamąsias periodines išmokas už 2010 m. (1000,59 Eur) ir per 2010 m. sumokėtą įsiskolinimo už 2010 m. sumą (716,85 Eur). Pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. raštą, V. K. už 2011 m. buvo išmokėta 716,85 Eur vaiko išlaikymo išmokų už 2011 m. sausio - gegužės mėn., apie tai nei pareiškėjas, nei antstolis niekada nebuvo informuoti. V. K. 2011 metais sausio - gegužės mėn. pareiškėjas yra mokėjęs einamąsias vaiko išlaikymo išmokas (432,64 Eur), dėl to nepagrįstai buvo skirtos ir išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo: 2011 m. sausio mėn. 51,84 Eur, vasario mėn. - 94,06 Eur, balandžio mėn. - 143,37 Eur, gegužės mėn. 143,37 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išmokų gavimo laikotarpiu V. K. nuslėpė apie iš pareiškėjo V. K. (per antstolį ir iš darbovietės) gautas einamąsias periodines išmokas (432,64 Eur), likusią išlaikymo įsiskolinimo už 2011 m. sausio - gegužės mėn. pagal teismo sprendimą sumą – 284,21 Eur, gavę tokius duomenis, nei vienas iš atsakovų jokių veiksmų nesiėmė ir tokių duomenų neįvertino. Neaišku, kokiais duomenimis bei motyvais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (9.8) I-2040 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ nustatė, kad iš fondo buvo išmokėta 5323,80 Eur vaikų išlaikymo išmokų V. K., kai tuo tarpu šio sprendimo priede Nr. 1 buvo nurodyta kita suma, o skundžiamame sprendime apskritai palikta tik 5323,80 Eur suma, nedetalizuojant, kodėl nevertinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, nenurodant, ar iš šios sumos jau išskaičiuota V. K. nustatyta permoka ar ne, taip pat nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai ir pan., kokia suma išieškota, ir kt. Kaip minėta, atsakovas nepateikė savo sprendimo motyvų ir teisės aktų, kuriais remiantis nenagrinėjo ar atmetė prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą ir priimant sprendimus, nebuvo vertintos aplinkybės, turinčios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų ir teisės aktų nuostatų, objektyvių duomenų, kuriais remiantis pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjui nenurodyta, kaip apskaičiuota pagrįstai išmokėtų vaiko išmokų suma ir koks jos dydis, ar buvo vertinami einamieji vaiko išlaikymo mokėjimai, atlikti per antstolį išmokų gavimo laikotarpiu ar ne, kodėl nepagrįstai skaičiuotos palūkanos ir delspinigiai pareiškėjui net dėl V. K. nepagrįstai išmokėtų išmokų sumų, t. y. nenurodyti sprendimų priėmimo pagrindai, motyvai, teisės aktai ir aplinkybės. Kaip paaiškėjo iš 2019 m. gegužės 23 d. antstolio pateikto vykdomojoje byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.20) DV_S-6640, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. vasario 20 d. nustatė dar kitokią pareiškėjo vaiko išlaikymo išmokų skolą valstybės biudžetui bei kitokią permokos sumą. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu, todėl vykdant išlaikymo išieškojimą, prašo įvertinti šias iš valstybės biudžeto išmokėtas sumas. Apie tokį raštą pareiškėjas informuotas nebuvo. Kadangi buvo neteisingai nustatyta administratoriaus teisėtai išmokėta vaiko išlaikymo išmokų suma – neatskaičiuoti 2009–2012 m. laikotarpiai, kada buvo mokamos einamosios įmokos ar jų dalis ir nebuvo pagrindo mokėti išmokų V. K., neįvertinus pateiktų objektyvių duomenų, minėtų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkančių sprendimų pagrindu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad nesant objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįsto sprendimo dėl vaiko išlaikymo išmokų ir pareiškėjo skolos, V. K. nepagrįstai išmokėtų išmokų paskaičiavimo pareiškėjo atžvilgiu, yra priimtas neaiškus sprendimas, kuris priverstinai vykdomas nepaisant to, kad savo pareigą dėl vaikų išlaikymo buvo įvykdęs visiškai, o sprendime nenurodyti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis tokios išvados padarytos. V. K., pareiškėjo įsitikinimu, išmokų gavimo laikotarpiu gaudama iš pareiškėjo vaikams skirtą išlaikymą sąmoningai tai slėpė ir nepranešė išmokų administratoriui, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatyme (12 straipsnyje ir kt.) numatytas pareigas, dėl to neteisėtai gavo ir išmokas, ir iš per antstolį visas pagal teismo sprendimą išieškotas sumas; tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įvertintų visus duomenis ir priimtų atitinkamus sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad V. K. prašymą dėl išmokų vaikams S. K., B. K. ir J. K. išlaikyti Fondo administracijai pateikė 2009 m. balandžio 27 d. Prie teikto prašymo pridėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2009 m. vasario 23 d. pažymą Nr. (2009-122-PD)-131 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“, 2009 m. balandžio 27 d. antstolės G. B. pažymą Nr. 0021/09/00283 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ (toliau vadinama Pažyma) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-19414-451 išieškoti iš V. K. vaikams J. K., S. K. ir B. K. periodinėmis išmokomis po 165,00 Lt (arba 47,79 eurus) iki vaikų pilnametystės išieškotojai V. K.. Pažymoje taip pat nurodyta, kad V. K. lėšų vaikų išlaikymui V. K. nemokėjo. 