- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- I-5218-1063/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03106-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 1 000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė kalėdamas Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. Nurodė, kad visą kalėjimo laikotarpį buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų. Tarp lango ir grotų buvo daug šiukšlių, nuo lango sklido blogas kvapas. Kamerose nuolat degė dirbtinė šviesa ir tai kenkė regėjimui. Kameroje sąlygos avarinės būklės, patalynė neplaunama, kameros nedezinfekuojamos, nėra ventiliacijos, todėl kamerose visada drėgna. Pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų sveikatai. Pareiškėjas teikė prašymus, skundus Vilniaus PN administracijai, tačiau pareigūnai atsisakė juos priimti.
Pabrėžė, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus ir pan. Patirtą kančią, išgyvenimus prašė atlyginti pinigais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus Pataisos namai atsiliepimo (b. l. 5–9) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad atvykęs į Vilniaus PN pareiškėjas buvo patalpintas gyvenamojoje kameroje Nr. 5K, kurios plotas 14,08 kv. m. Šioje kameroje įrengtos 3 miegamos vietos ir tai reiškia, kad vienam nuteistajam teko 4,69 kv. m. ploto, o tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrintas natūralus patalpos apšvietimas, patalpos ventiliacija buvo silpna, sienose buvo pelėsio, tačiau šių argumentų įrodymais nepagrindė. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jis į administraciją dėl minimų nepatogumų nesikreipė. Pažymėjo, kad Kamera Nr. 5K pilnai atitinka higienos reikalavimus. Kameroje įrengtas plastikinis langas, patalpos vėdinamos, įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina patalpų apšvietimą, kamerose remonto darbai atliekami pagal finansines galimybes. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apibūdino kaip abstrakčias ir neįrodytas.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl kalėjimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Minimalaus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punkte. Tiek iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios, tiek nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 11¹ punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 5K, (b. l. 9), kurios bendras plotas 14,08 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo patalpos plotas 1,63 kv. m, taigi, net ir atskaičius sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudaro 4,15 kv. m. ir tai pilnai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl patirtų nepatogumų, dėl to, kad jam teko kalėti kameroje, kurioje plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, vertintini nepagrįstais.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose nuolatos degantis dirbtinis apšvietimas kenkė regėjimui, kameroje sąlygos avarinės būklės. Patalynė nebuvo neplaunama, kameros nedezinfekuojamos, kamerose nėra ventiliacijos, todėl kamerose visada drėgna. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017 m. birželio 22 d. Patikrinimo aktą Nr. PA.10-1024(16.6.8.10.12), kuriame fiksuota grįžtamoji kameros K5 patikra pagal 2017 m. birželio 19 d. Pavedimo aktą Nr. PP.10-1307(16.16.8.10.12) (b. l. 16). Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad kameroje Nr. K5 išmatuota dirbtinis apšvietimas buvo 222 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, kuriame nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimus. Kitų su apšvietimu susijusių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nors kameros Nr. K5 patikrinimas buvo atliktas (2017 m. birželio 21-22 d.) iki pareiškėją patalpinant į šią kamerą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad tiek dieninio, tiek naktinio apšvietimo reikalavimai atitiko ir pareiškėjo patalpinimo šioje kameroje metu. Tuo labiau, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodydamas, kad naktinio apšvietimo iš viso nebuvo, savo argumentų jokiais įtikinamais įrodymais nepagrindė.
Pažymėtina, kad, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose nesant įrengtos mechaninės vedinimo sistemos, kamerų vedinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, kameroje Nr. K5 yra įrengtas tvarkingas plastikinis langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą ir taip vėdinti patalpas. Taip pat pažymėjo, kad jokių nusiskundimų dėl kameros vėdinimo, temperatūros, drėgmės, ar pelėsio administracija nebuvo gavusi. Atstovas taip pat akcentavo, kad visose PN patalpose yra įrengti plastikiniai skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina tinkamą apšvietimą, kamerose veikia tiek dieninis, tiek naktinis apšvietimai, gyvenamos patalpos vėdinamos per langus, o kamerose nuolatos pagal finansinius ir darbo resursus atliekami patalpų gerinimo darbai. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 22 d. Patikrinimo aktu kameroje Nr. K5 (į šią kamerą pareiškėjas buvo patalpintas po kelių mėnesių) jokių higienos pažeidimų (tame tarpe temperatūros, pelėsio, drėgmės) nustatyta nebuvo, taip pat, įvertinus tai, kad pareiškėjas dėl skunde minimų higienos pažeidimų į administraciją nebuvo kreipęsis, šią aplinkybę be kita ko patvirtina byloje pateikta Vilniaus PN Pažyma (b. l. 18), darytina išvada, kad vien tik bendro pobūdžio teiginiais (kamera avarinės būklės, vien drėgmė, smarvė, sienos nusėtos grybeliais, dėl drėgmės šlapia patalynė ir pan.) pareiškėjas Vilniaus PN administracijos veiksmų neteisėtumo neįrodė. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas teigdamas, jog dėl kameroje esančios drėgmės buvo išbertas, nuo netinkamo apšvietimo jam pablogėjo regėjimas, į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Skunde pareiškėjas taip pat nenurodė, kad dėl šių sveikatos negalavimų būtų kreipęsis medicininės pagalbos.
Pareiškėjas skunde taip pat prieštaravo, kad Vilniaus PN pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, tačiau, kaip nurodė atstovas, Vilniaus PN asbesto nėra, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti prieštaravimai taip pat vertintini nepagrįstais.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pareiškėjas skunde nurodė, kad per 15 dienų (nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d.) nei karto nebuvo atėję nei auklėtojos, nei skalbėjos, nei kirpėjos. Nors atstovas šiuo aspektu jokių argumentų nepateikė, tačiau šiuo aspektu svarbus ir paties pareiškėjo elgesys. Kaip jau nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į administraciją dėl jokių pažeidimų, ar nepatogumų nesukreipė, todėl byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad Vilniau PN šių pareigų nevykdė, pareiškėjo šiuo aspektu tik bendrai nurodyti prieštaravimai negali būti vertinami kaip įrodyti.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo Vilniaus PN sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjas,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.