Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esanti 2016-12-12 Trakų r. PK pažyma patvirtina, kad 2016-09-11, apie 11.18 val. Trakų r. sav., Aukštadvaryje, Technikumo gatvėje atsakovas J. S., vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Renault Latitude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Automobilio Ford Focus valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (b. l. 24), todėl ieškovas (draudikas), gavęs atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį patvirtinančius dokumentus (b. l. 6, 7) išmokėjo 314,98 Eur draudimo išmoką (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. nustato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.4 p.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1261-231/2016 J. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), nutraukta, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo 2016-12-09 (b. l. 28-32).

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Todėl, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Teismas pažymi, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1261-231/2016 konstatuota, jog J. S. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, neigė; nurodė, kad jei būtų pajautęs, kad užkabino kitą automobilį, būtų neišvažiavęs ir ieškojęs automobilio savininko, nes bulves buvo iškrovęs kaimynystėje, toje pačioje gatvėje tik kitoje pagrindinio kelio pusėje. Nurodė, kad įvykio dieną jis atvežė seseriai bulves į Technikumo g. 11, Aukštadvaryje, Trakų r. sav. Aikštelėje privažiavo atbulas prie bortelio ir prisiparkavo tarp dviejų stovinčių automobilių, prisiparkavo ne iš karto; iškrovė bulves, uždarė bagažinę ir išvažiavo namo. Grįžęs namo, jis pastatė automobilį šalia namų esančioje aikštelėje ir nuėjo namo. Liudytoja A. S. parodė, kad J. S. atvežė bulves, ji tuo metu buvo namuose. Kai nusileido paimti bulvių, Jonas jau laukė. Jono automobilis jau buvo priparkuotas galu, šalia buvo automobiliai, bet buvo tarpas ir vietos užteko. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. niekur neskubėjo, sunešė atvežtus maišus į rūsį, tai yra jokio bandymo greičiau pasišalinti tikslu nuslėpti kito automobilio sugadinimo, nenustatyta, automobilį jis pasistatė šalimais savo namų už kelių namų nuo įvykio, nuėjo namo, po to nuėjo į parduotuvę ir vėl liko namuose. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog J. S. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino bei tuo pažeidė KET 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. (b. l. 28-32).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negali būti pripažįstamas pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad atsakovas nesuvokė, jog kliudė kitą objektą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.