2009 m. liepos 2 d. Fondo administracija raštu Nr. 1.37-2297 informavo V. K. apie dokumentų priėmimą, minėtame rašte buvo nurodytos ir aplinkybės, turinčios įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, apie kurias būtina per 3 darbo dienas informuoti Fondo administraciją. Užvestose vaikų bylose yra užklausa Gyventojų registro tarnybai, patvirtinanti, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. V. K. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. 2009 m. rugpjūčio 14 d. Fondo administracija priėmė sprendimus Nr. 1.35-11074, Nr. 1.35-11075 ir Nr. 1.35-11076, kuriais nuspręsta S. K., B. K. ir J. K. nuo 2009 m. balandžio 27 d. kiekvieną mėnesį mokėti 165,00 Lt (arba 47,79 eurų) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2010 m. gruodžio 22 d. Fondo administracija raštu Nr. (1.34-21212)D2-28835 V. K. išsiuntė nurodytus sprendimus ir papildomai informavo apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, apie kurias būtina per 3 darbo dienas informuoti Fondo administraciją. 2010 m. gruodžio 22 d. Fondo administracija raštu Nr. (1.34-21212)D2-28836 V. K. išsiuntė aukščiau nurodytus sprendimus, informavo, kad valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo bei apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, apie kurias būtina per 3 darbo dienas informuoti Fondo administraciją. Pažymėtina, kad byloje yra informacija, jog pareiškėjas šios korespondencijos negavo, kadangi Lietuvos paštas informavo, kad „laiškas grąžinamas - adresatas neatsiėmė pašte“. Gyventojų registro tarnyba patvirtino, kad V. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2012 m. sausio 27 d. yra (duomenys neskelbiami), 2012 m. birželio 26 d. Fondo administracija priėmė sprendimą Nr. V2-7446, kuriuo J. K. nuo 2012 m. birželio 21 d. nutraukė išmokų mokėjimą, pagrindas – pilnametystė. 2012 m. liepos 2 d. Fondo administracija raštu Nr. (1.34-21214)D2-19272 V. K. išsiuntė aukščiau nurodytą sprendimą ir papildomai informavo apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, apie kurias būtina per 3 darbo dienas informuoti Fondo administraciją. 2012 m. liepos 2 d. Fondo administracija raštu Nr. (1.34-21214)D2-19273 informavo V. K., kad valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo bei apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, apie kurias būtina per 3 darbo dienas informuoti Fondo administraciją. 2012 m. liepos 13 d. V. K. el. paštu Fondo administracijai pateikė SWEDBANK sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. (pažymėtina, kad šios sumos nevertinamos, nes pareiškėja V. K. į Fondo administraciją dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo kreipėsi 2009 m. balandžio 27 d.), 2010 m. rugpjūčio 6 d. antstolės G. K. patvarkymą UAB „KRS“ vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, SWEDBANK sąskaitos išrašus už skirtingus laikotarpius nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. Antstolė G. K. pateikė pažymą Nr. 0021/2011/00493 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje pateikiami duomenys apie alimentų išieškojimą iš V. K. vaikams už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. 2012 m. rugpjūčio 13 d. UAB „AVE-MATROX“ raštu Nr. 084 pateikė informaciją apie išskaitas iš V. K. darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. liepos mėn. Pažymėtina tai, kad paklausimus tiek antstolei G. K., tiek UAB „AVE-MATROX“ teikė Fondo administracija, o ne pats pareiškėjas. 2012 m. rugpjūčio 27 d. Fondo administracija, įvertinusi aukščiau nurodytus dokumentus, patvirtinančius V. K. lėšų teikimą vaikams išlaikyti, V. K. nustatė 6190,10 Lt (arba 1792,86 eurų) vaikų išlaikymo išmokų permoką. 2014 m. vasario 18 d. Fondo administracija ir V. K. surašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pagal 2013 m. lapkričio 30 d. būklę, kuriuo patvirtinta 18381,00 Lt (arba 5323,51 eurų) V. K. skola valstybės biudžetui ir 5 procentai metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Nėra duomenų, kad V. K. būtų nesutikęs / skundęs / teikęs papildomus dokumentus su skolos valstybės biudžetui likučiu. 2015 m. lapkričio 25 d. Fondo administracija pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, ir 2015 m. gruodžio 2 d. teismas nutarė išieškoti iš skolininkės V. K. 1792,86 eurų, 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo ir 13,58 eurus bylinėjimosi išlaidų valstybei (civilinė byla Nr. L2-2204-633/2015). Teismo įsakymas 2016 m. vasario 3 d. perduotas vykdymui antstolio A. B. kontorai. Fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjo centralizuotai vykdyti pagal Įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų bei kitas funkcijas. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pagal dokumentus, gautus iš Fondo administracijos, bei dokumentus, esančius S. K., B. K. ir J. K. bylose, 2018 m. rugpjūčio 10 d. V. K. aukščiau nurodytu adresu išsiuntė raginimą Nr. VRE-RE-13548, kuriuo informavo pareiškėją apie skolą valstybės biudžetui ir pasiūlė per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 5222,52 eurų (t. y. 3530,94 eurų vaikų išlaikymo išmokų, 1691,58 eurų delspinigių). 2018 m. rugsėjo 3 d. V. K. Fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė prašymą grąžinti nurašytas lėšas, kadangi yra dirbantis ir gauna darbo užmokestį. 2018 m. rugsėjo 10 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. VRE_SP3-824, kuriuo V. K. grąžino 241,17 eurus. Pažymi, kad V. K. prie teikto prašymo pateikė UAB „AVE-MATROX“ informaciją apie išskaitas iš V. K. darbo užmokesčio laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn., nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. bei SWEDBANK sąskaitos išrašus, kurie buvo pateikti ir įvertinti Fondo administracijos. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pažymi, kad V. K. skola valstybės biudžetui susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., todėl pateikti dokumentai, kurie buvo Fondo administracijos įvertinti, ir kiti laikotarpiai, kurie nesusiję su skola valstybės biudžetui susidarymui, nevertintini. 2018 m. lapkričio 2 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. VRESP2- 27854, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu nusprendė priverstine tvarka išieškoti iš V. K. 5341,74 eurų (t. y. 3459,49 eurų vaiko išlaikymo išmokų, 1691,58 eurų palūkanų ir nuo 2018 m. sausio 1 d. (180 dienų) 190,67 eurų delspinigių). Šis sprendimas vykdymui pateiktas UAB „AVE-MATROX“. 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (8.20)DV_S-30275 nurodymas atšauktas. Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. lapkričio 8 d. V. K. elektroniniu paštu į teiktą paklausimą informavo, kad skola valstybės biudžetui susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. ir paprašė, jeigu jis turi, pateikti įvertinimui papildomus dokumentus, patvirtinančius lėšų mokėjimą vaikams minėtu laikotarpiu. 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas el. p. informavo, kad alimentus yra pilnai padengęs, o dokumentai visi pateikti. Tą pačią dieną Fondo valdybos Mažeikių skyrius el. p. informavo pareiškėją, kad nauji dokumentai nėra pateikti, o ankstesni jau buvo įvertinti. 2018 m. lapkričio 20 d. antstolis R. S. pateikė pažymas apie V. K. lėšų mokėjimą vaikų išlaikymui. 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (8.20)1-25001 el. p. V. K. informuotas, kad atliekamas antstolio R. S. pateiktų duomenų vertinimas ir kad dėl informacijos pareiškėjas gali kreiptis į SODRĄ interneto svetainėje www.sodra.lt. 2018 m. gruodžio 6 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius atliko antstolio R. S. pateiktų duomenų vertinimą ir patikslino pareiškėjo skolą valstybės biudžetui, kuri 2018 m. gruodžio 7 d. buvo 5341,74 (t. y. 3459,49 eurų vaikų išlaikymo išmokų, 1691,58 eurų palūkanų ir 190,67 eurų delspinigių). 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (8.20)1-25546 informacija pateikta el. p. pareiškėjui. 2018 m. gruodžio 12 d. antstolis R. S. pateikė informaciją Nr. S-18008144, kurioje nurodė sumas, pervestas išieškotojai V. K. tiesiogiai ir pagal antstolio patvarkymą UAB „AVE-MATROX“. 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2018 m. gruodžio 13 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius visą turimą medžiagą, susijusią su V. K. skola valstybės biudžetui, vertinimui / kontrolei išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atlikusi V. K. pateiktų dokumentų ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus atliktų procedūrų apskaičiuojant ir išieškant skolą valstybės biudžetui patikrinimą, pažeidimų nenustatė. 