- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-218-316/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30772-17-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- G. S.
- Civilinis ieškovas
- J. J., A. J.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- J. J., A. J.
- Advokatai
- Irma Bekerė, Drąsutis Narmontas Šiaulius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL, t. y. 3766 Eur dydžio bauda.
Civilinių ieškovų J. J. ir A. J. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. Iš G. S. A. J. priteista 4150,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš G. S. J. J. priteista 4150 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.
2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pratęstą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo G. S. turtą – pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės, palikta galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos 8300 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems J. J. ir A. J..
Iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajai A. J. priteista 302,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajam J. J. priteista 302,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 7 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) patalpose, dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) direktorei V. Š. (Pardavėjui) pasirašant ketinimų sutartį su nukentėjusiuoju J. J. (Pirkėju) dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 13000 eurų, savo dalyvavimu sandoryje įtikindamas nukentėjusiuosius J. ir A. J., kad jis teisėtai veikia Bendrovės vardu, taip pat žinodamas, kad ketinamam pirkti butui yra įregistruota hipoteka, kas ketinimų sutartyje dėl buto pirkimo – pardavimo nebuvo nurodyta, jis apie tai nukentėjusiųjų neinformavo, nors nuolat bendravo su nukentėjusiaisiais buto pirkimo-pardavimo klausimais, bei piktnaudžiaudamas Bendrovės direktorės jam suteikta teise kontaktuoti su nukentėjusiaisiais klausimais, susijusiais tik su buto remontu, rūsio raktų perdavimu, jis, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, paskambinęs nukentėjusiajam J. J. nurodė sumokėti papildomą 1000 eurų įnašą, reikalingą buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, po ko J. J. ir A. J. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), iš A. J. paėmė 1000 eurų; toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paskambinęs nukentėjusiajam J. J. nurodė sumokėti likusius pinigus už perkamą butą, dėl ko nukentėjusiajam J. J. 2020 m. balandžio 21 d., darbo valandomis atvykus į Bendrovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš jo paėmė 8000 eurų, pateikdamas jam pagamintą netikrą ir jo paties už Bendrovės direktorę V. Š. pasirašytą dokumentą – 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini), kad iš J. J. priimta viso 13000 eurų (įskaitant 4000,00 eurų avansą, anksčiau sumokėtą Bendrovės direktorei V. Š.) už parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, kadangi neturėjo įgaliojimų veikti Bendrovės vardu, pinigų neperdavė už Bendrovės veiklą atsakingai V. Š. bei jų negrąžino nukentėjusiesiems, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – J. J. ir A. J. priklausančius 9000 eurų. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, G. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, įrašydamas į jį duomenis apie tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, susijusią su grynaisiais pinigais, tai yra: kompiuteriu surašė 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) dėl pinigų 13000 Eur iš J. J. gavimo už parduodamą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), grafose „Vyr. buhalteris (buhalteris) ir „Gavo kasininkas“ ties nurodyta direktorės V. Š. pavarde pasirašydamas savo parašu. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.
3.1. Skunde apeliantas pažymi, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas, pažeisdamas BPK 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados nepilnai atitinka faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl nuosprendis naikintinas.
3.2. Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, G. S. nurodo, kad teismas neatskyrė civilinių santykių. Apeliantas pažymi, jog teismas žinojo, kad J. J. yra sugrąžinti 500 Eur, kad J. J. atsisakė priimti iš jo (G. S.) 3000 Eur vykstant civilinei bylai (duomenys neskelbtini). Teismas nuosprendyje apie tai nepasisakė, šių aplinkybių nevertino.
3.3. G. S. nuomone, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nėra tiesioginiai įrodymai. Be to, G. S. nuomone, teismas turėjo tinkamai įvertinti suinteresuotų liudytojų (giminaičių, bendradarbių) parodymus. Teismas šios aplinkybės nevertino. Be to, pažymėjo, jog jokių asmenų (duomenys neskelbtini) bute jis nematė.
3.4. Nurodo, jog teismas nuosprendyje netyrė aplinkybės, kodėl kaltinime nurodoma 9000 Eur suma yra netiksli (apeliantas nurodo, kad kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. balandžio mėnesį, nors 2017 m. birželio 23 d. apklausoje J. J. parodė gavęs iš G. S. 500 Eur). Apeliantas nuodo, jog kyla pagrįstas klausimas, kodėl tuos pinigus J. J. priėmė, jei jie buvo sumokėti už perkamą butą, o ne paskolinti jam. Nurodo, jog teismas nesiaiškino J. J. atsisakymo priimti iš jo (G. S.) 3000 Eur, kuriuos šis siūlė nukentėjusiajam. Teismas nesiaiškino, kodėl sąmoningai buvo teikiamas toks kaltinimas dėl 9000 Eur sumos, nors prieš tai byla buvo nutraukta du kartus.
3.5. Apeliantas pažymi, jog 2017 m. spalio mėnesį civilinėje byloje Nr. 2-2158-304/2017 teismas pripažino nukentėjusiųjų teises į buto pirkimą, tai įrodo, kad nebuvo jokių apsunkinimų išspręsti civilinį ginčą. Teismas sprendime kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) pagrindu civ. byloje Nr. 2-2158-304/2017 konstatavo, kad nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) už parduodamą butą (duomenys neskelbtini), yra iš viso sumokėję 13000 Eur, kad nukentėjusieji visiškai atsiskaitė su bendrove, sumokėdami 13000 Eur. Teismas į šią sumą įskaitė ir G. S. gautą 9000 Eur sumą.
3.6. Dėl nuteisimo pagal 300 straipsnio 1 dalį apeliantas pažymi, kad nurodytos aplinkybės formaliai atitinka nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, nevertino aplinkybės, kieno prašymu, kokiu skaičiumi buvo užpildyta ir kam perduota kasos pajamų orderio forma dėl pinigų paėmimo. Nuosprendyje šios aplinkybės netirtos ir nevertintos.
3.7. Pažymi, jog abu: nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl tokio pinigų paėmimo būdo, kaip paskolos raštelio forma, parodant, kad G. S. pinigus gavo. Surašytas dokumentas nebuvo niekur panaudotas, jis perduotas pačiam nukentėjusiam asmeniui, davusiam pinigus, todėl nėra ir nusikaltimo sudėties. G. S. pažymi, jog ne bet kokie dokumento duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.
3.8. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų apeliantas nurodo, jog su teismo nuosprendžiu dėl civilinio ieškinio nesutinka, nes jo pasiskolintus pinigus (9000 Eur) iš J. Telšių apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu įskaitė už perkamą butą iš (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje konkrečiai nurodoma, kad prašoma priteisti iš jo suma J. buvo sumokėta (duomenys neskelbtini) už hipotekos panaikinimą, nustatyta (duomenys neskelbtini), imant paskolą pirkti nukentėjusiesiems parduotą butą adresu (duomenys neskelbtini). J. įvykdė už (duomenys neskelbtini) turėtą įsipareigojimą. Jis nėra susijęs su šiuo bendrovės įsipareigojimu, todėl ieškovų ieškinys turi būti atmestas.
3.9. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovų turėtas proceso išlaidas, todėl ši ieškovų reikalavimo dalis turi būti atmesta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo G. S. apeliacinį skundą nukentėjusiųjų atstovas advokatas Drąsutis Narmontas Šiaulių apygardos teismo prašo nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš nuteistojo G. S. nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. naudai 365 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsikirtimų paruošimą apmokėti.
4.1. Atstovas advokatas pažymi, jog nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi daugiausia deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriais nesutinkama su teismo išvadomis, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos visumos byloje esančių įrodymų vertinimu.
