Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1148-432/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
e2S-1148-432/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
MB „Namas kubu“
Atsakovas
A. A.
Trečiasis asmuo
„Swedbank“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-06 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Namas kubu“ patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui A. A., trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, išvadą duodančios institucijos: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant padalinti pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du gyvenamuosius vieno buto pastatus pagal UAB „Idea Urbana“ parengtus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą, projektinius pasiūlymus, laikantis 2011-12-16 sutartimi Nr. DJ-6947 nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.

2. Atsakovas nei per teismo nustatytą terminą, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsiliepimo/-ų nei į pradinį į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė. Procesinių dokumentų nepriėmė nei ikiteisminėje stadijoje, nei bylą nagrinėjant teisme.

3. Išvadą teikiančios institucijos: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikė išvadas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-20 spendimu ieškovo ieškinį patenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-09 priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

5. Teisme 2023-04-04 gautas atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas dėl 2023-02-20 sprendimo, kuriame prašoma atnaujinti atsakovui terminą apeliaciniam skundui paduoti, priimti apeliacinį skundą, panaikinti 2023-02-20 sprendimą ir 2023-03-09 papildomą sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad nuo 2021-05-13 atsakovas gydosi, be to atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, atsakovas tik 2023-03-27 atvykęs į teismą gavo teismo sprendimo kopiją ir ją perskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-04-06 nutartimi atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl 2023-02-20 sprendimo pateikti. Apeliacinis skundas dėl šio galutinio sprendimo galėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2023-03-22 (imtinai), o dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-09 papildomo sprendimo – iki 2023-03-29 (imtinai) tuo tarpu atsakovas skundą pateikė tik 2023-04-04.

8. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė atsakovo argumentu dėl to, jog atsakovas nuo 2021 m. gegužės mėnesio gydėsi, nurodė, kad tai, jog apeliantas turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, nepaneigia jo teisės dalyvauti procese, kuris vyko nuo 2021 m. liepos mėnesio, o ikiteisminiai veiksmai pradėti dar 2021 m. gegužės mėnesį, ieškovui 2021 m. pranešimu prašant duoti sutikimą. Pagal atsakovo pateiktus duomenis į medikus jis kreipėsi 2021-05-13, t. y. vėliau, nei pateiktas pranešimas. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžiai buvo atidedami, siekiant atsakovui įteikti procesinius dokumentus, užtikrinti jo dalyvavimą procese, tačiau, kaip minėta, procesiniai dokumentai nebuvo priimami, atsakovas Gyventojų registre viso proceso metu nedeklaravo naujosios gyvenamosios vietos, kurią nurodo apeliaciniame skunde. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas dešimčia dienų, t. y. trečdaliu įstatyme numatyto termino apeliaciniam skundui paduoti, svarbių priežasčių, be bendro pobūdžio teiginių apie sveiktos būklę, atsakovas nenurodė, o įstatyme nustatytas maksimalus terminas gali būti pratęstas, esant pagrįstoms priežastims; taip pat į apelianto procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu – t. y. nesinaudojant savo teise dalyvauti procese, vykusio proceso metu nedeklaruojant Gyventojų registre naujų duomenų, kuriais galėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai; taip pat į tai, jog turėdamas galimybę bendradarbiauti su bendraturčiu ikiteisminėje stadijoje, atsakovas šia galimybe nesinaudojo.

9. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad apeliantas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pateikė jį po ilgesnio nei mėnuo laiko nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo terminui atnaujinti ir atmetė apelianto prašymą.

III. Atskirojo skundo esmė.

10. Atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-06 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-09 papildomo sprendimo paduoti.

Šalies argumentai

11. Apeliantas paaiškina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas tiek vykstančio teisminio proceso metu, tiek jam pasibaigus dėl sveikatos būklės neturėjo galimybių tinkamai įgyvendinti procesinių teisių, kadangi šių aplinkybių kontrolė nuo jo nepriklausė. Dėl patirtos galvos traumos jis ne tik turėjo nuolat lankytis gydymo įstaigose, tačiau ir jo psichologinė būklė jam neleido tinkamai įvertinti esamos situacijos ir priiminėti sprendimų, kuo ieškovas ir pasinaudojo. Tik apelianto atstovui susipažinus su bylos medžiaga, apeliantui tapo žinoma, kad proceso metu buvo pateiktas naujas nekilnojamojo turto padalijimo projektas, kurio apeliantas nežinojo ir negalėjo pareikšti nuomonės dėl šio projekto.

12. Skunde nurodyta, kad apeliantas nuo 2021-05-13 faktiškai name (duomenys neskelbtini), negyveno, kadangi 2021-05-13 buvo sunkiai sumuštas ir paguldytas į ligoninę, nuo 2021-05-13 apeliantas intensyviai gydosi. 2022-05-19 apeliantui priklausanti gyvenamojo namo dalis sudegė, todėl apeliantas susirado kitą gyvenamąją vietą ir nuo 2022-06-01 gyvena išsinuomotame bute. Taigi, apeliantas nevengė bendradarbiavimo, tačiau su ieškovu negalėjo tinkamai derėtis dėl objektyvių priežasčių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nepriimtas apeliacinis skundas, yra teisėta.

15. Teisė į pažeistų teisių gynybą – konstitucinė asmens teisė, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė (Konvencijos 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti, asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019).

16. CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 1 dalis iš esmės atkartoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje suformuluotą taisyklę). CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje (CPK XVI skyrius) nurodytoms taisyklėms. CPK 78 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 302 straipsnis).

17. Atsakovas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo galėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2023-03-22, o dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-09 papildomo sprendimo – iki 2023-03-29 tuo tarpu atsakovas skundą padavė 2023-04-04.

18. Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2017). Spręsdamas dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo, teismas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-22 nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019; 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

21. Atsakovas teigė, kad nuo 2021-05-13 gydosi ir 2022-05-19 jam priklausanti gyvenamojo namo dalis sudegė, todėl susirado kitą gyvenamąją vietą ir nuo 2022-06-01 gyvena išsinuomotame bute. Teigia, kad nevengė bendradarbiavimo, tačiau su ieškovu negalėjo tinkamai derėtis dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad nežinojo apie ieškovo naujai parengtą projektą. Spręstina, kad sveikatos problemos ir jų sprendimas trukdė apeliantui tinkamai domėtis procesu ir laikytinos svarbia priežastimi, dėl kurių praleisti sprendimų apskundimo terminai. Be to, procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami tuo adresu, kur apeliantas dėl įvykusio gaisro negyveno. Tai irgi sutrukdė apeliantui laiku sužinoti apie sprendimą ir laiku jį apskųsti. Šias aplinkybes (sveikatos problemas, gaisrą (duomenys neskelbtini), kur buvo siunčiami procesiniai dokumentai atsakovui ir atsakovo išsinuomotas kitas pataltas) patvirtina apeliacinio skundo dėl sprendimo ir dėl papildomo sprendimo priedai.

22. Duomenų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Priešingai – nustatyta, jog atsakovui teisės tinkamai domėtis teismo procesu nepavyko įgyvendinti dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo apelianto valios. Įvertinama ir tai, kad atsakovas terminą paduoti apeliacinį skundą praleido 12 dienų, t. y. terminas praleistas nežymiai.

21. Atsakovas atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti apeliacinį skundą. Nustačius, jog terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės, t. y. praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą atnaujina (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

22. Minėta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Aptartos aplinkybės reiškia, kad klausimas dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo (ne)priėmimo, atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

23. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti atsakovui praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. atsakovui atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimo ir 2023-03-09 papildomo sprendimo paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti atsakovui A. A. praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimo ir 2023-03-09 papildomo sprendimo paduoti.

Civilinę bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovo A. A. apeliacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas