Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1, 125.2

2011 m. spalio 28 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Zamblauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. ieškinį atsakovui U. C., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka įregistruota 2010-07-10 Kalvarijos savivaldybės administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susilaukė dukros G. C. (b.l. 9-10). Nuo 2011-04-04 šalys kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko. Ieškovė su nepilnamete dukra G. gyvena seseriai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), studijuoja Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulteto dieninių studijų programos II kurse, atsakovas gyvena nuomojamajame bute V(duomenys neskelbtini), dirba muzikos mokytoju Kauno „Saulės“ gimnazijoje. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų santuoka faktiškai iširo, prašo teismo santuoką nutraukti, kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių kaltės, ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebuvo U. ir R. C. šeimoje, sutuoktiniai nepanoro suprasti, kad, sudarę santuoką, jie įgijo tam tikras pareigas vienas kitam ir jų gimusiam vaikui. Pavyzdžiui, atsakovas U. C. neprisiėmė pareigos materialiai išlaikyti studijuojančią, vaiką pagimdžiusią ir savų pajamų neturinčią sutuoktinę. Jis atsisakė duoti pinigų ieškovei važinėti į mokslus, pasiūlė netgi valgyti atskirai kiekvienam savo maistą, pinigų teko skolintis pas artimuosius ir pažįstamus, ką patvirtino liudytojai L. Z., R. J. (b.l. 201-202). Atsakovas sutuoktinei buvo nelojalus, nes nedavė jai rakto nuo antros spynos, todėl ji negalėdavusi patekti į butą, turėdavusi laukti laiptinėje, kol atsakovas grįš iš darbo ir įsileis į butą. Ieškovė taip pat nepaneigė jai pareikštų kaltinimų, kad nesistengė gyventi kukliai pagal turimas lėšas. Atsakovo tėvams atsisakius materialiai remti jauną šeimą, prasidėjo pykčiai ir priekaištai sutuoktiniui dėl pinigų stygiaus, ką patvirtino liudytojos L. C. ir E. J. (b.l. 202-203). Sutuoktiniai nesugebėjo susitarti, rasti išeitį iš susidariusios padėties, o kiekvienas pasuko „savais keliais“. Atsakovas pripažino, kad dukrą matė paskutinį kartą 2011-04-04, jos nelanko ir nesidomi jos vystymusi bei sveikata. Abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti santuokos, savo veiksmais ją sugriovė. Konstatavus abipuses santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), bet pripažįstama, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė C. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su kitu iš tėvų nustatymo, išlaikymo priteisimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos. Abu sutarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės G. C., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametė G. su motina gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, kuris priklauso ieškovės seseriai su vyru. Mergaitė su motina įsikūrusi viename kambaryje, jame yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, vaikui sudarytos geros sąlygos augti ir visapusiškai vystytis (CK 3.178 str.).

Pareikštame ieškinyje ieškovė R. C. pasiūlė teismo sprendimu patvirtinti tėvo U. C. bendravimo su nepilnamete dukra G. tvarką, kol G. sulauks pilnametystės. Atsakovas paaiškino manantis, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarką iki G. sueis treji metai, nes negalima numatyti visų gyvenimiškų situacijų taip toli į priekį. Jis sutiko bendrauti su dukra G. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį nuo (duomenys neskelbtini) val. iki 18 val. neišsivežant dukros iš gyvenamosios vietos, kol ji sulauks trejų metų (CK 3. 170 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad bendravimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvo bendravimo būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, įstatymas suteikia teisę keisti nustatytą bendravimo tvarką.

Nustačius nepilnametės G. gyvenamąją vietą su motina, teismas jai iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė R. C. reikalavo priteisti iš tėvo dukrai 700 Lt dydžio išlaikymą, o atsakovas U. C. sutiko skirti dukrai 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Reikšdama ieškinį R. C. pateikė medicininius dokumentus apie dukros sveikatos būklę (b.l. 17, 18, 19, 164-170, 173-175), patvirtinančius, kad be būtiniausių kiekvienam augančiam vaikui G. C. turi papildomų poreikių, susijusių su jos sveikata. Dėl gimdymo traumos G. nustatytas nežymus motorinis raidos sulėtėjimas, neišaiškinta epilepsija, G. gydoma medikamentais, jai rekomenduojami masažai, kineziterapijos procedūros, o visa tai reikalauja papildomų lėšų. Nepilnametės G. tėvams nesusitarus dėl išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi įstatymo nuostata, kad nepilnamečio vaiko interesai yra prioritetiniai, tėvai privalo ne tik užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir rūpintis vaiko sveikata (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.). Nepilnametės motina nedirba ir negali dirbti, nes priversta dažnai lankytis su G. gydymo įstaigose, vykdo medikų rekomendacijas, atlieka tyrimus, procedūras, masažus ir kitus medikų nurodymus. Tuo pačiu, kad įgytų specialybę ir užsitikrintų stabilesnę ateitį, ji studijuoja pagal individualų grafiką Vilniaus pedagoginiame universitete. Nei turto, nei pajamų ieškovė neturi, yra materialiai išlaikoma giminaičių. Nepilnametės G. tėvas U. C. dirba muzikos mokytoju Kauno „Saulės“ gimnazijoje, uždirba, atskaičiavus mokesčius, 2000 Lt per mėnesį. Turėdamas muzikanto specialybę, ieškovės teigimu, atsakovas papildomų pajamų užsidirba grodamas vestuvėse, kitose šventėse, todėl galėtų teikti didesnį negu minimalų 400 Lt išlaikymą savo ligotai dukrai. Vaikas turi teisę būti sveikas, o šią jo teisę privalo užtikrinti tėvai (LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 str.). Teismas mano, kad ligotos G. poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį jai po 1000 Lt, iš kurių po 700 Lt turėtų skirti tėvas U. C. ir po 300 Lt turėtų skirti motina R. C., nes ji taip pat negali būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo dukrą (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ne tik patirtas išlaidas, susijusias su vaiko liga, bet ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką (CK 3.72 str. 2 d.). Ieškovė neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų save pakankamai išlaikyti (b.l. 20, 22, 126-127).. Ji galėtų reikalauti minimalios mėnesio algos dydžio, kuri dabartiniu metu yra 800 Lt, išlaikymo, kad užtikrinti būtiniausius savo poreikius. Tačiau įstatymas numato, kad išlaikymo dydis yra mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai (CK 3.72 str. 6 d. 1 p.). Abu sutuoktiniai pripažino, kad faktiškai santuokoje išgyveno mažiau nei vienerius metus, todėl iš atsakovo U. C. priteisiamas buvusiai sutuoktinei 400 Lt išlaikymas, kol dukrai G. sueis treji metai.

Šalys santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų

reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškovei iš atsakovo priteisiama turėtų bylinėjimosi išlaidų 1/2 dalis, t.y. 67,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2050 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovas apie turėtas išlaidas duomenų nepateikė.

Priteisus nepilnametei dukrai ir buvusiai sutuoktinei išlaikymą, iš atsakovo U. C. priteisiamas 396 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš kiekvienos šalies į valstybės biudžetą priteisiamos 24 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 296 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2010-07-10 Kalvarijos savivaldybės administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp U. C. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. C. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė Z.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo U. C. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. C. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę C.

Nustatyti nepilnametės dukros G. C. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. C. a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės dukros G. C. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu U. C. a.k(duomenys neskelbtini) tvarką:

kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį nuo (duomenys neskelbtini) val. iki 18 val. neišsivežant dukros iš gyvenamosios vietos, kol ji sulauks trejų metų.

Priteisti iš tėvo U. C. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. C. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2011-04-04, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2011-04-04 jau sumokėtas U. C. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo dukrai sumas, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai R. C. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš U. C. a.k(duomenys neskelbtini) buvusiai sutuoktinei R. C. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2011-04-04, kol dukra sulauks trejų metų, išskaičiavus nuo 2011-04-04 jau sumokėtas U. C. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo buvusiai sutuoktinei sumas, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš U. C. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 67,50 Lt (šešiasdešimt septynis Lt 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir 2050 Lt (dviejų tūkstančių penkiasdešimties litų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti R. C. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš U. C. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 396 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt šešių litų) žyminį mokestį ir 24 Lt (dvidešimt keturių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. C. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24 Lt (dvidešimt keturių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.