4.2. Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. G. S. nenurodė, kokias konkrečiai klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nuteistojo veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigia nuteistasis, teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Atstovas advokatas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog byloje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad nuteistasis savo dalyvavimu sandoryje įtikindamas nukentėjusiuosius J. ir A. J., kad jis teisėtai veikia (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat žinodamas, kad nukentėjusiųjų ketinamam pirkti butui yra įregistruota hipoteka, kas ketinimų sutartyje dėl buto pirkimo-pardavimo nebuvo nurodyta, jis apie tai nukentėjusiųjų neinformavo, nors nuolat bendravo su nukentėjusiaisiais buto pirkimo-pardavimo klausimais, bei, piktnaudžiaudamas pirmiau minėtos bendrovės direktorės jam suteikta teise kontaktuoti su nukentėjusiaisiais klausimais, susijusiais tik su remontu, rūsio raktų perdavimu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį, turtą. Nuteistasis žinojo, kad, neįnešus iš nukentėjusiųjų gautų pinigų už butą, hipoteka nebus išregistruota ir butas nebus perregistruotas nukentėjusiųjų vardu. Nuteistasis nukentėjusiųjų už perkamą butą sumokėtų 9000 Eur neįnešė į (duomenys neskelbtini) kasą bei neperdavė jų bendrovės direktorei V. Š., o juos apgaule įgijo savo naudai. Nuteistasis, žinodamas, kad už perkamą butą nukentėjusieji dar turi sumokėti 9000 Eur, apgaule šią pinigų sumą išviliojo iš nukentėjusiųjų, veikdamas tiesiogine tyčia. Tai, kad nuteistasis vėliau sugrąžino 500 Eur (dar vėliau, jau bylos nagrinėjimo metu – papildomai 200 Eur) kaip nusikalstama veika padarytos žalos dalinį atlyginimą, nepašalina jo veikos pavojingumo.
4.4. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų jo nukentėjusiesiems siūlytų 3000 Eur civilinėje byloje, kuri buvo iškelta pagal nukentėjusiųjų ieškinį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, nuteistasis nepasako, jog jis nukertėjusiems siūlė 3000 Eur mainais už tai, kad jie atsisakys pretenzijų į tuo metu dar (duomenys neskelbtini) vardu registruotą butą, o teikdamas tokį pasiūlymą suprato, kad taip nukentėjusiesiems siūlo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos patirti dar didesnę turtinę žalą, nei ji padaryta teismui civilinėje byloje patvirtinus buto pirkimo-pardavimo sutartį.
4.5. Nors nuteistasis teigia, kad apgaulė prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojama, kad jis nenuslėpė, jog butas yra įkeistas, toks aiškinimas yra deklaratyvus, remiasi tik paties nuteistojo paaiškinimais, kurie visiškai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas detaliai aptarė bei įvertino.
4.6. Atstovas advokatas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis iš nukentėjusiųjų gavo pinigus, kuriuos jie manė mokantis už butą, tačiau nuteistasis šių pinigų neįnešė į (duomenys neskelbtini) kasą, o pradėjo teigti, kad tie pinigai buvo tariama paskola, gauta iš J. J., nors jokių įrodymų, kad tokia paskola būtų sudaryta, nepateikė. Atstovas advokatas nurodo, jog teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Pažymi, jog nukentėjusieji nuosekliai parodė, kad buvo apgauti, kuo pasireiškė prieš juos panaudota esminė apgaulė, dėl kurios jie neteko turto. Nukentėjusių parodymai, kuriuos papildo kiti teismo aptarti įrodymai, įrodo, kad nuteistasis sąmoningai naudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, siekdamas, kad šie jam atliktų piniginius mokėjimus.
4.7. Atstovas advokatas pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad nuteistasis nuslėpė nuo nukentėjusių, kad butas yra įkeistas, kad jis neturi įgaliojimų (duomenys neskelbtini) vardu paimti pinigų, kad gautų pinigų neįneš į minėtos bendrovės kasą kaip sumokėtus už nukentėjusiųjų iš šios bendrovės perkamą butą. Tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip trukdymas nukentėjusiesiems jų pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, taigi, teisingai pripažinti baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlyga.
4.8. Atstovas advokatas nurodo, kad nukentėjusiesiems dėl nuteistojo nusikalstamos veikos padaryta didelė turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ir nors nuteistasis pripažįsta, kad jis nukentėjusiesiems turi sumokėti beveik 10000 Eur, kad jis yra sumokėjęs vos 700 Eur, bei sąmoningai sukūręs tokią situaciją, kad realus išieškojimas iš jo yra labai apsunkintas. Nepagrįsti nuteistojo teiginiai, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiesiems po 4150 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad nuteistasis sukčiaudamas įgijo iš nukentėjusiųjų 9000 Eur, iš šios sumos atėmė iki nuosprendžio priėmimo nuteistojo atlygintą nukentėjusiesiems žalą bei pagrįstai iš nuteistojo priteisė turtinės žalos atlyginimą.