2019 m. sausio 10 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (8.20)DV_S-1144 informavo pareiškėją, kad įvertinus pateiktus duomenis jo skola valstybės biudžetui 2019 m. sausio 10 d. yra 4959,35 eurai (t. y. 3 077,10 eurų vaiko išlaikymo išmokų, 1691,58 eurų palūkanų ir 190,67 eurų delspinigių). 2019 m. vasario 13 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (8.20)DV_S-5824, paprašė pateikti (pilnai) visą turimą informaciją / dokumentus apie lėšų mokėjimą vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. 2019 m. vasario 20 d. antstoliui R. S. buvo pateikta informacija apie S. K., B. K. ir J. K. išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas iš valstybės biudžeto ir įvertintas pareiškėjo skolos valstybės biudžetui dengimas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. vasario 2 d. Skola valstybės biudžetui 2019 m. vasario 20 d. yra 4 730,02 eurai (t. y. 2847,77 eurų vaikų išlaikymo išmokų, 1691,58 eurų palūkanų ir 190,67 eurų delspinigių). Iš nurodytos skolos 5323,80 eurų nustatyta 1792,86 eurų permoka V. K., 683,17 eurų paties pareiškėjo mokėto išlaikymo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. vasario 2 d., 2847,77 eurų vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui. 2019 m. vasario 22 d. V. K. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. VREJ3P2-27854 ir papildomus dokumentus apie alimentų mokėjimą vaikų išlaikymui. 2019 m. kovo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nusprendė įpareigoti Fondo valdybos Mažeikių skyrių patikslinti 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE-SP2-27854 bei 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymą Nr. (8.20)1-21951 bei pateikti pareiškėjui detalią (aritmetine tvarka) informaciją apie skolą valstybės biudžetui. Fondo valdybos Mažeikių skyrius, atlikęs dokumentų vertinimą, patikslino V. K. skolą valstybės biudžetui, kurios suma 2019 m. balandžio 9 d. yra 3859,35 eurai (t. y. 2395,78 eurų vaikų išlaikymo išmokų, 1272,90 eurų palūkanų ir 190,67 eurų delspinigių). 2019 m. balandžio 10 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. VRE-SPl-133 „Dėl 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. VRE-SP2-27854 patikslinimo“. 2019 m. balandžio 11 raštu Nr. 6 (8.20)DV-S-14007 aukščiau nurodytas sprendimas ir atliktas skolos valstybės biudžetui apskaičiavimas išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku su įteikimu (iš 5323,80 eurų skolos nustatyta 1792,86 eurų permoka V. K., 683,17 eurų paties pareiškėjo sumokėto išlaikymo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. vasario 2 d. ir 451,99 eurų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui 2395,78 eurų). 2019 m. birželio 4 d. V. K. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2019 m. balandžio 10 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. VRE-SP1-133. 2019 m. liepos 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu Nr. (9.8)1-4567 informavo, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus atlikti veiksmai teisingi ir teisėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, skolininkas išlaikymą vaikams turi mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį, o kadangi pareiškėjas V. K. išlaikymo kiekvieną mėnesį neteikė, V. K. įgijo teisę į vaiko išlaikymo išmoką, kuri jai ir buvo paskirta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo išmoka nėra pašalpa, tai valstybės garantuojamos minimalios lėšos vaikams išlaikyti. Skolininkas privalo prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurios kyla iš jo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skolos dydis valstybės biudžetui teikiamoje atsakovo informacijoje nuolat keitėsi ir pareiškėjas nėra garantuotas, kad visi dokumentai įvertinti ir skolos dydis valstybės biudžetui apskaičiuotas teisingai. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pažymi, kad nors pareiškėjo ir buvo prašoma pateikti visą (pilną) turimą informaciją apie lėšų mokėjimą vaikų išlaikymui, informacija buvo teikiama atskirais laikotarpiais tiek pareiškėjo, tiek antstolių, tiek darbdavių ir / arba pateikiami dokumentai, kurie buvo Fondo administracijos įvertinti, be to, pats pareiškėjas dalinai dengė skolą valstybės biudžetui. Dėl 2018 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. (9.8)1-7748 „Dėl apskaičiuotos skolos“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo atsiprašė (2019 m. kovo 25 d. raštas Nr. (9.8)1-2040).

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. K. patikslintas skundas tenkinamas.

Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-133 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybino socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (9.8) I-4567 teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-133 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) buvo patikslinta 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo VRE_SP2-27854 „Dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ antra pastraipa ir nuspręsta priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškoti iš V. K. skolą, kuri 2019 m. kovo 9 d. sudarė 3859,35 Eur, iš jų 2395,78 Eur įsiskolinimas, įvertinus 2009 m. balandžio 1 d. - 2012 m. gegužės 31 d. laikotarpiu vaikams S. K., B. K. ir J. K. išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų nustatytą 1792,86 Eur permoką V. K. (2 priedas), 1135,16 Eur paties V. K. sumokėtas lėšas vaikams išlaikyti (3 priedas), taip pat 2009 m. balandžio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu priskaičiuota 1272,90 Eur palūkanų suma (4 priedas), 2018 m. sausio 1 d. - 2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu priskaičiuota 190,67 Eur delspinigių suma (5 priedas).

Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 14 straipsnyje „Išmokėtų išmokų, priskaičiuotų delspinigių išieškojimas iš skolininko ir išmokų administratoriaus atgręžtinio reikalavimo teisė” nurodoma, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2009 m. liepos 2 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija gavo pareiškėjos V. K. prašymus išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. išduotame vykdomajame rašte nurodoma, kad nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos V. K. skirs nepilnamečių vaikų J. K., S. K. ir B. K. išlaikymui iki pilnametystės po 165 Lt per mėnesį. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija patenkino pareiškėjos prašymus priimdama 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimus Nr. 1.35-11074, Nr. 1.35-11075, Nr. 1.35-11076. Šiais sprendimais buvo nuspręsta trims nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. balandžio 27 d. mokėti po 165 Lt dydžio išmoką, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Išmokos nepilnamečiams vaikams buvo paskirtos tuo pagrindu, jog pareiškėja nurodė ir pateikė įrodymus, kad skolininkas V. K. visiškai nemoka vaikams priteistų periodinių išmokų, t. y. visiškai neteikia išlaikymo. Antstolės G. B. 2009 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 0021/09/00283 nurodoma, kad 2009 m. sausio mėn. išieškotojui išmokėta 0,00 Lt; 2009 m. vasario mėn. išieškotojui išmokėta 0,00 Lt; 2009 m. kovo mėn. išieškotojui išmokėta 0,00 Lt.

Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (ginčui aktuali nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalį, vaikų išlaikymo fondo administratorius privalo nutraukti išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių įstatyme numatytų pagrindų: 1) išnyksta išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Pareiškėjas privalo raštu pranešti administratoriui apie nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą (2 dalis).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. liepos 2 d. (pakartotinai) pareiškėjui V. K. išsiuntė raštą Nr. (1.34-21214)D2-19273, kuriuo informavo, kad valstybė perima pareiškėjo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo įstatymo nustatyta tvarka įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 % metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo visiško išieškojimo iš skolininko.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške Vaikų išlaikymo fondo administracijos darbuotojai R. D. (Vaikų išlaikymo fondo administracijoje gautas 2012 m. liepos 17 d.) nurodė, kad siunčia turimus dokumentus apie alimentų mokėjimus bei išskaičiavimus iš asmeninės sąskaitos; elektroniniame laiške taip pat nurodoma, kad pareiškėjas grynųjų pinigų išlaidų neišsaugojo, o antstolė G. K. taip pat persiųs dokumentus, kurių pagrindu iš pareiškėjo buvo išskaičiuojamos sumos per jo darbovietes UAB „KRS“ ir UAB „AVE-MATROX“.

Antstolės G. K. 2012 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą vykdomojoje byloje Nr.0021/11/00493 nurodoma, kad išieškotojai V. K. 2009 m. balandžio - 2010 m. gegužės mėn., 2011 m. kovo - balandžio mėn., 2011 m. liepos mėn., 2011 m. rugsėjo mėn. - 2012 m. vasario mėn., 2012 m. balandžio - 2012 m. liepos mėn. išmokėta 0,00 Lt; nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. kovo 8 d. tam tikrais mėnesiais buvo išskaičiuotos skirtingos sumos. Kartu nurodomi nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. kovo 8 d. atlikti mokėjimai. Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2012 m. kovo 12 d. į UAB „AVE-MATROX“ išsiųstas patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. D1-18403 nurodoma, kad iš V. K. darbo užmokesčio išskaityta ir pervesta nuo 2012 m. kovo 1 d. alimentų suma yra 3126,22 Lt. Taigi iš minėtų dokumentų matyti, kad V. K., gaudama vaikų išlaikymo išmokas tiesiogiai iš pareiškėjo, per antstolį ir jo darbovietes, pažeidė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą pranešti raštu administratoriui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo apie išmokų mokėjimo išnykimo pagrindus (apie gautą visą alimentų sumą ar dalį alimentų sumos).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, įvertinęs gautus dokumentus ir nustatęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytus išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimais Nr. V2-10340, Nr. V2-10338, Nr. V2-10342 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nusprendė nuo 2012 balandžio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (1.34-21212) D2-25204 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ V. K. buvo informuota, kad atsižvelgiant į Fondo administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimus dėl sprendimo pakeitimo Nr. V2-10337, Nr. V2-10339 ir Nr. V2-10341 bei sprendimus dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo Nr. V2-10336, Nr. 10340 ir Nr. V2-10342, susidarė 6190,10 Lt dydžio permoka iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (už 2010 m. birželio, liepos, rugsėjo–gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, rugpjūčio bei 2012 m. kovo–gegužės mėn.).

