Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V., jo atstovui advokatui E. V., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, neteisto, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-03-09, 13 val. 45 min., kelyje A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 151 kilometre muitiniam patikrinimui sustabdytas krovininis automobilis Mercedes-Benz Sprinter 313 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. V.. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad automobiliu V. V. gabena 74 plastikines statines (200 l talpos, naudotas, tuščias) kurių vertė 740 Eur, neturėdamas jų įsigijimą ir gabenimą liudijančio dokumento. Gabendamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje be gabenimo dokumentų V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 str. reikalavimus.

V. V. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad vežė 74 vnt. 200 l talpos statines turėdamas reikalingus dokumentus tik elektroniniu formatu. Jis rodė pareigūnui, kad yra visi dokumentai, viskas daroma legaliai, parodė savo telefone esančią sąskaitą faktūrą, kuri prieš krovinio gabenimą buvo nusiųsta krovinio pirkėjui, tačiau nebuvo atspausdinta. Prieš gabendamas jis konsultavosi su mokesčių inspekcijos pareigūnais, nemanė, jog toks krovinio gabenimas bus vertinamas kaip neturintis dokumento. Talpos priklausė įmonei, buvo įtrauktos į apskaitą.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas T. B. paaiškino, kad jų nuomone prekės buvo vežamos be dokumento. Kodeksas numato, kad turi būti rašytinis dokumentas, turi būti visi rekvizitai ir šio dokumento tikrai nebuvo. Dokumentą asmuo turėjo laikmenoje, tas dokumentas naudojamas tik įmonės apskaitoje ir nėra krovinio gabenimo dokumentas. Įstatymas dėl dokumentų tvarkymo elektroniniu būdu dar negalioja. Sąskaita faktūra galėtų būti laikytinas dokumentas, kuris įrodo gabenant krovinį, asmuo dokumento pasirašyto savo parašu neturėjo. Jeigu asmuo būtų pateikęs atspausdintą sąskaitą faktūrą ji būtų pripažinta kaip tinkama gabenti krovinį.

Liudytoja Laimutė D. G. parodė, kad ji su sūnumi D. G. veda bendrą ūkį, prieplaukos statymui jos sūnus užsakė talpas, jis užsakinėjo ir derino visus klausimus.

Liudytojas D. G. parodė, kad statant pantoninę prieplauką jie užsakė talpas. Gavo sąskaitą ir laukė kol pristatys ir vėliau būtų galima pasirašyti pavedimą dėl apmokėjimo. Jis gavo sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu ir susirašinėjo su įmonės atstovu dėl krovinio gabenimo. Susitarė, kad sąskaitą jis apmokės kai gaus prekes. Pristatymo dieną paskambino žmogus pranešė, kad negali pristatyti krovinio.

Liudytojas V. Z. parodė, kad sustabdžius krovininį automobilį kelyje prie Tauragės nustatyta, kad gabenamos 200 litrų talpos plastikinės statinės ir paprašius vairuotojo pateikti krovinį lydinčius dokumentus, vairuotojas nepateikė. Jis pasakė, kad popierinių dokumentų neturi, taupo popierių ir turi elektroninį dokumentą. Jis jam sakė, kad elektroninis dokumentas negalioja, įsigalios rudenį. Neturėdamas tikrinimo vietoje rašytinio dokumento asmuo padarė pažeidimą. Pagal Transporto kodeksą yra reikalavimas turėti rašytinį dokumentą. Jei asmuo būtų pateikęs atspausdintą sąskaitą-faktūrą, šios situacijos nebūtų buvę.

Iš V. V., Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovo T. B., liudytojų paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. V. gabeno 74 vnt. 200 litrų talpos plastikines statines bei sustabdytas Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. Z. nepateikė rašytinių krovinį lydinčių dokumentų, tačiau nurodė, kad turi sąskaitą faktūrą savo telefone. Kadangi V. V. kaip UAB „Bio valiuta“ darbuotojas, gabeno UAB „Bio valiuta“ priklausantį krovinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 26 str. 4 d. įtvirtinta sąvoka, laikytina, kad jis vežė krovinį savo sąskaita, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Kadangi be važtaraščio vežėjas gali pateikti ir kitą krovinio nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, pateikus sąskaitą-faktūrą, išrašytą plastikinių statinių pardavimui, administracinis teisės pažeidimas nebūtų padarytas. Taigi byloje kyla ginčas dėl dokumento pateikimo elektroniniu formatu tinkamumo.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas T. B. laikosi nuostatos, kad Seimo priimtos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIP-3427(2) bei lydimųjų įstatymų – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (pataisų projektas Nr. XIIP-3428(2) ir Kelių transporto kodekso (pataisų projektas Nr. XIIP-3429(2) pataisos kuriomis numatoma mokesčių mokėtojų pareiga nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams kelių transportu naudojamų važtaraščių duomenis, sudaryti prielaidas minėtus duomenis teikti ir naudoti elektroninėje erdvėje, įsigalios tik 2016-10-01, todėl V. V. pateikdamas elektroninę sąskaitą faktūrą padarė pažeidimą. Teismas su tokiu teisės aiškinimu nesutinka. Minėtais teisės aktų pakeitimais nustatoma būsima vežėjų pareiga teikti važtaraščius ir sąskaitas faktūras elektroninėje erdvėje, tačiau šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl vežėjų teisės pateikti dokumentą pasirinktu formatu, o ne pareigos pateikti elektroninį šio dokumento variantą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 163¹¹ str. nėra nustatyta sąskaitos faktūros sąvoka bei pateikiamo dokumento formai keliami reikalavimai.

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVM įstatymo) 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta sąskaitos faktūros sąvoka: PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai. Šio įstatymo 79 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. Elektronine PVM sąskaita faktūra laikoma PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodomi nustatyti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai ir kuri yra išrašyta ir gauta elektroniniu formatu. Taigi įstatyme numatyta, kad sąskaita faktūra laikomas ne tik rašytinės formos bet ir elektroninis dokumentas.

LR ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Šio pažeidimo objektas – prekybos, finansų bei apskaitos tvarka. Taigi įstatymo leidėjas pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą iš viso su savimi neturint dokumentų, tačiau nedetalizuoja kokia forma šie dokumentai turi būti pateikiami, jeigu asmuo juos turi. Atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus teismas konstatuoja, kad būtų nelogiška ir neteisinga laikyti, kad V. V. gabendamas krovinį su savimi neturėjo dokumento iš viso, nes jis turėjo įstatymuose numatytos formos sąskaitą faktūrą, kadangi PVM įstatyme numatyta jog sąskaita faktūra gali būti tiek rašytinė tiek elektroninė. Be to, pats Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas T. B. bei protokolą surašęs pareigūnas V. Z. nurodė, kad atspausdinus tą patį dokumentą kurį V. V. turėjo elektronine forma, būtų laikoma, kad jis turi prekių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantį dokumentą. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalį V. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant V. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 2 d. sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.