4.9. Atstovas advokatas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog nuteistasis apgaule gavęs 9000 Eur, siekdamas neatskleisti minėtos sumos panaudojimo savo asmeniniams poreikiams ir šios pinigų sumos neįnešimo į minėtos įmonės sąskaitą, 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) patalpose surašė 2017 m. balandžio 21 d. šios bendrovės kasos pajamų orderio kvitą, serija (duomenys neskelbtini), dėl 13000 Eur iš J. J. gavimo už parduodamą butą. Grafose: „Vvr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Gavo kasininkas“, ties nurodyta direktorės V. Š. pavarde pasirašydamas savo parašu, pagamino netikrą dokumentą, įrašydamas į jį duomenis apie tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją. Todėl, atstovo advokato nuomone, nuteistojo veiksmai ne tik formaliai atitiko BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir sukėlė realių pasekmių – didelę žalą – nukentėjusiesiems. Teismas pagrindė nuteistojo veiksmų pavojingumą, įvertino nuteistojo elgesio motyvus bei tikslus bei pasekmes.
4.10. Atstovas advokatas pažymi, jog tai, kad civilinėje byloje teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų ieškinį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, pripažino, kad nukentėjusieji yra visiškai atsiskaitę už butą, nereiškia, kad nukentėjusiesiems nuteistojo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala. Kadangi butas buvo įkeistas, o hipoteka seka daiktą, nukentėjusieji tam, kad butas būtų atlaisvintas nuo hipotekos ir iš jų nebūtų išieškota (duomenys neskelbtini) (hipotekos turėtojo) naudai, turėjo sumokėti pinigus (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad A. J. ir J. J. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė po 4832,21 Eur. Taigi, ši nukentėjusiųjų žala kilo išimtinai dėl nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius ir žalą privalo atlyginti nuteistasis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis G. S. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad G. S. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl G. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
8. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius G. S. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją dėl to, kad jis apgaulės prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, kad jis nenuslėpė, jog butas yra įkeistas, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis abu susitarė dėl tokio pinigų paėmimo būdo, kaip paskolos raštelio forma, ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų V. B., A. Z., Z. N., V. V., I. J., S. J., parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad G. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
9. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, jog teismas priėmė neteisingą nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad asmens kaltės neigimas nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį.
10. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad, taip veikiant, asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama siekiant įgyti svetimą turtą. Nuteistasis, žinodamas, kad, neįnešus iš nukentėjusiųjų gautų pinigų už butą, hipoteka nebus išregistruota ir butas nebus perregistruotas nukentėjusiųjų vardu, nukentėjusiųjų sumokėtų 9000 Eur už perkamą butą neįnešė į (duomenys neskelbtini) kasą bei neperdavė jų bendrovės direktorei V. Š., o juos apgaule įgijo savo naudai. Nuteistasis, žinodamas, kad už perkamą butą nukentėjusieji dar turi sumokėti 9000 Eur, apgaule šią pinigų sumą išviliojo iš nukentėjusiųjų, veikdamas tiesiogine tyčia, taip apgaule įgijo svetimą turtą.
11. Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos jis nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y., kad nukentėjusieji žinojo, jog butas yra įkeistas, o J. J. žinojo, kad 9000 Eur jis duoda kaip paskolą jam (G. S.) asmeniškai ir šie pinigai nebus įskaitomi į buto pardavimo kainą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
12. Apygardos teismo vertinimu, G. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodo: nukentėjusiojo J. J. parodymai pirmosios instancijos teisme, kur šis parodė, jog, G. S., buto apžiūrėjimo metu, prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) savininku, nurodė, kad šis butas yra šios pardavimo agentūros ir kad butą reikės pirkti būtent per šią įmonę, pasirašant ketinimų sutartį. Jam (J. J.), sužinojus, kad butas priklauso nekilnojamojo turto agentūrai, per kurią ir bus tvarkomi pirkimo-pardavimo dokumentai, bei žinodamas G. S. kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės narį, tai sukėlė pasitikėjimą, todėl iškarto apsisprendė butą įsigyti. Apžiūrint butą, kalbos apie tai, kad butas yra įkeistas hipotekai, nebuvo, jis G. S. to neklausė, o ir šis pats jam nieko apie tai nesakė. 2017 m. kovo 7 d. J. J. ir A. J. atvyko į (duomenys neskelbtini) kontorą pasirašyti ketinimų sutarties (1 t. b. l. 25–26), tuo metu sumokėjo 2000 Eur avansą. 2017 m. kovo 13 d. G. S. atėjo į remontuojamą butą ir jo paprašė dar 2000 Eur. G. S. po kiek laiko paskambino telefonu ir paprašė dar 1000 Eur (po 4000 Eur davimo), atvykus į namus, A. J. padavė pinigus. 2017 m. balandžio 21 d. G. S. paprašė likusių 8000 Eur, nes neva 2017 m. balandžio 24 d. visi eis pas notarą įforminti buto pirkimo-pardavimo sandorio. Jis (J. J.) minėtą sumą atvežė į (duomenys neskelbtini) ir padavė juos G. S., kuris, kaip įrodymą, jog yra sumokėjęs visus pinigus už parduodamą butą, pateikė jau iš anksto paruoštą kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad už butą iš viso yra sumokėta 13000 Eur. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad ši suma buvo įrašyta jo iniciatyva, nes buvo visus pinigus sumokėjęs ir norėjo turėti įrodymą. Kai jis mokėjo pinigus G. S., manė, jog moka juos už butą. Neskolino 9000 Eur G. S. ir šis neminėjo, kur dės tuos pinigus. Pats neklausė, nes manė, kad moka už butą. Jis neprašė dokumentų, kad G. S. atstovauja (duomenys neskelbtini), jis buvo visiškai įsitikinęs, kad G. S. yra savininkas. Kad butas yra užstatytas ir kad jo (J. J.) sumokėti pinigai nėra įnešti bankroto administratoriui, nuo jų buvo nuslėpta. Jis apie tai, kad butas yra įkeistas, sužinojo tik tuomet, kai nuėjo į notarų biurą (7 t., b. l. 18-14). A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog G. S. įleido ją su vyru J. J. į tą butą. G. S. paaiškino, kad jie turi nekilnojamo turto agentūrą ir šis butas yra agentūros. Nuvykus į nekilnojamo turto agentūrą, pasirašė ketinimų sutartį ir padavė 2000 Eur avansą. Po šios sutarties pasirašymo, G. S. prašė dar pinigų už butą ir vyras jam nuvežė dar 2000 Eur į jų agentūrą. Vėliau G. S. atvažiavo į namus ir ji padavė dar 1000 Eur. Parodė, jog iš viso jie sumokėjo 2000 Eur pasirašydami ketinimų sutartį agentūroje, ant kurios V. Š. pasirašė, kad gavo avansą, po to jos vyras agentūroje sumokėjo dar 2000 Eur, kurių davimas taip pat buvo patvirtintas V. Š. parašu ant ketinimų sutarties, 1000 Eur ji padavė savo namuose atvažiavusiam G. S. ir 8000 Eur davė jos vyras G. S. agentūroje 2017 m. balandžio 21 d., kurio metu G. S. jam išrašė kasos pajamų orderį 13000 Eur sumai. Kad butas yra įkeistas sužinojo tik tuomet, kai atidavė visus 13000 Eur, po kasos pajamų orderio gavimo, kai ruošėsi važiuoti pas notarą (7 t., b. l. 29–33). Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog, padedant daryti remontus bute, atvyko G. S.. J. J., pasikalbėjęs su G. S., paprašė jo (V. B.) pasilikti bute, o pats nurodė vyksiantis sumokėti likusių pinigų už butą. J. J. jam buvo minėjęs, kad butą perka iš G. S.. Vėliau, gal po kokio mėnesio, kalbėjosi su J. J., šis jam minėjo, kad yra problemų dėl buto pirkimo, nes buvo apgautas G. S.. Minėjo, kad yra sumokėti visi pinigai už butą, tačiau nėra tvarkomi buto dokumentai (7 t., b. l. 52–53). Liudytoja A. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo parengusi projektą, kad bus parduodamas įkeistas butas, tačiau jokie dokumentai, kad būtų sumokėti pinigai už butą, jai nebuvo pateikti. Taip pat sutartyje buvo nurodyta, kokią sumą sumoka įmonei, kas atsiskaito. Ketinimų sutartis notarų biurui nebuvo pateikta. Vėliau, G. S. atvykus į notarų biurą ir iniciavus sutarties pasirašymo atidėjimą, jis įsipareigojo apie tai informuoti nukentėjusiuosius. G. S. nepaaiškino, kodėl nori atidėti sandorį. Ji sutartį rengė lyg nebūtų mokėta jokių įmokų už butą, tačiau, kai į notarų biurą atėjo J. J., jis ją informavo, kad yra sumokėjęs visus pinigus už butą, minėjo, kad bendravo su G. S.. Tuomet ji jam pasakiusi, kad kaip jis galėjo sumokėti už butą, kai butas yra įkeistas, jis turi pinigus sumokėti bankroto administratoriui. Dar paklausė, ar J. J. yra kažką susirašęs dėl pinigų sumokėjimo. J. J. atsakė, kad, duodamas pinigus, nieko nepasirašė. Kai pasakė, kad butas yra įkeistas, J. J. pasimetė. Tuomet aiškinosi, ar yra atliktos įmokos už butą, nes J. J. teigė, kad pinigus sumokėjo, todėl laukė, kol apmokės hipoteką, kad būtų galima daryti sandorį. Kiek kartų skambino bankroto administratorei, tiek kartų buvo atsakyta, kad hipoteka nėra išregistruota. Jai naujai paskirta bankroto administratorė sutikimo parduoti butą nedavė, todėl sandorio nebedarė (7 t., b. l. 34–36). Liudytojas S. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog matė kieme J. J. su G. S., kai dar nebuvo padaryti remontai. J. J. jam minėjo, kad butą perka iš G. S. (7 t., b. l. 53–54). Liudytojas Z. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog J. J. jam sakė, jog nusipirko butą už 13000 Eur ir kad pinigus mokėjo dalimis G. S.. Apie tai, kad butas įkeistas, J. J. sužinojo po buto remonto (7 t., b. l. 55). Analogiškus parodymus dėl buto įsigijimo iš G. S. taip pat davė ir liudytojas V. V.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog J. J. pasakė, kad butą įsigijo iš G. S.. J. nežinojo, kad butas yra įkeistas (7 t., b. l. 56). Liudytoja I. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog G. S. jai skambino dėl hipotekos nuėmimo, jam buvo paaiškinta, kad, kai bus sumokėti pinigai, hipoteka bus nuimta (7 t., b. l. 33–34). V. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad su nukentėjusiaisiais bendravo G. S. (5 t., b. l. 37–39).
13. Notarės N. U. ((duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog <...> buvo sutarta, kad likusius trūkstamus buto nuosavybės dokumentus pristatys vėliau iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kontaktiniu asmeniu dėl dokumentų pateikimo buvo nurodytas G. S. ir jo telefono numeris. Pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes kontaktinis asmuo G. S., atvykęs į biurą, paprašė atidėti sutarties datą vėlesnei dienai – 2017 m. balandžio 26 d., pirkėjams apie sutarties pasirašymo atidėjimą įsipareigojo pranešti G. S. (3 t., b. l. 1–4, 7–30).
14. 2019 m. vasario 28 d. daiktų apžiūros protokole, kuriame apžiūrėti nukentėjusiosios A. J. pateikti trys garso įrašai, užfiksuota, kad pirmame garso įraše kalbasi A. J., J. J. ir G. S.. Pastarasis pripažįsta, kad J. sumokėjo visus 13000 Eur. G. S. sako, kad viskas tvarkoj, 5000 Eur įnešti, dabar „anėj“ laukia, kol bus įnešti dar 9000 Eur. Tada J. J. sako, kad jie atidavė tuos 9000 Eur. G. S. su tuo sutinka, tačiau teigia, kad tie pinigai dabar areštuoti. Tada J. J. klausia, kur jie areštuoti, G. S. atsako, kad įmonėje (duomenys neskelbtini), o J. J. atsako, kad nėra ten jų. Tolesnio pokalbio metu G. S. prašo palaukti. J. J. paklausia, kodėl G. S. neįneša pinigų į hipoteką, S. atsako, kad pinigus jis investavo, iš to turėjo uždirbti, bet pinigai negrįžta ( 2 t., b. l. 106–111).
