Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, gavusi ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, spręsdama ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme 2015-10-06 gautas ieškovės N. J. ieškinys atsakovui V. J., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal CPK 381 straipsnio 1 dalyje numatytą teismingumo taisyklę ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

CK 2.16 straipsnis nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardinti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat ir gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Pažymėtina, kad sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta.

Ieškovė N. J. nagrinėjamu atveju ieškinį pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui, nurodydama savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta atsakovo V. J. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bei kitas gyvenamosios vietos adresas užsienyje (Norvegijoje). Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, ieškovė gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji, tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką, siekdama susirasti darbą, su sūnumi išvyko gyventi į Jonavos r., Ruklos mstl. Tačiau susipažinus su ieškovės pateikta medžiaga, teismas negali daryti pagrįstų išvadų, kad ieškovė gyvena būtent Jonavos r. Kaip minėta, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų oficialius registro duomenis apie paskutinę atsakovės žinomą gyvenamąją vietą. Ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi, kiek laiko ji gyvena Jonavos r., nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji gyvena ieškinyje nurodytu adresu (buto nuomos sutarties, panaudos sutarties ir pan.). VSDFV duomenimis, ieškovė niekur nedirba, jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra Vilniuje bei Širvintų r., atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas taip pat yra Vilniaus mieste. Ieškovė pateikė pažymą apie asmens negautas išmokas, kurį 2015-09-08 pateikė būtent VSDFV Vilniaus skyrius. Pažymoje apie nepilnamečio sūnaus J. J. mėnesio/metų išlaidas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio nurodyta, kad J. J. 2014 m. lankė darželį „Vėjelis“, kurio buveinė Vilniuje, o nuo 2015-09-01 pradėjo lankyti mokyklą, tačiau nenurodyta, kuriame mieste. Teismui telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos sekretoriatu, gautas atsakymas, kad šioje mokykloje J. J. nesimoko. Kartu su ieškiniu pridėtos 2014 m. paslaugų teikimo sutartys, iš kurių turinio matyti, kad J. J. lankė papildomus užsiėmimus taip pat Vilniuje. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kad jos ir sūnaus gyvenamoji vieta yra būtent Jonavos r., Ruklos mstl. Iš pateiktų ieškovės dokumentų akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo Širvintų r. savivaldybės administracijos CMS visą laiką gyveno Vilniuje (butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-09-10), jų sūnus J. J. (duomenys neskelbtini) gimė Vilniuje, Vilniuje lankė mokymo įstaigą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo teismo priteisti jai nuosavybės teise natūra butą (bendr. pl. 65,14 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1/49 dalį parkingo ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančių Vilniuje. Kadangi ieškovė ieškiniu siekia prisiteisti nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, kur iki šiol ir gyveno, todėl darytina išvada, kad jos siekiamybė yra ir toliau gyventi Vilniuje, kur gyveno ilgą laiką. Ieškinyje nenurodytos faktinės ieškovės asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vietos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovė savo faktinę gyvenamąją vietą ar kitų interesų vietą siejo su Jonavos rajonu ar miestu. Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė savo paskutinę gyvenamąją vietą Jonavos rajone, nesudaro pagrindo manyti, kad jos ir sūnaus paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo būtent Jonavos r. Teismo vertinimu taip pat svarbi aplinkybė ir tai, kad ieškovė nurodė, jog bylą ves per advokatą M. V., kurio darbo vieta taip pat yra Vilniuje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra neteismingas Jonavos rajono apylinkės teismui, todėl jį atsisakytina priimti, pasiūlant ieškovei pareikšti ieškinį apylinkės teismui pagal savo faktinę ilgalaikę gyvenamąją vietą, taip pat atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 29 str., 137 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, kaip neteismingą Jonavos rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A, LT-06144).

Grąžinti ieškinį, išskyrus registruotą teisme, su priedais ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.