- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2SA-260-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01565-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolės veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės Palmos Kisielienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Palma Kisielienė, E. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės P.Kisielienės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės P. Kisielinės padėjėjo T. Jasaičio procesinius veiksmus, surašant 2011-05-10 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00727 neteisėtais ir panaikinti šį patvarkymą. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-162-860/2011 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-02-08 nutartimi nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Ieškovė pateikė pastarąją nutartį vykdyti antstolei P. Kisielienei. Antstolės padėjėjas T. Jasaitis 2011-05-10 surašė patvarkymą Nr. 0093/11/00727, kuriuo įpareigojo pareiškėją vykdyti nutartį, o būtent, leisti ieškovei pareiškėjo namuose (ne svečių namelyje) ir betarpiškai (nedalyvaujant pašaliniams asmenims, t.y. pareiškėjui ar jo šeimos nariams) bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Toks patvarkymas viršija antstolio kompetencijos ribas, prieštarauja nutarties rezoliucinei daliai, todėl yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė P.Kisielienė su skundu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodydama, kad, vykdant teismo 2011-02-08 nutartį, buvo nustatyta, kad E. Č. pareiškėjas, o jam nesant - jo tėvai sudaro sąlygas matytis su sūnumi D. Č., tuo tarpu su dukterimi Anastasija per laikotarpį nuo 2011-02-14 bendravo tik kelis kartus. Nustatyta, kad ieškovės kontaktai su sūnumi vyksta ne jo gyvenamosiose patalpose, bet šalia gyvenamojo namo esančiame svečių namelyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei specialistų 2011-04-27 ir 2011-05-02 pateiktas rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, 2011-05-10 priimtas skundžiamas patvarkymas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo E. Č. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolio patvarkymas surašytas teisėtai ir pagrįstai, kadangi E. Č. suteikta teisė matytis su vaikais atsakovo namuose, kur vaikai gyvena, jų įprastoje aplinkoje. Patalpos svečių namelyje yra netinkamos susitikimams, nes yra mažos, tamsios, šaltos, jose nėra vaikų žaislų. Vieno susitikimo metu dukra Anastasija, kaip vieną priežasčių, dėl kurios nenori susitikti su motina, nurodė, kad nenori būti tose patalpose, o nori žaisti namie.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Palma Kisielienė, E. Č.. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamu patvarkymu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nutarties esmė nebuvo aiškinama kitaip ir plačiau, nei nustatyta teismo, ir nors teismo nutartyje konkrečiai nenurodyta, kokiame konkrečiai pastate ieškovei turi būti užtikrinama teisė matytis su vaikais, tačiau nutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovei leista matytis su vaikais atsakovo (pareiškėjo A. Č.) namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu yra pagrindo sutikti su antstolės išvada, kad pagal minėtą teismo nutartį susitikimai turėjo vykti būtent pareiškėjo, o tuo pačiu ir nepilnamečių vaikų gyvenamosiose patalpose – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodomas svečių namelis Nekilnojamojo turto registre net nėra nurodytas kaip gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sistemiškai vertinant LR Civilinio kodekso šeimos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatas, šeimos gyvenamąja patalpa, o tuo pačiu ir „namais“ teismo nutarties prasme laikytinas nekilnojamasis daiktas - tokia patalpa, kurioje šeima iš tikrųjų, faktiškai gyvenama. Teismas taip pat nustatė, kad nors teismo 2011-02-08 nutartyje nenurodyta, kad ieškovei leistina bendrauti su vaikais atsakovo namuose betarpiškai ir šiuo požiūriu antstolio padėjėjo 2011-05-10 patvarkyme, įpareigojant atsakovą leisti ieškovei bendrauti su vaikais betarpiškai, šiek tiek praplėstas teismo nutarties turinys, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti patvarkymo neteisėtu, nes šis įpareigojimas išreikštas atsižvelgus į teisės normas, įpareigojančias užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, prioritetinės vaiko teisių apsaugos principą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl galimai neteisėto įrodymų – psichologinių išvadų - vertinimo, kadangi teisės aktai nedraudžia antstoliui, kaip atsakingam už tinkamą sprendimų vykdymą asmeniui, vertinti su vykdomąja byla ir vykdomuoju dokumentu susijusius duomenis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-05-27 nutartimi ieškovės skundas buvo išnagrinėtas, t.y. baigėsi 2011-02-08 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir šios nutarties galiojimas bei vykdomoji byla dėl šios nutarties vykdymo baigta, todėl 2011-05-10 patvarkymo panaikinimas, net jei tam ir būtų teisinis pagrindas, šiuo atveju būtų visiškai netikslingas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones - nustatydamas laikinąją ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, patikslino aplinkybes, kurios be kita ko nagrinėjamos ir šioje byloje, pripažindamas ieškovei teisę matytis su vaikais betarpiškai jų gyvenamojoje vietoje, t.y. jų kambariuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nutarties motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė dvi viena kitai iš esmės prieštaraujančias išvadas, t.y. nors teismo nutartimi de fakto konstatuoti antstolės neteisėti veiksmai, antstolei aiškinant nutarties dėl bendravimo tvarkos dalį ta apimtimi, kiek tai susiję su E. Č. galimybe matytis su bylininkų vaikais pareiškėjo namuose, bei nutarties dėl bendravimo tvarkos dalį ta apimtimi, kiek tai susiję su E. Č. galimybe bendrauti su bylininkų vaikais pareiškėjui ir jo tėvams nedalyvaujant, tačiau nepagrįstai pareiškėjo skundas buvo atmestas visa apimtimi.
2. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, žodis „namai“ lietuvių kalboje turi keletą reikšmių ir gali būti suprantamas tiek kaip gyvenamoji vieta, buveinė, tiek ir kaip šeimos ūkis, sodyba. Nutartyje dėl bendravimo tvarkos sąvoką „pareiškėjo namai“ teismas susiejo su konkrečiu adresu, o ne pastatu ar patalpa, todėl manytina, kad teismas, vartodamas žodį „namai“, turėjo omenyje ne ką kitą, o visą pastatų kompleksą, esantį konkrečiu, teismo nurodytu adresu. Tai, kad pastatas nėra įregistruotas LR Nekilnojamojo turto registre, svečių gyvenimui tinkamą svečių namelį savaime nedaro ūkiniu pastatu, netinkamu laikinam ar nuolatiniam gyvenimui ir juolab trumpalaikiams E. Č. ir bylininkų vaikų susitikimams.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės veiksmų pripažinimas neteisėtais ir patvarkymo panaikinimas šiuo metu būtų netikslingas. Šioje byloje teismo priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, kurioje antstolė nutarties dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo faktą grindžia skundžiamu patvarkymu. Be to, teismui konstatavus antstolės neteisėtus veiksmus, antstolei galėtų būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė ir pareiškėjas įgytų teisę į antstolės neteisėtais veiksmais sąlygotos ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos atlyginimą.
4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-162-860/2011 yra visiškai savarankiškas teismo procesinis sprendimas, kuris nelaikytinas papildančiu ar patikslinančiu nutartį dėl bendravimo tvarkos, todėl, priešingai nei nurodė skundžiamoje nutartyje teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-162-860/2011 neturi jokios reikšmės antstolės veiksmų, surašant patvarkymą, teisiniam vertinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Č. prašė atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodydama, kad jai buvo suteikta teisė matytis su vaikais atsakovo namuose, yra aiškus ir nereikalauja papildomo išaiškinimo. Pareiškėjas, kartu su juo ir vaikai, nuolatos gyvena pagrindiniame name, o ne svečių namelyje, todėl akivaizdu, kad susitikimai turėtų vykti pagrindiniame name, vaikams įprastoje aplinkoje, kur yra jų daiktai ir žaislai.
Suinteresuotas asmuo antstolė Palma Kisielienė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo [apelianto] skundas dėl antstolės Palmos Kisielienės veiksmų, priimant 2011 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr.0093/11/00727. Įvertinus atskirame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijas teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai įvertino bylos medžiagą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Atskirajame skunde pareiškėjo [apelianto] nurodomi motyvai dėl galimų prieštaravimų teismo nutartyje, neva paties teismo pripažintų [konstatuotų] antstolio neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti, nes neatitinka skundžiamos nutarties turinio ir esmės. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, kad antstolė Palma Kisielienė, priimdama patvarkymą Nr.0093/11/00727, kuriuo įpareigojo pareiškėją A. Č. vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nutartį ir leisti E. Č. jo namuose (ne svečių namelyje) ir betarpiškai (nedalyvaujant pašaliniams asmenims, t.y. pareiškėjui ar jo šeimos nariams) bendrauti su dukterimi A. Č. ir sūnumi D. Č. bei dalyvauti jų auklėjime, neatliko neteisėtų veiksmų, buvo nuoseklus. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai konstatavo, kad antstolė Palma Kisielienė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o antstolės atlikti procesiniai veiksmai [priimant skundžiamą patvarkymą] atitiko antstolio veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokiais antstolės veiksmais buvo siekiama ne interpretuoti [išaiškinti] minėtą teismo nutartį, tačiau ją įvykdyti kuo efektyviau, teisingiau, nepažeidžiant šalių teisių ir teisėtų interesų, bei visų pirma nepilnamečių [mažamečių] vaikų teisių ir interesų. Tai, kad skundžiamoje nutartyje, o būtent jos motyvuojamoje dalyje teismas toliau pavartojo atitinkamus žodžius, t.y. kad antstolė patvarkymu vykdomos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nutarties esmės neaiškino kitaip ar plečiamai, nekeičia esmės ir nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo prieštaravimų skundžiamoje nutartyje ar daryti išvadą, kad teismas tokiu būdu galimai pripažino antstolės neteisėtus veiksmus, vienaip ar kitaip aiškinant teismo nutartį. Pažymėtina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas [LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.]. Pagal LR CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas [nutartis] būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Todėl savaime suprantama, kad antstolis, kuriam tenka atsakomybė dėl tinkamo teismo sprendimų [nutarčių] vykdymo, prieš atlikdamas vienokį ar kitokį procesinį veiksmą ar priimdamas procesinį dokumentą, o šiuo atveju skundžiamą 2011 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr.0093/11/00727, turėjo atlikti su jam pateikta vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi civ. byloje Nr.2-162-860/2011 susijusių aplinkybių ir duomenų vertinimą. Taigi atskirojo skundo argumentai, kad antstolė neturėjo teisės vertinti priimamų vykdyti dokumentų, yra logiškai nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismo padarytos išvados, kad antstolio patvarkymas dalyje dėl E. Č. bendravimo su savo mažamečiais vaikais vietos nustatymo buvo teisėtas, pagrįstas bylos faktine medžiaga [Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie svečių namelio registraciją kaip ūkinio pastato], sisteminiu šeimos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų aiškinimu, pagal kurias namais laikytinas nekilnojamasis turtas su gyvenamosiomis patalpomis, kuriose faktiškai gyvenama [LR CK 3.84 str.]. Sutiktina ir su tais apylinkės teismo motyvais, kad paties Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo tiesiogiai ir aiškiai nurodyta E. Č. teisė matytis su savo vaikais apelianto A. Č. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apelianto argumentai, kad „namai“ lietuvių kalboje turi keletą reikšmių ir gali būti suprantamas tiek kaip gyvenamoji vieta, buveinė, tiek ir kaip šeimos ūkis, sodyba neturi teisinės reikšmės, nes teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai pirmenybę teikė ir vadovavosi teisės normomis, t.y. sisteminiu LR CK šeimos teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimu ir taikymu, pagal kurias šeimos, o kartu ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikytina jų pastovi gyvenamoji vieta, gyvenamosios patalpos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta teisingais žemesnės instancijos teismo motyvus, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą antstolės patvarkymą dalyje dėl E. Č. teisės betarpiškai bendrauti su savo mažamečiais vaikais, kadangi toks patvarkymas iš esmės atitinka Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinės dalies turinį ir prasmę: nurodytos nutarties pagrindu nustatyta E. Č. laikina bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, o būtent jų motinos teisė matytis su vaikais A. Č. namuose, savaitgaliais leidžiant motinai pasiimti vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžinti tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu Senasis (duomenys neskelbtini). Be kita ko, skundžiamas antstolės patvarkymas atitiko LR CK normas, numatančias prioritetines nepilnamečių vaikų, gyvenančių su vienu iš tėvų, teises matytis ir bendrauti su abiem tėvais [LR CK 3.170 str. 2 d.], normas, numatančias abiejų tėvų teises ir pareigas auklėti savo vaikus [LR CK 3.165 str. 1 d.], bei faktinę bylos situaciją [tėvų priešiškus, konfliktinius santykius].
Atskirasis skundas buvo grindžiamas ir kitomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės veiksmų pripažinimas neteisėtais ir patvarkymo panaikinimas šiuo metu būtų netikslingas. Apeliantas taip pat išdėstė argumentus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio mėn. 7 d. nutarties civ. byloje Nr. 2-162-860/2011, kuria šiai dienai išspręstas E. Č. bendravimo su vaikais tvarkos ir vietos klausimas, reikšmės nagrinėjamai bylai. Aplinkybės, kad skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo [atkreipė dėmesį], jog patvarkymo, dėl kurio vykdomoji byla yra baigta, panaikinimas nėra tikslingas, ar kad kita Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-162-860/2011 buvo patikslintos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, pačios savaime neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismo išvados dėl nepagrįsto skundo, dėl ko jis buvo ir atmestas, buvo paremtos tuo, kad teismas nenustatė neteisėtų antstolės Palmos Kisielienės veiksmų, priimant skundžiamą 2011 m. gegužės 10 d. patvarkymą. Pagaliau tai, kad pirmos instancijos teismas priėmė nutartį jau po to, kai 2011-05-27 Vilniaus apygardos teismas paliko galioti 2011-01-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, t.y. iš esmės pasibaigus antstolio 2011-05-10 priimto patvarkymo galiojimui, leido pirmos instancijos teismui tokią aplinkybę įvertinti ir sprendžiant antstolio patvarkymo teisėtumo klausimą. Pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas tik atkreipė dėmesį į vėlesne 2011-06-07 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir esmę, tačiau sprendžiant antstolio patvarkymo teisėtumo klausimą jį argumentavo savarankiškai, tinkamai įvertindamas visas aplinkybes dėl antstolės veiksmų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei į tai, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.