Pareiškėjo manymu, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamuose sprendimuose nebuvo nustatyta V. K. gauta visa vaiko išlaikymo išmokų permoka, susidariusi dėl to, kad V. K. gavo iš antstolio / darbovietės išlaikymą (jo dalį) ir apie tai neinformavo atsakovo, kartu už tą laikotarpį jam buvo nepagrįstai paskaičiuota delspinigių (palūkanų) suma.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 963 patvirtintų Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų 18 punkte numatyta, kad skolininkas (-ai), sumokėjęs (-ę) pareiškėjui dalį ar visą teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo dydžio sumą, Fondo valdybos paskirtai įstaigai privalo pateikti dokumentus, įrodančius atitinkamo išlaikymo dydžio sumokėjimą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo 2012 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške R. D. (Vaikų išlaikymo fondo administracijoje gautas 2012 m. liepos 17 d.) nurodoma, kad pareiškėjas grynųjų pinigų išlaidų neišsaugojo (kurių sumos buvo nemažos). Taigi pareiškėjas savo laišku neginčija, kad neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų dėl dalies sumokėtų alimentų. Taip pat pareiškėjas savo argumentus, jog 2019 m. balandžio 10 d. skundžiamame akte paskaičiuota išieškotina skola yra netinkamai apskaičiuota, grindžia savo pateiktais apskaičiavimais, akcentuoja, jog išieškotojai V. K. yra apskaičiuota per maža permoka, bet šių argumentų nepagrindžia rašytiniais įrodymais. Taigi pareiškėjo pateikti apskaičiavimai (be papildomo pagrindimo dokumentais, įrodančio atliktus mokėjimus) negali būti laikytini įrodymais pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Kartu pažymėtina, antstolės G. K. 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0021/09/00283 nurodoma, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. yra 7425,00 Eur. Pagal 2012 m. kovo 9 d. antstolės G. K. „patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo“ Nr. S-1690 (vykdomoji byla Nr. 0021/11/00493) jo išlaikymo įsiskolinimas iki 2012 m. kovo 1 d. buvo 10895,94 Lt (3155,68 Eur). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. K. 2014 m. vasario 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodoma, kad surašomas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pagal 2013 m. lapkričio 30 d. būklę, kuriuo patvirtinta 18381,00 Lt (5323,51 Eur) V. K. skola valstybės biudžetui ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kvestionuojančių šio akto teisėtumą, numatantį, kad dar 2013 m. lapkričio 30 d. skola valstybės biudžetui buvo 5323,51 Eur. Antstolio R. S. kontoros 2019 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S-18009955 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/03840 nurodoma, kad iki 2015 metų birželio mėnesio V. K. buvo išieškotas visas pagal teismo sprendimą susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Įsiskolinimas buvo susidaręs iki 2010 m. kovo 1 d.

Pagal antstolių pažymose pateiktus skaičiavimus darytina išvada, kad negalima sutikti su pareiškėjo patikslintame skunde išsakyta pozicija, kad per 2010 metus buvo sumokėta įsiskolinimo už 2010 metus suma. Taigi šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, jog dėl kai kurių ginčijamų laikotarpių (pvz. dėl 2010 m. susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo per 2010 metus) pareiškėjas atsakovui nepateikė papildomų rašytinių įrodymų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. VRE_SP1-133 tikslinama 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl V. K. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ NR. VRE_SP2-27854 antra pastraipa. Skundžiame akte tik abstrakčiai nurodama, kad vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (9.8) I-2040, tačiau skundžiamame akte nenurodomos konkrečios faktinės aplinkybės / teisės normos, kuriomis vadovaujantis tikslinamas 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-27854.

Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017 nurodoma, kad teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan.

Teismo manymu, bet kokiu atveju atsakovas skundžiamame 2019 m. balandžio 10 d. sprendime turėjo konkrečiai nurodyti, dėl kokių faktinių duomenų neatitikimo / netikslių duomenų (dokumentų) pateikimo keičiamas individualus teisės aktas (2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. VPE_SP2-27854), nurodyti naujai priimamo teisės akto teisinį ir faktinį pagrindą.

Susipažinus su skundžiamo akto 4 priedu „Ataskaita apie V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, palūkanų už išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas skaičiavimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.“ (toliau – 4 priedas) matyti, kad visose trijose lentelėse (dėl vaikų išlaikymo išmokų pareiškėjo vaikams B. K., J. K., S. K.) dėl 2012 m. balandžio 23 d. išmokėtos sumos (už 2012 m. kovo mėnesį) nurodoma, kad pareiškėjui skaičiuojama 6,26 Eur palūkanų suma dėl Fondo 21,98 Eur išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX“ 2014 m. vasario 20 d. pažymos apie antstolės patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo vykdymą Nr. 033 matyti, kad 2012 m. balandžio 6 d. už kovo mėnesį išieškotojai V. K. iš pareiškėjo darbovietės buvo pervesta 495,00 Lt (3x165 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis) (143,36 Eur) išlaikymo suma ir 145,95 Lt (42,27 Eur) įsiskolinimo suma.

Skundžiamo akto 1 priede „Ataskaita apie 2009 m. balandžio 1 d. - 2012 m. gegužės 31 d. laikotarpiu išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas vaikams S. K., B. K. ir J. K.“ (toliau – 1 priedas) nurodyta, kad išmokos trims vaikams (B. K., J. K. ir S. K.) 2012 m. balandžio 23 d. pervestos už 2012 m. kovo mėn. (3 kartus po 47,79 Eur, t. y. po 165 Lt).

