Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-02 · Administracinė byla Nr. eI-7914-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
eI-7914-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00814-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7914-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00814-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

dalyvaujant atsakovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriame prašė iš atsakovės A. G. (toliau – ir atsakovė) pareiškėjos naudai priteisti 217,22 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, pateikė pareiškimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja paaiškino, kad V. L. 2008 m. birželio 25 d. pateikė prašymą išduoti sąlygas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, nurodydama detaliojo planavimo tikslą – žemės sklypo padalijimas ir padidinimas valstybinės žemės fondo sąskaita. Atsakovė 2008 m. liepos 22 d. raštu Nr. S-1218-(1.9.) „Dėl sąlygų pateikimo“ (toliau – ir 2008 m. liepos 22 d. Raštas) pažymėjo, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) neprieštarauja, kad V. L. žemės sklypo ribos būtų padidintos ne daugiau kaip 0,04 ha. Žemėtvarkos skyriui bei tuometiniam Šiaulių apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriui 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. SA-241 pateikus teigiamą išvadą, detalusis planas buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. A-1055(8.1) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“. Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S3-802(1.44) atsisakė parduoti detaliajame plane suprojektuotą valstybinės žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad pardavimui detaliajame plane suprojektuota valstybinė žemė neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje numatytų sąlygų, t. y. žemės sklypas negali būti parduotas, nes jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėja paaiškino, kad V. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. A-l055(8.1) (toliau – ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymas) ir 2011 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. S-519(8.43) (toliau – ir 2011 m. vasario 23 d Sprendimas) bei priteisti iš Lietuvos valstybės 5700 Lt materialinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-486/2014 priteisė V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) – 500 Lt turtinės ir 250 Lt neturtinės žalos, iš Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos – 500 Lt turtinės ir 250 Lt neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (1.35.)7R-8555 „Dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo“ informavo pareiškėją, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-486/2014, 2014 m. gegužės 26 d. pervedė V. L. 2250 Lt, iš kurių 1000 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos buvo priteista V. L. naudai dėl pareiškėjos veiksmų, o 500 Lt turtinės žalos ir 250 Lt neturtinės žalos buvo priteista dėl Inspekcijos veiksmų. Pareiškėja 2017 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovei raštą Nr. lSD-903-(3.1.) „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir raštas), kuriuo informavo, kad įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje yra konstatuoti neteisėti atsakovės, kaip Žemėtvarkos skyriaus darbuotojos, veiksmai ir pasiūlė atsakovei atlyginti žalą savo noru, t. y. sumokėti 217,22 Eur iki 2017 m. balandžio 15 d. į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą, o nesant galimybės sumokėti visą sumą iš karto, atsakovės pageidavimu, pasiūlė sudaryti atsiskaitymo grafiką. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. gavo atsakovės 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir pranešimas), jog nesutinka atlyginti žalą. Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovės materialinei valstybės tarnautojo atsakomybei atsirasti. Valstybės tarnautojo neteisėti veiksmai konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-4862017. Pareiškėjos vertinimu, konkrečiai atsakovė, vykdydama pareigas tuometiniame Žemėtvarkos skyriuje, atsakydama į V. L. 2008 m. birželio 25 d. prašymą, parengė 2008 m. liepos 22 d. Raštą, kuriuo nenurodė atskirų projektavimo sąlygų ir neprieštaravo, kad žemės sklypo ribos (rengiant detalųjį planą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir padidinimo valstybinės žemės fondo sąskaita) būtų padidintos daugiau kaip 0,04 ha, parduodant atsakovei valstybinės žemės sklypą, kuris neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėja teigė, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) ir nurodė, kad atsakovė veikė nerūpestingai, t. y. nenumatė, jog dėl jos netinkamo veikimo gali kilti tam tikri neigiami padariniai, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti dėl užimamų pareigų, taigi atsakovės kaltė pasireiškė aplaidžiu jai priskirtų pareigų vykdymu. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė, rengdama 2008 m. liepos 22 d. Raštą, neprieštaravo, kad žemės sklypo ribos būtų padidintos, pažymėjo, kad jį pasirašė skyriaus vedėja, taigi šiuo atveju tiek atsakovei, tiek 2008 m. liepos 22 d. Raštą pasirašiusiam asmeniui žalos atlyginimas paskirstytas lygiomis dalimis – po 217,22 Eur. Pareiškėja nurodė, kad yra aiškus ir teisiškai pagrįstas priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir iš to kilusių padarinių: atsakovė parengė imperatyviems teisės aktams prieštaraujantį 2008 m. liepos 22 d. Raštą, kurio pagrindu buvo parengtas detalusis planas (dėl to buvo patirti finansiniai nuostoliai, kuriuos turėjo atlyginti valstybė) ir vėliau detalusis planas buvo suderintas. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovei pagal užimamas pareigas, turimą išsilavinimą, darbo patirtį žemės tvarkymo ir administravimo srityje, turėjo būti žinoma, kad žemės administravimą reglamentuojantys teisės aktai yra imperatyvaus pobūdžio, ji privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Nutarimu ir kitais teisės aktais.

Atsiliepimas

Atsakovė A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu dėl žalos atlyginimo nesutinka.

Atsakovė A. G. atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja pareiškime neteisingai teigė (pateikė netikslias faktines aplinkybes), kad atsakovė rengė atsakymą į V. L. 2008 m. birželio 25 d. prašymą ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad V. L. niekada tiesiogiai nesikreipė į Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių žemėtvarkos skyrių. 2008 m. birželio 25 d. prašymą sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. UA-363 (toliau – ir 2008 m. birželio 25 d. prašymas) rengė ir teikė Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji inžinierė, V. L. prašymo, teikto savivaldybei, kopija prie šio prašymo nebuvo pridėta. Todėl atsakymas buvo teikiamas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai. Atsakovė nesutiko, kad rengdama raštą pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Atsakovės parengtas 2008 m. liepos 22 d. Rašto projektas jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja V. L. savo rizika pasirinko tolesniam derinimui ir tvirtinimui būtent tą iš parengtų detaliojo plano projektų, kurio sprendiniai prieštaravo teisės aktų reikalavimas. Architektė R. B. buvo parengusi ir tokį detaliojo plano variantą, kuriuo būtų padalintas pareiškėjos V. L. žemės sklypas bei prie jo prijungta valstybinės žemės dalis, o toks detaliojo plano variantas būtų buvęs teisėtas ir būtų leidęs pasiekti pareiškėjos V. L. norimus tikslus, nekilus jokiems žalingiems padariniams. Atsakovė, Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos nurodymu, rengdama 2008 m. liepos 22 d. Rašto projektą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui dėl detaliojo planavimo sąlygų žemės sklypo padalijimui ir ribų padidinimui valstybinės žemės sąskaita, negalėjo tikėtis, kad kvalifikacinį atestatą turintis architektas rengs projektą ir projektuos prijungiamą valstybinės žemės sklypą ne tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir V. L. ir V. B. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų visus įsiterpusio žemės sklypo reikalavimus, o bandys, pažeidžiant įstatymus, projektuoti įsiterpusio žemės sklypo sąvokos neatitinkantį žemės sklypą nuo tos pusės, kur jis ribojasi su žemės ūkio paskirties laisvos valstybinės žemės plotais, t. y. bandys neteisėtai prie privataus žemės sklypo prijungti gabalą žemės ūkio paskirties žemės nuo laukų pusės. Atsakovė neneigė, kad visi viešai paskelbti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai jai buvo žinomi, tačiau jos darbo patirtis valstybės tarnyboje ir žemės tvarkymo srityje 2008 m. liepos 22 d. Rašto rengimo metu buvo nedidelė, vos keturi mėnesiai. Atsakovė nesutiko, kad tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys ir teigė, kad atsakovės ir tuometinės žemėtvarkos skyriaus vedėjos atsakomybė negali būti vienodai vertinama, nes atsakovės parengtą raštą su visa parengiamąja medžiaga peržiūrėjo ir pasirašė tuometinės Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. (mirusi 2014 metais), atsakovė niekada nedalyvavo derinant prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms detaliojo sprendinius. Raštas jokių pasekmių nebūtų sukėlęs, jei architektė 2009 metais būtų tinkamai parengusi detalųjį planą arba jos netinkamai parengto plano nebūtų derinę atsakingi valstybės tarnautojai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja prašo priteisti valstybės tarnautojos – atsakovės A. G., neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojanti teisės akto redakcija) nurodyta, kad valstybės tarnautojai už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu nuo 2008-06-03 iki 2008-10-18 galiojusioje redakcijoje) nurodyta, jog valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio; sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos; neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi spręstina, jog materialinės valstybės tarnautojo atsakomybės kilimui būtina nustatyti tam tikras sąlygas, t. y. tarnautojo veikos neteisėtumą, tarnautojo kaltę, dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią tiesioginę materialinę žalą ir priežastinį ryšį tarp tarnautojo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog nagrinėjant administracines bylas dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas, nes tik konstatavus jų visumą kyla pareiga atlyginti žalą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patyrė turtinę žalą. Rašytiniai įrodymai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-486/2014, nagrinėjamu atveju turinti prejudicinę reikšmę, neginčijamai patvirtina, kad 2008 metais V. L. kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. B. pageidavo padalinti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir prijungti prie jo valstybinės žemės dalį, besiribojančią su tuo sklypu. Tuo tikslu V. L. gavo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, sudarė sutartį su architekte R. B., šios parengto detaliojo plano sprendinius suderino su visomis reikalingomis institucijomis, tarp jų ir su tuometiniu Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriumi, gavo teigiamą Inspekcijos išvadą, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino detalųjį planą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Tarnyba atsisako parduoti detaliuoju planu suplanuotą valstybinės žemės dalį, besiribojančią su pareiškėjos žemės sklypu, nes ši žemės dalis nelaikytina įsiterpusia tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad tuometinis Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius išdavė nekonkrečias planavimo sąlygas ir suderino akivaizdžiai prieštaraujančius teisės aktams detaliojo plano sprendinius, t. y. valstybės institucija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-486/2014 priteisė V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) – 500 Lt turtinės ir 250 Lt neturtinės žalos, iš Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos – 500 Lt turtinės ir 250 Lt neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (1.35.)7R-8555 „Dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo“ informavo pareiškėją, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-486/2014, 2014 m. gegužės 26 d. pervedė V. L. 2250 Lt, iš kurių 1000 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos buvo priteista V. L. naudai dėl pareiškėjo veiksmų, o 500 Lt turtinės žalos ir 250 Lt neturtinės žalos buvo priteista dėl Inspekcijos veiksmų. Pareiškėja 2017 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovei raštą Nr. lSD-903-(3.1.) „Dėl žalos atlyginimo“, kuriuo informavo, kad įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje yra konstatuoti neteisėti atsakovės, kaip Žemėtvarkos skyriaus darbuotojos, veiksmai ir pasiūlė atsakovei atlyginti žalą savo noru, t. y. sumokėti 217,22 Eur iki 2017 m. balandžio 15 d. į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą, o nesant galimybės sumokėti visą sumą iš karto, atsakovės pageidavimu, pasiūlė sudaryti atsiskaitymo grafiką. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. gavo atsakovės 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir pranešimas), jog nesutinka atlyginti žalą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos tvirtinimas, kad ji patyrė turtinę žalą, pripažintinas pagrįstu. Tačiau turtinės žalos padarymo fakto nustatymas nesuponuoja valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės, kadangi būtina nustatyti tiek jo neteisėtus veiksmus, tiek priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, tiek valstybės tarnautojo kaltę.

Byloje nustatyta, kad V. L. ir V. B. 2008 m. birželio 25 d. pateikė prašymą (Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje gautas 2019 m. birželio 26 d.) išduoti sąlygas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, nurodydami detaliojo planavimo tikslą – žemės sklypo padalijimas ir padidinimas valstybinės žemės fondo sąskaita. Ant minėto prašymo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. 2008 m. birželio 28 d. užrašė rezoliuciją „A. J. išduoti“. Šiaulių rajono apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. liepos 22 d. rašte Nr. S-1218-(1.9) „Dėl sąlygų pateikimo“ nurodė, kad rengiant detalųjį planą dėl žemės sklypo padalijimo ir padidinimo valstybinės žemės fondo sąskaita, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, reikalingos inžinerinės infrastruktūros schemos parengimo, adresų suteikimo V. B. ir V. L. nuosavybės teise priklausančiame 0,2440 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atskirų projektavimo sąlygų nenustato ir neprieštarauja, kad žemės sklypo ribos būtų padidintos ne didesnio kaip 0,04 ha ploto. Minėtą 2008 m. liepos 22 d. raštą Nr. S-1218-(1.9) „Dėl sąlygų pateikimo“ pasirašė skyriaus vedėja R. R., rašto rengėja nurodyta A. J..

Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2009 m. birželio 16 d. protokolas patvirtina, jog be kitų komisijos narių, ir skyriaus vedėja R. R. suderino detalųjį planą ir tuometiniam Šiaulių apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriui 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. SA-241 pateikus teigiamą išvadą, detalusis planas buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. A-1055(8.1) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime patvirtinimo“.

Visų pirma pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovė A. G. (tuo metu buvusi A. J.) ėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistės pareigas (Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. P-72). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto pareigybės aprašymo (Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. P-21) IV dalies 6 punkte nurodytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: rengia apskrities viršininko įsakymų projektus dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo, žemės sklypų pardavimo ir nuomos bei įsakymų pakeitimus, išduoda mokėjimo pranešimus piliečiams dėl kitos paskirties valstybinės žemės pirkimo bei veda registrą, teikia Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dokumentų kopijas ir piliečių prašymus dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, architektūrinių urbanistinių apribojimų bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo naudojamiems, parduodamiems, išnuomojamiems arba naujiems žemės sklypams bei reikiamus dokumentus notarams dėl kitos paskirties valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo tam, kad užtikrinti savalaikį ir teisėtą žemės paskirties keitimą, žemės pirkimą ir nuomą. Pareigybės aprašymo 12 punkte nurodyta funkcija – vykdo Šiaulių apskrities viršininko, viršininko pavaduotojo, žemės tvarkymo departamento direktoriaus, skyriaus vedėjo pavedimus.

Vertinant atsakovės veiksmus ir sprendžiant, ar jos veikoje yra materialinės atsakomybės sąlygų visuma, būtina įvertinti ne tik atsakovės eitų pareigybių, bet ir kitų Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigybių aprašymus, siekiant nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų kompetenciją priimti valinius sprendimus.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. P-15) II dalies 4 punkte numatyta, kad Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga vadovauti rajono žemėtvarkos skyriui įgyvendinant valstybės politiką žemės administravimo srityje aptarnaujamos savivaldybės administracinėse ribose; organizuoti, tikrinti ir priimti atliktus žemės reformos darbus, valstybinės žemės sklypų formavimą; rengti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į žemę, valstybinės žemės privatizavimui, suteikimui, mainams, pardavimui (išskyrus žemę, suteiktą savivaldybėms patikėjimo teise bei privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus), nuomai bei panaudai, žemės paėmimui visuomenės poreikiams, servitutų, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų bei kitų apribojimų, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymui ir pakeitimui. Pareigybės aprašymo IV dalyje nurodytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: koordinuoja ir organizuoja žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą (6 punktas); svarsto žemės reformos žemėtvarkos projektus ir teikia juos tvirtinti Apskrities viršininkui (10 punktas); derina bei svarsto žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus (16 punktas); pagal savo kompetenciją nagrinėja asmenų žodinius ir rašytinius prašymus, skundus, pagal kompetenciją priima sprendimus ir išduoda dokumentus (18 punktas).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skyriaus vedėja R. R. išdavė planavimo sąlygas bei suderino detaliojo planavimo sprendinius. 2008 m. liepos 22 d. raštas Nr. S-1218-(1.9) „Dėl sąlygų pateikimo“ patvirtina, jog planavimo sąlygas išdavė skyriaus vedėja R. R., t. y. skyriaus vedėja pasirašė minėtą raštą, o rašto rengėja buvo A. J.. Atsakovei, kaip valstybės tarnautojai, pagal pareigybės aprašymą nebuvo numatytos funkcijos – išduoti planavimo sąlygas bei derinti detaliojo plano sprendinius. Teismo vertinimu, skyriaus vedėjai keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o pareiškėjos argumentai, jog atsakovei pagal užimamas pareigas, turimą išsilavinimą, darbo patirtį žemės tvarkymo ir administravimo srityje turėjo būti žinoma, kad draudžiama formuoti ir parduoti be aukciono neįsiterpusius valstybinės žemės sklypus, kurie neatitinka imperatyvių Nutarimo 2.15 papunktyje numatytų sąlygų, kaip jau minėta šame sprendime, viršija atsakovės pareigybės aprašyme apibrėžtos kompetencijos ribas. Būtent skyriaus vedėja pasirašė 2008 m. liepos 22 d. raštą Nr. S-1218-(1.9) „Dėl sąlygų pateikimo“, tokiu būdu priimdama sprendimą išduoti planavimo sąlygas ir suderino detaliojo plano sprendinius, tai patvirtina, jog atsakovė A. G. savarankiškai tokių sprendimų nepriėmė ir be įstaigos skyriaus vedėjos žinios savavališkų veiksmų neatliko.

Byloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog nenustačius, kad atsakovė A. G. atliko neteisėtą kaltą veiką, teisė į turtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų ir kaltės. Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis tuo, kas išdėstyta pareiškėjos patikslintas prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas