Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 2 516,05 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių paslaugų, jam ir atsakovei atiteko po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat liko solidari prievolė kreditoriui „Swedbank“ AB pagal Kredito sutartį Nr. 05-045513-FA, paskola buvo gauta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatyta, kad skolininkų dalys solidarioje prievolėje yra lygios. Tačiau nuo 2015 m. kovo 20 d. atsakovė nemokėjo savo dalies solidarios prievolės bankui. Siekdamas išvengti papildomų išlaidų dėl nesavalaikio prievolės bankui mokėjimo (delspinigių, kitų sankcijų), ieškovas vienas pats dengė visą prievolę bankui pagal kredito sutartį. Nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. birželio 20 d. sumokėjo bankui 1 914,77 Eur paskolos ir 456,93 Eur palūkanų, iš viso 2371,70 Eur. Atsakovei tenkanti skolos dalis sudaro 1 185,85 Eur. Ieškovas esmės vienas mokėjo ir visas buto išlaikymo bei komunalinių paslaugų išlaidas nuo pat santuokos nutraukimo dienos. Iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei priklausančiame kambaryje gyveno du asmenys – jos motina ir sūnus, pati atsakovė su sugyventiniu ir judviejų vaiku gyveno kitur. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. viename atsakovei priklausančiame kambaryje atsakovė gyvena su 4 savo šeimos nariais (atsakovė, jos sugyventinis, motina ir du vaikai). Ieškovas visą laiką gyvena vienas. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio ieškovas sumokėjo: 1) už šildymą ir karštą vandenį tiekėjui UAB „Balterma ir ko“ 1 563,42 Eur, atsakovei tenkanti dalis sudaro 855,75 Eur; 2) už elektrą, šaltą vandenį ir kitas paslaugas 1 812,44 Eur, atsakovei tenkanti dalis sudaro 985,45 Eur (šias sumas sudaro: už kitas paslaugas pagal atsiskaitymo knygelę sumokėta 1 204,81 Eur, atsakovei tenkanti dalis 602,40 Eur; UAB „Namų priežiūros centras“ sumokėta 132,27 Eur, atsakovei tenkanti dalis 66,13 Eur; už šaltą vandenį sumokėta 228,60 Eur, atsakovei tenkanti dalis 152,40 Eur; už elektrą sumokėta 246,76 Eur, atsakovei tenkanti dalis 164,52 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, atsakovė iš viso turėjo sumokėti už buto išlaikymą ir komunalines paslaugas 1 841,20 Eur. Per visą šį laikotarpį atsakovė (ir jos kartu gyvenanti motina) sumokėjo tik 511 Eur. Nesumokėta komunalinių mokesčių ir buto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 1 330,20 Eur. Bendra atsakovės skola yra 2 516,05 Eur. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovės motina J. A., gyvendama atsakovei priklausančioje buto dalyje, visą laiką nuo 2013 m. gegužės mėnesio ieškovui kas mėnesį mokėjo po 150 Lt (43,44 Eur) mokesčiams už butą padengti, o nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio grynais pinigais mokėjo po 45 Eur. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio mokesčiams už butą padengti ieškovui grynais pinigais buvo sumokėta 1 543,80 Eur. Šia suma turi būti sumažintas ieškovo paskaičiuotos skolos dydis. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai paskaičiavo per didelę atsakovei tenkančią mokėti mokesčių dalį, ir taip nepagrįstai padidino atsakovės įsiskolinimo dydį. Pagal ieškovo paskaičiavimus ieškovas už buto šildymą sumokėjo 1 563,42 Eur, atsakovei tenkanti mokėti dalis sudaro 855,75 Eur, tačiau butas abiems šalims priklauso lygiomis dalimis ir buto išlaikymo išlaidas ir mokesčius šalys turi mokėti proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai. Pusę ieškovo sumokėtos 1 563,42 Eur sumos sudaro 781,71 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai atsakovei tenkančią mokėti dalį padidino 74,04 Eur (855,75 Eur - 781,71 Eur) ir šia suma turi būti mažintinas įsiskolinimo dydis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ji ieškovui turėtų būti skolinga 898,21 Eur (2 516,05 Eur – 1 543,80 Eur – 74,04 Eur). Atsakovės įsiskolinimo ieškovui dydis mažintinas tuo pagrindu, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. atsakovės lėšomis buvo apmokama didesnė kredito ir palūkanų dalis šalių kreditoriui „Swedbank“ AB. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis, kurioje nustatyta, kad ieškovas neperves atsakovei kaip išlaikymo vaikui 300 Lt (86,88 Eur) sumos, o šią sumą sumokės kaip atsakovės solidarios prievolės dalį bankui. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. atsakovė vykdė solidarią prievolę bankui mokėdama po 300 Lt (86,88 Eur). Iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas kas mėnesį moka bankui ne daugiau 150 Eur paskolos su palūkanomis, todėl atsakovė turi mokėti ne daugiau kaip 75 Eur paskolos ir palūkanų per mėnesį, nes skolininkų dalys solidarioje prievolėje yra lygios. Atsakovės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. apmokėdavo didesnę dalį solidarios abiejų šalių prievolės, o ieškovas mažesnę dalį, todėl atsakovės bankui sumokėta dalis, viršijanti pusę skolininkų prievolės, įskaitytina į atsakovės įsiskolinimą ieškovui ir bendras skolos dydis mažintinas. Atsakovė teismo sprendimo vykdymą prašė išdėstyti, mokant kas mėnesį po 50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškininius reikalavimus palaikė iš dalies, atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, sutiko ieškinio reikalavimus sumažinti 264,29 Eur suma ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Kitoje dalyje ieškinį palaikė pilnai.Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė iš dalies, sutiko su ieškinio reikalavimais 765,83 Eur dalyje, kitą ieškinio dalį prašė atmesti, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti po 50 Eur per mėnesį. Sutiko su atsakovo paskaičiavimais dėl ieškovo bankui sumokėtų sumų bei komunalinių mokesčių, neprieštaravo, kad ieškovei tenkanti prievolės dalis yra – 2 251,76 Eur, tačiau teigė, jog didelė dalis šios prievolės ieškovui buvo įvykdyta. Liko nesumokėta tik 765,83 Eur ir tik šioje dalyje ieškinys turėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 264 Eur įsiskolinimo pagal šalių solidarią prievolę bankui priteisimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino pilnai. Iš atsakovės N. K. D. K. naudai priteisė 2 251,76 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo vykdymą išdėstė šešių mėnesių laikotarpiui tokiu būdu: įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovė privalo sumokėti ieškovui 433,81 Eur priteistos sumos dalį, per sekančius penkis mėnesius mokėti po 433,79 Eur. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu, patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. N2-1458-131/2013). Šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priklausys šalims lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, D. K. naudosis 13.23 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 41-4; N. K. naudosis 16.28 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 41-2, kitomis patalpomis šalys naudosis bendrai, o visas bendro turto – buto išlaikymo bei komunalinių paslaugų išlaidas kiekvieną mėnesį apmokės lygiomis dalimis. Šalys taip pat sutarė, kad solidariai vykdys kredito už minėtą butą grąžinimą „Swedbank“ AB, o siekiant išvengti piniginių lėšų pervedimo vienas kitam, susitarė, kad D. K. neperves dalies mokėtinos kaip išlaikymo vaikui, t. y. 300 Lt pinigų sumos N. K., o iš karto sumokės šią sumą „Swedbank“ AB kaip N. K. solidarios prievolės dalį. Atsakovė pagal šalių pasirašytą ir teismo patvirtintą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl už atsakovę sumokėtų sumų priteisimo.Teismas įvertinęs tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko sumažinti ieškinio reikalavimus 264,29 Eur dalyje, ir toks dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, be to, atsakovė su ieškovo paskaičiavimais sutiko, ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. birželio 20 d. ieškovas sumokėjo bankui kaip solidarus skolininkas už atsakovę 921,56 Eur ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio (imtinai) ieškovas už atsakovę sumokėjo 1 841,20 Eur išlaidų už ginčo buto išlaikymą ir komunalinius mokesčius. Iš viso ieškovas už atsakovę yra sumokėjęs 2 762,76 Eur. Dalį minėtos sumos, t. y. 511 Eur, atsakovė ieškovui padengė savo ir jos motinos J. A. bankiniais pavedimais. Teismas vadovaudamasis suformuota įrodinėjimo civilinėse bylose praktika ir įvertinęs, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog atsakovė ir jos prašymu J. A. būtų grynais pinigais mokėjusi ieškovui pinigus, skirtus buto komunaliniams ar kitiems mokesčiams padengti, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu laikė labiau tikėtinu, jog grynieji pinigai ieškovui nebuvo mokami. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs įrodymų visetą, bylai reikšmingas aplinkybes, liudytojų ryšius su atsakove (abu liudytojai yra artimi ir nuo atsakovės priklausomi giminaičiai), liudytojos J. A. amžių, sveikatos būseną ir norą padėti savo dukrai, tai, kad po liudytojos paaiškinimų atsakovė keitė savo poziciją byloje, sutiko su didesne ieškinio dalimi. Teismas nustatęs, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie atsakovės neginčijamos 2 251,76 Eur prievolės ieškovui įvykdymą, bei kritiškai vertindamas liudytojų parodymus, ieškovo reikalavimą dėl 2 251,76 Eur priteisimo iš atsakovės tenkino pilnai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė N. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti, ieškovui priteistą skolą sumažinti iki 765,83 Eur, skolos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino aplinkybes, jog ieškovui beveik tris metus pinigai už komunalines paslaugas sumokėti buvo grynais pinigais. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio J. A. ieškovui kas mėnesį mokėjo po 140 Lt (40,55 Eur) buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų išlaidoms padengti, o nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio grynais pinigais mokėjo po 45 Eur, taip iš dalies vykdydama atsakovės, kaip buto bendraturtės, prievolę mokėti bendrus mokesčius ir padengti bendro turto išlaikymo išlaidas. Per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio mokesčiams už butą padengti ieškovui grynais pinigais buvo sumokėta 1 485,93 Eur, todėl skola ieškovui yra ne 2 251,76 Eur, o 765,83 Eur. Šias aplinkybes patvirtino J. A. ir D. K.. Atsakovės nuomone, teismas perdėtai sureikšmino liudytojų giminystės ryšį ir priklausomumą nuo atsakovės, neatsižvelgė į liudytojų sąžiningumą, nuoširdumą ir parodymų nuoseklumą. Teismo išvada, jog mažai tikėtina, kad atsakovei pradėjus mokėti ieškovui banko pavedimais, J. A. ieškovui mokėjo grynais pinigais po 45 Eur kas mėnesį padaryta neįsigilinus ir neatsižvelgus į skirtingą šių mokėjimų paskirtį. J. A. mokėdavo ieškovui už buto komunalines paslaugas, o atsakovė banko pavedimu atlikdavo dalinį mokėjimą kreditui ir palūkanoms padengti pagal kredito sutartį.Atsakovės pozicijos pakeitimas po liudytojos J. A. parodymų, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė grynus pinigus ieškovui iš viso nemokėjo. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą – 250 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nei iš atsakovės, nei iš jos motinos ar kitų jos šeimos narių ieškovas niekada negavo grynųjų pinigų atsakovės skolai padengti, atsakovė niekada nesirūpino turto išlaikymo ir/ar skolos dengimo prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovės teiginiai yra mažai tikėtini ir neįrodyti. Atsakovės teiginiai, kad dalis prievolės buvo sumokėta ieškovui grynaisiais pinigais yra tik bandymas išvengti jai tenkančios prievolės dalies, nes kaip atsakovė pati teigia, ji neturi pinigų ir negali skolos padengti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojai stengiasi padėti atsakovei sumažinti jos skolas, nes yra artimi atsakovei asmenys, gyvena viename kambaryje ir yra nuo jos finansiškai priklausomi, negali savarankiškai nuomotis ar įsigyti būsto. Jų parodymai prieštaringi. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai prieštarauja jos pačios paaiškinimams, duotiems teismo posėdžio metu.Apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo nesąžiningumo, nes ieškovas pirminiu ieškiniu paskaičiavo kiek didesnį įsiskolinimą už banko paskolą ir palūkanas, yra nepagrįstas. Banko paskolos dydis ir palūkanos buvo kintamo dydžio, svyravo, todėl susidarė skirtumas tarp sutartimi sutartos ir realiai sumokėtos sumos. Ieškovas, laikotarpiu iki baigėsi jo prievolė mokėti vaikui išlaikymą, netikrino konkrečių mokėjimų, jokių skaičiavimų neatliko, o atsakovei perskaičiavus sumokėtos paskolos ir palūkanų dydį už visą ankstesnį laikotarpį, sutiko sumažinti paskolos dalį permokėta suma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Byloje nustatytos aplinkybės:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu D. K. ir N. K. santuoka nutraukta ir patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. N2-1458-131/2013). Šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, D. K. naudosis 13.23 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 41-4; N. K. naudosis 16.28 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 41-2, kitomis patalpomis šalys naudosis bendrai, o visas bendro turto – buto išlaikymo bei komunalinių paslaugų išlaidas kiekvieną mėnesį apmokės lygiomis dalimis. Šalys taip pat sutarė, kad solidariai vykdys kredito už minėtą butą grąžinimą „Swedbank“ AB, o siekiant išvengti piniginių lėšų pervedimo vienas kitam, susitarė, kad D. K. neperves dalies mokėtinos kaip išlaikymo vaikui, tai yra 300 Lt pinigų sumos N. K., o iš karto sumokės šią sumą „Swedbank“ AB kaip N. K. solidarios prievolės dalį. Kadangi atsakovė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių priimtus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, tai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti ieškovui 2 516,05 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 264 Eur įsiskolinimo pagal šalių solidarią prievolę bankui priteisimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino pilnai. Iš atsakovės N. K., D. K. naudai priteisė 2 251,76 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo vykdymą išdėstė šešių mėnesių laikotarpiui tokiu būdu: įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovė privalo sumokėti ieškovui 433,81 Eur priteistos sumos dalį, per sekančius penkis mėnesius mokėti po 433,79 Eur.Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys neginčija fakto, kad ieškovas už atsakovę laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. birželio 20 d., nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio yra sumokėjęs 2 762,76 Eur bankui pagal kredito sutartį, buto išlaikymo ir komunalinius mokesčius, o atsakovė ieškovui sumokėjo 511 Eur. Tačiau ginčas kyla dėl 1 485,93 Eur sumos, kurią, pasak atsakovės, jos motina J. A. sumokėjo ieškovui grynais pinigais. Ieškovas tai neigia. Atsakovė nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina liudytojų J. A. ir D. K. parodymai. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymais civilinėje byloje laikytini bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymus teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pastarosios nuostatos reiškia, kad, nesant tiesioginių įrodymų, aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtinančių konkretaus bylai reikšmingo fakto egzistavimą, teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, turi nuspręsti, kurios šalies argumentai, atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą, vertintini kaip labiau tikėtini. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas liudytojų J. A. ir D. K. parodymus pagrįstai vertino kritiškai. Pažymėtina, kad liudytoja J. A. yra atsakovės motina, liudytojas D. K. yra atsakovės sūnus, abu liudytojai gyvena atsakovei priklausančiame buto kambaryje, yra priklausomi nuo jos. Tai, kad J. A. ieškovui duodavo pinigus, niekas nematė, liudytojas D. K. tik girdėjo apie tai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog atsakovei pradėjus mokėti ieškovui banko pavedimais, tuo pačiu metu atsakovės motina mokėjo ieškovui grynais pinigais po 45 Eur kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė paaiškino, jog bankiniais pavedimais ieškovui mokėjo, nes nepasitikėjo juo, todėl kritiškai vertintina atsakovės pozicija, kad nepasitikėdama ieškovu dalį pinigų ji mokėjo grynais pinigais. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl liudytojų parodymų vertinimo, tačiau nepateikė jokių jos poziciją patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad atsakovės motina J. A. ieškovui sumokėjo grynais pinigais 1 485,93 Eur. Tuo tarpu ieškovas savo ieškininius reikalavimus grindžia būtent rašytiniais įrodymais – trečiųjų asmenų sąskaitomis už komunalinius mokesčius ir jų apmokėjimą patvirtinančiais rašytiniais dokumentais (bankiniais pavedimais ir kt.). Visos nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, jog labiau tikėtina, kad grynieji pinigai ieškovui nebuvo mokami.Atsakovės, tik apeliacinės instancijos teismui pateiktas, kelių sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame jos teigimu matyti ieškovui skirti ant stalo padėti pinigai, yra visiškai neinformatyvus, praktiškai neįžiūrimas ir atsiskaitymo fakto niekaip negali patvirtinti.Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovės pozicijos pakeitimas po liudytojos parodymų savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad pinigai ieškovui nebuvo mokami. Pažymėtina, jog teismas vertina įrodymų visumą ir tik įvertinęs juos visus, t. y. liudytojų ryšius su atsakove, liudytojų parodymus, atsakovės pozicijos keitimą, rašytinių įrodymų nebuvimą, padarė išvadą, jog grynieji pinigai ieškovui nebuvo mokami. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės pozicijos nenuoseklumas verčia abejoti jos paaiškinimais apie grynų pinigų sumokėjimą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui, tačiau ieškovui sutikus, sprendimo vykdymą išdėstė šešių mėnesių laikotarpiui. Apeliaciniame skunde prašoma sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams, tačiau nenurodomi jokie argumentai, nepateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti apeliantės prašymą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nuo ginčijamo sprendimo priėmimo ir taip praėjo beveik metai, todėl šis apeliantės prašymas atmestinasTeisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 250 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.