15. Pažymėtina, jog ir paties G. S. parodymai patvirtina, kad jis, žinodamas, jog 2017 m. kovo 7 d. pasirašytoje ketinimų sutartyje dėl buto pirkimo-pardavimo nėra nurodyta apie tai, kad nukentėjusiųjų perkamam butui yra įregistruota hipoteka, apie tai nukentėjusiųjų neinformavo. G. S. teisme patvirtino tą aplinkybę, nurodydamas, kad jam ketinimų sutarties turinys buvo žinomas (7 t., b. l. 109–110). Taip pat patvirtino ir tai, kad jam buvo žinoma apie parduodamo buto įkeitimą (duomenys neskelbtini), teisme nurodydamas, kad žinojo, jog butas yra įkeistas, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini), ir žinojo, kad buvo išduota tokia paskola (7 t., b. l. 79–84). O tai, kad nukentėjusiesiems pasirašant 2017 m. kovo 7 d. ketinimų sutartį ir duodant pinigus už perkamą butą nebuvo žinoma apie buto įkeitimą (duomenys neskelbtini), įrodo ne tik pačių nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų parodymai. Kolegijos nuomone, pagrindo netikėti liudytojų nuosekliais parodymais, nėra, pats apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl jį galėtų liudytojai apkalbėti. Atmestinas skundo argumentas, jog teismas neįvertino suinteresuotų liudytojų parodymų. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus vertino ne taip, kaip juos vertina apeliantas, savaime nereiškia kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Vertinamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai buvo įvertinti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
16. Konstatuotina, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad, G. S., nutylėdamas esmines aplinkybes apie savo padėtį (duomenys neskelbtini), lėmė J. J. ir A. J. apsisprendimą dėl tolimesnių pinigų davimo. G. S. bendraujant telefonu, aprodant butą bei derinant ketinimų sutarties pasirašymo laiką su nukentėjusiaisiais, jiems pagrįstai susidarė nuomonė, kad G. S. yra (duomenys neskelbtini) savininkas ar vienas iš jų. G. S., nuolatos būdamas (duomenys neskelbtini) kontoroje, bendraudamas su nukentėjusiaisiais, prašydamas sumokėti papildomą avansą (duomenys neskelbtini) už perkamą butą, galėjo sudaryti pagrindą nukentėjusiesiems manyti, kad jis yra šios įmonės vadovas, turintis teisę dalyvauti įmonės veikloje. Be to, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad G. S. nukentėjusiesiems būtų minėjęs priešingai, nurodęs, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) savininkas ar darbuotojas, kontoroje vykdantis kitą veiklą, kad vienintelė akcininkė ir vadovė, turinti teisę veikti įmonės vardu, yra tik V. Š.. Taigi šios išvardintos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji neabejojo, kad, duodami G. S. 1000 Eur ir 8000 Eur, juos moka už buto įsigijimą asmeniui, kuris turi įgaliojimus veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Be to, byloje nustatyta, kad visi pinigų perdavimai, išskyrus 1000 Eur sumą, kuriuos G. S. atvyko pasiimti į nukentėjusiųjų namus, buvo paduoti (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant G. S.. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji nežinojo, kad G. S. nėra (duomenys neskelbtini) savininkas, ir neturi įgaliojimų veikti įmonės vardu, gauti pinigus už perkamą būstą, išrašyti pinigų paėmimą patvirtinančius finansinius dokumentus, sudaryti sutartis, nes G. S., save pateikdamas minėtos įmonės savininku ir bendraudamas su nukentėjusiaisiais šio būsto pirkimo-pardavimo klausimais, įtikino nukentėjusiuosius, o tai lėmė jų apsisprendimą mokėti pinigus 9000 Eur sumoje, kurie nebuvo įnešti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tai, kad A. J. ir J. J. davė G. S. iš viso 9000 Eur, neneigia ir pats G. S.. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakyta nuomone, jog G. S. išsakyta pozicija apie tai, kad 9000 Eur suma jam buvo duota kaip asmeninė paskola, o ne mokėjimas už perkamą butą, ir nukentėjusieji, duodami pinigus, tai žinojo, yra jo gynybinė versija, kuri nėra patvirtinta jokiais į bylą pateiktais įrodymais.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto G. S. padarytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo G. S. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, G. S. veiksmuose nustatytas esminis BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties požymis – apgaulė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvykdyta apgaulė reiškėsi kaip tyčinis svetimo turto įgijimas, kad buvo įgyvendinta išankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiųjų pinigus. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad G. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
18. Siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neretai yra daromi ir kiti nusikaltimai, pavyzdžiui, klastojami dokumentai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019).
19. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo aplinkybę, kad G. S., apgaule gavęs iš J. 9000 Eur, siekdamas neatskleisti jiems minėtos sumos panaudojimą savo asmeniniams poreikiams ir šios pinigų sumos neįnešimą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) patalpose kompiuteriu surašė 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitą, serija (duomenys neskelbtini), dėl pinigų – 13000 Eur – iš J. J. gavimo už parduodamą butą, grafose „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Gavo kasininkas“, ties nurodyta direktorės V. Š. pavarde, pasirašydamas savo parašu pagamino netikrą dokumentą, įrašydamas į jį duomenis apie tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją.
20. Nukentėjusysis J. J. pirmosios instancijos metu parodė, jog 2017 m. balandžio 21 d., jam buvo išrašytas kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), patvirtinantis 13000 Eur sumokėjimą už butą (7 t., b. l. 18–14). Liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos sugyventinis G. S. (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jam nebuvo suteikta jokių teisių pasirašinėti įmonės dokumentus ar priimti iš klientų pinigus. Taip pat nurodė, kad G. S. į jos kabinetą laisvai galėjo įeiti ir prieiti prie jos dokumentų, kadangi tiek jos, tiek jo kabinetas yra viename pastate, kabinetai nerakinami. Pažymėjo, jog G. S. paėmė iš jos kabineto kasos išlaidų orderį ir užpildė kasos pajamų orderį – kvitą, serija (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 21 d., kad iš J. J. už parduodamą butą paima 13000 Eur (5 t., b. l. 37–39). 2018 m. lapkričio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito, serija (duomenys neskelbtini), eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ V. Š. vardu pasirašė G. S.. 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio, kvito serija (duomenys neskelbtini), eilutėje „Gavo kasininkas“ V. Š. vardu pasirašė G. S.. 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito, serija (duomenys neskelbtini), eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir to paties kvito eilutėje „Gavo kasininkas“ pasirašė vienas ir tas pats asmuo (4 t., b. l. 1–9).
21. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė G. S. veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Skundo argumentas, jog surašytas dokumentas nebuvo niekur panaudotas, kad jis tik buvo perduotas pačiam nukentėjusiam asmeniui, davusiam pinigus, atmestinas. Pažymėtina, jog tai, ar minėtas dokumentas buvo panaudotas, ar ne, nesumažina G. S. įvykdyto nusikaltimo – dokumento suklastojimo – pavojingumo.
22. Visi anksčiau išdėstyti bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl G. S. konkrečių veiksmų ir jų teisinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad G. S., apgaule gavęs iš J. J. 9000 Eur, siekdamas neatskleisti jam minėtos sumos panaudojimo savo asmeniniams poreikiams ir šios pinigų sumos neįnešimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 2017 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini) patalpose kompiuteriu surašė 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitą, serija (duomenys neskelbtini), dėl 13000 Eur iš J. J. gavimo už parduodamą butą, grafose „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Gavo kasininkas“ ties nurodyta direktorės V. Š. pavarde pasirašydamas savo parašu pagamino netikrą dokumentą, įrašydamas į jį duomenis apie tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją. Tokie nuteistojo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nors G. S. neigia savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau iš anksčiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo G. S. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje. Teismo išvados dėl nuteistojo G. S. padarytų veikų pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
23. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma priteisti iš nuteistojo G. S. nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. naudai 365 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsikirtimų paruošimą apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apygardos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų 365 Eur suma (8 t., b. l. 26-27) yra reali ir pagrįsta, ji nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš apelianto G. S..
24. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35) PT-5434 (8 t., b. l. 57) dėl 219,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl G. S. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal G. S. apeliacinį skundą, kuris yra netenkinamas, kad G. S. yra darbingo amžiaus, dirbantis, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo G. S. Valstybės naudai priteisia 219,22 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Iš G. S. nukentėjusiųjų naudai priteisti 365 (tris šimtus šešiasdešimt penkis) Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Iš G. S. valstybės naudai priteisti 219,22 Eur (du šimtus devyniolika eurų 22 ct.) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.