Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, jo atstovei pagal įstatymą L. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasų r. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Zarasų raj., (duomenys neskelbtini) 8 kl. išsilavinimo, 9 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2016-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 veikos), 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei tęsti mokslą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2016-05-16 apie 12.55 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu, ištraukęs iš nukentėjusiosios D. O. B. rankų, pagrobė rankinę 20 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 30 eurų vertės su 50 eurų grynųjų pinigų, skėtis 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas "Nokia" su SIM kortele bendros 80 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, D. O. B. priklausantį turtą, bendros 200 eurų vertės.

V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet nurodė, kad pagrobė ne 50 Eur, o apie 25 Eur. Jis nurodė, kad su draugais M. K., E. Č. ir Ka pabėgo iš socializacijos centro ir ėjo link „(duomenys neskelbtini)“, norėjo važiuoti į Marijampolę, bet neturėjo pinigų. Jis pamatė einančią močiutę su „taše“, jis paėmė už „tašės“ ir pabėgo. Tada visi apžiūrėjo rankinės vidų. Rado piniginę, joje buvo apie 20-22 eurus. Jie visi nuėjo prie PC „Akropolis“, nusipirko bilietus ir išvažiavo į Marijampolę. Marijampolėje vakare juos pagavo. Rankinę ėmė jis, su draugais nesitarė, kad tą rankinę reikia imti. Tik jis ėmė rankinę, ką kiti darė tuo metu, nematė. Jam atrodo, kad kai jis paėmė rankinę, močiutė bėgo iš paskos. Rankinės neiškraustė, atidarė rankinę, iš karto jis paėmė už piniginės ir tą rankinę su kitais daiktais paliko. Rankinėje buvo skėtis, telefono nematė, bet buvo telefono dėkliukas, gal ir galėjo būti tas telefonas rankinėje, nes jie neatidžiai žiūrėjo. Gal moteris apsiriko, kad buvo 50 eurų, buvo 10 eurų, po 5 eurus ir smulkių monetų, pinigų nesidalino. Už tuos pinigus dar pirko valgyti. Daugiausia galėjo būti apie 25 eurus. Jiems užteko bilietams, dar liko apie 5 eurus, už juos nusipirko bulvyčių „fri“, jos kainavo po eurą, išėjo keturios porcijos. Bilietas į Marijampolę kainavo apie 4 eurus su centais, atrodo 4,20 Eur. Po to su nukentėjusiąja nekalbėjo, žalą norėjo atlyginti, bet nebuvo kaip susisiekti su nukentėjusiąja.

Nukentėjusioji D. O. B. nurodė, kad tą dieną ėjo, labai skubėjo, nešė rankinę, iš kažkur atsirado trys vaikinukai. Vienas pačiupo rankinę ir jie visi pradėjo bėgti. Ji juos vijosi, tačiau nepavijo. Netoli buvo toks vyriškis, jis ir paskambino į policiją. Rankinę rado numestą už dviejų namų, joje nebuvo telefono, iš piniginės buvo išimti pinigai, jų buvo apie 20 eurų, žino, kad buvo 20 kupiūra, o daugiau neatsimena. Tyrėja ją apklausė, davė teisingus parodymus.

Liudytoja D. O. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-16 apie 12.55 val. ji ėjo į Kauno klinikas, praėjo(duomenys neskelbtini) namą, kai netikėtai priešais išdygo 4 jaunuoliai, jie ėjo visi būriu, bet vienas jaunuolis, vilkintis raudonais marškinėliais, ėjo šiek tiek atsilikęs nuo kitų trijų. Susigretinę su ja, trys jaunuoliai pradėjo bėgti, o tas, kuris buvo šiek tiek atsilikęs, staigiai pagriebė jai iš dešinės rankos rankinę, prisivijo draugus ir visi keturi nubėgo į daugiabučių kiemus link (duomenys neskelbtini) namo. Ji dar pabėgo paskui juos, bet paskui pametė juos iš akių. Rankinės atėmusio vaikino, negalėtų atpažinti, įsidėmėjo tik jo tamsias rudas akis. Pavogta rankinė buvo pieno spalvos odinė, jos vertė 20 eurų. Rankinėje buvo piniginė raudonos spalvos odinė, kurios vertė 30 eurų, skėtis, kurio vertė 20 eurų, mobilaus ryšio telefonas, kurio vertė 80 eurų. Piniginėje buvo dvi prekybos centrų ,,Maxima“ ir ,,Iki“ nuolaidų kortelės ir 50 eurų: 2 kupiūros po 20 eurų, viena 5 eurų kupiūra ir monetom apie 5 eurus. Taip pat rankinėje buvo raktinė su raktais, kvepalų buteliukas, beveik išnaudotas ir naudotas lūpdažis, jos žandikaulio panoraminė rentgeno nuotrauka, baltos spalvos plastmasinės šukos, juodos spalvos rašiklis, pakelis popierinių nosinaičių ir pirkinių maišeliai, kiek tiksliai nežino, kurių ji nevertina. Bendras padarytas nuostolis yra 200 eurų. Telefonas buvo ,,Nokia 5230“ buvo juodos spalvos, o nugarėlė raudonos spalvos, ekranas liečiamas, telefonas pusiau išmanus. Telefono dokumentų neturi, IMEI Nr. nežino, SIM kortelė buvo ,,Teledemos“ tinklo. Po vagystės tą patį vakarą užblokavo telefono numerį, bet po kelių dienų, tiksliai neprisimena, išsiėmė naują SIM kortelę tuo pačiu numeriu ir dabar ja naudojasi (1 t., b. l. 12-13).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad viską jai grąžino, ką atrado. Telefoną atgavo gal po mėnesio. Neatsimena dabar, kiek galėjo būti pinigėlių, tada sakė teisingai, tada žinojo, kiek pinigėlių buvo, dabar atsimena 20 kupiūrą, o daugiau nelabai ką prisimena. Pinigai, kurie dingo, visi buvo vienoje vietoje, piniginėje po užtrauktuku.

Liudytoja V. Š. nurodė, kad pamatė, kaip pro langus prabėgo vaikinų grupė, pas juos yra užtverta tvora, todėl vaikinai turėjo grįžti atgal, nes nėra praėjimo, bet šie negrįžo. Po to ji ėjo pasivaikščioti su šunimi ir po balkonu rado prasegtą baltą rankinę, kiek toliau paėjusi, rado numestą bordo spalvos piniginę prie tos tvoros. Piniginėje, jai atrodo, kad buvo „AČIŪ“ kortelė, medicininė nuotrauka, raktų krūva.

Liudytojas K. Č. nurodė, kad V. K. pavogė rankinuką. Ėjo keturiese, tai yra jis, M. K. ir E, pamatė močiutę, V. K. paėmė rankinę ir bėgo, jis taip pat bėgo, bet nežino kodėl. Rankinę iškraustė už kažkokio buto, kraustė visi, rado telefoną, pinigų, kas ėmė telefoną, nežino. Pinigų buvo apie dvidešimt eurų, ne daugiau. Pinigus išleido parduotuvėje, neatsimena, ką pirko. Pinigų galėjo būti dvidešimt arba trisdešimt eurų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas K. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad gegužės mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, jis su trimis draugais V, M ir E pabėgo iš socializacijos centro, nes norėjo pasivaikščioti. Vaikščiojo visur, prie parduotuvės, parke, kur tiksliai nežino, nes jis yra iš Kėdainių ir Kauno nepažįsta. Vienu metu ėjo visi keturi būriu, priekyje ėjo močiutė, ji ėjo nugara į juos. Kai priartėjo prie močiutės, V staigiai griebė rankinę, kurią močiutė laikė rankoje, jis visai nesitikėjo, kad V taip padarys. Jie nebuvo susitarę ką nors apvogti. Kai V pagriebė rankinę, jie visi nubėgo prie namo, atrodo penkiaaukščio, prie balkono. Parodyti negalėtų, nes yra ne kaunietis. Močiutė bėgo iš paskos, šaukė atiduoti rankinę. Prie balkono V ir M iškraustė močiutės rankinę, joje rado piniginę, kurioje buvo pinigų 15 eurų kupiūrom po 5 eurus ir dar metalinių eurų ir centų, kiek tiksliai, jis nežino. Kai V ir M iškraustė piniginę, ją ir rankinę numetė prie balkono. Kol šie kraustė, jis su E stovėjo šalia ir žiūrėjo, kaip šie krausto. Jis nematė, ar rankinėje buvo telefonas, tik žino, kad jo draugai telefono neėmė. Po to visi pėsti nuėjo prie Akropolio ir keleiviniu autobusu važiavo į Marijampolę, nes M yra iš Marijampolės. Bilietus pirko už tuos pavogtus pinigus, jis nežino, kiek kainuoja bilietas, bilietus pirko V (1 t., b. l. 56-57).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad pats neapžiūrinėjo piniginės, jos vidaus nematė. Telefoną ėmė. Į parduotuvę apsipirkti ėjo prieš važiuojant į Marijampolę. Kažką pirko ir po to už tuos pinigus važiavo į Marijampolę, Marijampolėje nepirko nieko, nes nebebuvo pinigų. Marijampolėje buvo, ten juos policija pagavo. Neatsimena ar visi kraustė rankinę.

Liudytoja E. I. nurodė, kad žino, jog auklėtiniai pavasarį buvo pabėgę, buvo kažką apiplėšę, buvo rastas telefonas, daugiau nelabai ką ir žino.

Liudytoja E. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-31 jai socializacijos centro direktorius padavė mobilų telefoną ir liepė nuvežti bei perduoti pareigūnams. Ji žinojo, kad keturi ugdytiniai gegužės 16 d. buvo pavogę moters rankinę, nes vežė juos apklausai į policiją, todėl pagalvojo, kad rastas telefonas gali būti pavogtas iš tos moters, todėl ji perdavė telefoną pareigūnams (1 t., b. l. 27-28 ).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad žino tik tai, kad pabėgę buvo M, K ir E. Kiek prisimena, neklausė tų vaikų, iš kur pas juos telefonas.

Liudytojas A. S. nurodė, kad atsimena, jog kažkas atnešė jam telefoną.

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-31 jis pas centro ugdytinį J. K. rado mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“. Įstaigos taisyklės draudžia ugdytiniams turėti telefonus, todėl jis telefoną paėmė iš J. K.. Kai paklausė šio, iš kur tas telefonas, J. K. pasakė, kad tas telefonas ne jo. Paklausus kieno, J. K. pasakė, kad telefonas priklauso kitam ugdytiniui M. K.. Tuomet jis paklausė M. K., iš kur šis gavo telefoną, bet M. K. išsiginė, kad nieko nežino apie jokį telefoną. Tada jis pagalvojo, kad telefonas gali būti vogtas ir liepė socialinei pedagogei E. I., vežant ugdytinius apklausai į Žaliakalnio policijos komisariatą, perduoti telefoną pareigūnams, kad jie išsiaiškintų, kam telefonas priklauso (1 t., b. l. 32-33).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad kai ugdytinis J. K. buvo išėjęs dirbti lauke, šiam grįžus, jam kilo įtarimas, kad šis galbūt kažką parsinešė. Jis patikrino J. K. kišenes ir rado mobilųjį telefoną, J. K. tvirtino, kad atnešė tą telefoną iš už tvoros ir kad tas telefonas yra ne jo, o M. K.. Tada jis pasikvietė M. K., klausė kieno tas telefonas, šis išsiginė, kad tai ne jo telefonas. Kai socialinė pedagogė E. I. lydėjo vaikus į policijos komisariatą, jis perdavė E. I. telefoną, kad ši nuvežtų Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnams aiškintis.

Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad gegužės mėnesį, tiksliai kurią dieną neprisimena, kai gyveno vaikų socializacijos centre Kaune, dienos metu, su trim draugais K, kurio pavardės nežino, Vladu, kurio pavardės nežino ir K. Č. pabėgo iš socializacijos centro, nes norėjo pabūti laisvėje. Ėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)’ parduotuvės (duomenys neskelbtini) prospektu, link prekybos centro ,,M“, esančio (duomenys neskelbtini) prospekte. Eidami pamatė priekyje einančią moteriškę, jie ėjo jai iš paskos. V pagreitino žingsnį, atsiskyrė nuo jų, pagriebė moters rankinę, kurią moteris laikė rankoje. Moteris dar bandė vytis, kažką šaukė, bet jis negirdėjo, ką šaukė. Tada jie taip pat pradėjo bėgti paskui V ir visi kartu nubėgo už namo balkono. Tada visi keturi iškratė rankinę, apžiūrėjo, kas joje buvo. Rankinėje buvo piniginė, joje buvo apie 30 eurų, bet tiksliai nežino. Taip pat buvo telefonas ,,Nokia“, bet buvo prastas, tai jie jo neėmė, paliko rankinėje. Taip pat buvo įvairių servetėlių, daugiau neprisimena, kas buvo rankinėje. Išėmę ir piniginės, paėmė pinigus, o visa kita paliko rankinėje ir pačią rankinę paliko po balkonu. Tada visi keturi nusipirko ,,kebabinėje“ pavalgyti, nuėjo į stotį prie Akropolio ir nuvažiavo į Marijampolę. Jie nebuvome iš anksto taręsi dėl vagystės (b. l. 53-54, 79)

Duotus parodymus E. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 80-87)

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis su K, V ir E pabėgo iš socializacijos centro. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini) pr. link Šiaurės pr., priekyje ėjo močiutė. V pagreitino žingsnį, atsiskyrė nuo jų, pagriebė moters rankinę, kurią ji laikė rankoje. Tada pradėjo visi bėgti. Nubėgę už namo, apžiūrėjo rankinę. Iš piniginės paėmė pinigus ir juos išleido Akropolyje, važiavo į Marijampolę. ( b.l. 63-64)

Duotus parodymus M. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 65-70).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu (1 t., b. l. 4-7).

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. Š. pateikė rankinę su joje buvusiais daiktais, kurie apžiūrėti ir grąžinti D. O. B. (1 t., b. l. 20, 21-25).

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad vaikų socializacijos centro socialinė pedagogė E. I. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas D. O. B. (1 t., b. l. 29-30, 37-39, 43).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, davė iš esmės teisingus parodymus apie faktines bylos aplinkybes, tik nurodė, kad pinigų buvo daug mažiau, nei teigė nukentėjusioji D. O. B., taip pat nematė mobilaus ryšio telefono, tačiau neneigė, kad pastarasis rankinėje galėjo būti. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais nukentėjusiosios parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu labai išsamiai išvardino kokiomis kupiūromis ir kiek buvo pinigų. Tai, kad galėjo būti daugiau nei 25 eurai, nurodė ir liudytojai E. Č., K. Č.. Taip pat teismui nekyla jokių abejonių, kad mobilaus ryšio telefonas buvo pagrobtas iš nukentėjusiosios rankinės, nes jis rastas pas J. K., kuris teigė, kad telefoną gavo iš M. K., kuris nusikaltimo padarymo metu buvo kartu su kaltinamuoju V. K.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo daromą veiką stebėjo ne tik nukentėjusioji D. O. B., bet ir liudytojai E. Č., K. Č., M. K., todėl V. K. veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, atviroji vagystė, numatyta BK 178 str. 2 d.

V. K. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios neatsiprašė, nei jis, nei jo atstovė pagal įstatymą neišreiškė noro atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nors civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kadangi kaltinamasis V. K. yra nepilnametis, teismas skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis V. K., būdamas neteistas, padarė apysunkį, tyčinį, baigtą, nusikaltimą, yra teistas vieną kartą už nusikaltimus, nukreiptus į asmens nuosavybę (1 t., b. l. 136-137), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 138), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VTAS informavo, jog V. K. pakeista vidutinės priežiūros priemonė ir jis perkeltas į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą (1 t., b. l. 142-143), Kauno vaikų socializacijos centras charakterizavo V. K. neigiamai, kaip turintį elgesio problemų, linkusį erzinti silpnesnius, konfliktuojantį, jis buvo pagautas uostantis odekoloną, keletą kartų savavališkai pasišalino iš centro (1 t., b. l. 146), (duomenys neskelbtini) progimnazija charakterizavo neigiamai, kaip nelankantį mokyklos, dėl ko skirtos vidutinės priežiūros priemonės (1 t., b. l. 148), motina bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. (1 t., 152-157), nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, V. K. skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Skirtina bausmė subendrintina iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. nuostatomis, su 2016-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2016-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016-11-17 nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.