Skundžiamo akto 2 priede „Ataskaita apie 2009 m. balandžio 31 d.–2012 m. gegužės 31 d. laikotarpiu pareiškėjai V. K. nustatytą permoką“ (toliau – 2 priedas) nurodoma, kad už 2012 m. kovo mėn. V. K. susidarė (iš viso) 77,43 Eur (3x25,81 Eur) permoka (už alimentus, gautus trims vaikams: B. K., J. K. ir S. K.).

Nors iš pareiškėjo darbovietės buvo pervesta visa periodinių išmokų suma už 2012 m. kovo mėn. 495 Lt (3x165 Lt / 3x47,79 Eur) ir Vaikų išlaikymo fondas išieškotojai V. K. išmokėjo po 165 Eur (3x47,79 Eur) vaikų išlaikymo išmokų vaikams B. K., J. K. ir S. K., iš skundžiamų sprendimų, atsakovo / trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti, kodėl skundžiamo akto 4 priedo visose 3 lentelėse (dėl B. K., J. K. ir S. K.) pareiškėjui numatyta negrąžinta 21,98 Eur išmokų suma ir 6,26 Eur palūkanos, taip pat pagal minėtus turimus rašytinius įrodymus negalima nustatyti, kodėl išieškotojai V. K. nustatytos permokos už 2012 m. kovo mėn. po 25,81 Eur (už tris vaikus B. K., J. K. ir S. K.).

Taip pat pažymėtina, kad skundžiamo akto 4 priedo visose trijose lentelėse (dėl vaikų išlaikymo išmokų pareiškėjo vaikams B. K., J. K., S. K.) dėl 2010 m. rugsėjo 20 d. išmokėtos sumos (už 2010 m. rugpjūčio mėnesį) nurodoma, kad pareiškėjui skaičiuojama 17,41 Eur palūkanų suma dėl 47,79 Eur Fondo išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstolio R. S. kontoros 2019 m. gegužės 23 d. pažymoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/03840 nurodoma, jog UAB „KRS“ V. K. 2010 m. rugsėjo 17 d. pervedė 801,80 Lt (233,89 Eur). Iš UAB „KRS“ 2018 m. lapkričio 13 d. pažymos Nr. 2715 matyti, kad už 2010 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 232,22 Eur.

Skundžiamo akto 1 priede nurodyta, kad išmokos trims vaikams (B. K., J. K. ir S. K.) 2010 m. rugsėjo 20 d. pervestos už 2010 m. rugpjūčio mėn. (po 47,79 Eur, t. y. po 165 Lt). Tačiau skundžiamo akto 2 priede nenurodoma permoka išieškotojai už 2010 m. rugpjūčio mėn.

Nors iš pareiškėjo darbovietės UAB „KRS“ buvo pervesta visa periodinių išmokų suma už 2010 m. rugpjūčio mėn. ir Vaikų išlaikymo fondas išieškotojai V. K. išmokėjo po 165 Eur (3x47,79 Eur) vaikų išlaikymo išmokų vaikams B. K., J. K. ir S. K., iš skundžiamų sprendimų, atsakovo / trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti, kodėl skundžiamo akto 4 priedo visose lentelėse (dėl trijų vaikų) pareiškėjui numatyta negrąžinta 47,79 Eur išmokų suma ir 17,41 Eur palūkanos už 2010 m. rugpjūčio mėn.

Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes negalima konstatuoti, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius tinkamai įvertino turimus rašytinius įrodymus (atsakovui pateiktas antstolių pažymas ir pareiškėjo darbdavių pažymas) ir atliko tikslius Fondo išmokėtų sumų apskaičiavimus, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. VRE_SP1-133 naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Konstatavus, kad atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. VRE_SP1-133 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei atsižvelgiant į tai, kad revizuodamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 trečiasis suinteresuotas asmuo padarė nepagrįstas išvadas, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. skundą, darytina išvada, kad 2019 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (9.8)I-4567 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo V. K. į Lietuvos Respublikos biudžetą klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 ir Valstybino socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (9.8) I-4567.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė