Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įpareigojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei iš pareiškėjo 1 295 litus teismo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos ribos – trečiojo suinteresuoto asmens suinteresuotumas byloje, kurioje patirtų bylinėjimosi išlaidų prašo atlyginti tretysis suinteresuotas asmuo, galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui bei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant, ar šioje byloje iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės naudai gali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, būtina nustatyti, ar iš esmės nagrinėta byla buvo priimta trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (t. II, b. l. 12–15) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (t. II, b. l. 74–83) paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą nepakeistą. Nurodytoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 20 d. įpareigojimą Nr. R2-443 „Dėl perskaičiuotų šilumos kainų projektų pateikimo“. Byloje, nagrinėtoje iš esmės, konstatuota, jog Įpareigojimu VKEKK paprašė pareiškėją pateikti šilumos kainų perskaičiavimo projektą. Jeigu byloje, nagrinėtoje iš esmės, Įpareigojimas būtų panaikintas, kaip to prašė pareiškėjas, tai pareiškėjui nebūtų pagrindo pateikti kainų perskaičiavimo projekto. Tai turėtų tiesioginę įtaką faktiškai egzistuojančioms šilumos kainoms, kurias bylai aktualiu laikotarpiu taikė pareiškėjas, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo (Įpareigojimo priėmimo metu galiojusi įstatymo 2009 m. vasario 1 d. redakcija) 32 straipsnio 6 punktą šilumos tiekėjai teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybei perskaičiuotų šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą; savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde byloje, nagrinėtoje iš esmės, patvirtino, kad Kauno elektrinė sutarčių su akcine bendrove „Kauno energija“ pagrindu inter alia nustatė, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina bus tiekiama šilumos energija Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikiams (t. II, b. l. 19–20). Vadinasi pareiškėjas pripažįsta, kad bylai aktualiu laikotarpiu Kauno elektrinė inter alia tiekė šilumos energiją į Kauno miesto integruotą tinklą šilumos poreikiams. Todėl pareiškėjo nustatyta šilumos energijos kaina, kurią Įpareigojimu reikalavo perskaičiuoti atsakovas, darytų įtaką Kauno miesto savivaldybės teritorijoje šilumos energijos vartotojų mokamai šilumos energijos kainai. Pareiškėjo šilumos energijos kainos įtaką šilumos energijos kainai Kauno mieste bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas (t. I, b. l. 201). Kauno miesto savivaldybė vykdo Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatytą savarankiškąją funkciją – organizuoja šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šilumos tiekimo organizavimas apima ir savivaldybės pastangas užtikrinti kiek įmanoma labiau priimtiną ir konkrečios savivaldybės teritorijoje gyvenančių ir veikiančių asmenų interesą atitinkantį šilumos tiekimo tvarką bei sąlygas. Tai inter alia apima ir mažiausios kainos minėtiems asmenims siekimą, kas paaiškina ir Šilumos ūkio įstatyme nustatytą savivaldybės tarybos teisę ir pareigą dalyvauti nustatant šilumos kainas. Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo yra pagrįstai pripažinta kaip suinteresuotas bylos baigtimi subjektas, turintis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (t. II, b. l. 74–83) taip pat konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010 ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, nes pareiškėjo nurodytoje byloje Kauno miesto savivaldybė buvo pripažinta kaip neturėjusi suinteresuotumo byloje, kurioje buvo skundžiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 26 d. įpareigojimas „Dėl parduodamos šilumos kainos nustatymo“ Nr. R2-837, kuriuo iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė buvo pareikalauta pateikti atitinkamus duomenis, reikalingus bazinės šilumos gamybos kainos skaičiavimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1248/2009), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybė pripažintina kaip suinteresuota byloje, kurioje buvo skundžiamas Įpareigojimas pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinė pateikti šilumos kainų perskaičiavimo projektą, kas laikytina kitokio pobūdžio ir kitokias teisines pasekmes sukeliančiu reikalavimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis), turintis tiek savo kodą, tiek banko sąskaitą (atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės reikmėms yra naudojama Kauno miesto savivaldybės administracijos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB Nord bankas, banko kodas 40100). Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas, norėdamas pervesti teismo priteistas sumas, turi galimybę kreiptis į Kauno miesto savivaldybę ir išsiaiškinti reikiamus duomenys, toks kreipimasis nelaikytinas kaip apsunkinantis atitinkamo asmens padėtį vykdymo procese.

Nagrinėjant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad būtina nustatyti, ar suinteresuota šalis teismui pateikė prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (t. II, b. l. 104–105) įteiktas paštui 2010 m. rugsėjo 27 d. (t. II, b. l. 126), t. y. dar nepraėjus 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (2010 m. rugsėjo 13 d.), todėl laikytina, kad prašymas paduotas per ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 13686 (t. II, b. l. 107), Nr. 13826 (t. II, b. l. 109), Nr. 14089 (t. II, b. l. 111), taip pat atliktų darbų išklotinėmis (t. II, b. l. 108, 110, 112) bei 2009 m. rugpjūčio 21 d. ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymais (t. II, b. l. 114–115).

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas A. Š. dalyvavo teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurio trukmė buvo 95 minutės (t. II, b. l. 6–11). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18. punktu, Kauno miesto savivaldybei už 95 minučių atstovavimą pirmosios instancijos teisme maksimali priteistina suma yra 190 litų (120 litų (maksimali valandos kaina pagal Rekomendacijų 8.18. punktą), padauginta iš 95 minučių bei padalinta iš 60 minučių). Maksimaliai už atsiliepimą į pareiškėjo skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui gali būti priteista 2 400 litų (koeficientas 3, padaugintas iš 800 litų MMA). Sudėjus nurodytas sumas gaunama pirmosios instancijos teismo pagrįstai apskaičiuota 2 590 litų suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendžiant kilusį ginčą iš esmės nagrinėti klausimai nevertintini kaip itin sudėtingi, reikalavę specialių žinių, o byla nevertintina kaip sudėtinga, be to, panašaus pobūdžio bylų, dalyvaujant tiems patiems proceso dalyviams, buvo nagrinėta ir anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1070/2010), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 295 litų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.