- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-66-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Rasa Valentinienė, Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- A., A. Š.
- Advokatai
- Alvydas Kraščevičius
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A–66-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.4.; 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. vasario 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir nukentėjusiosios A. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendžio, kuriuo R. P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išteisintas dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Nukentėjusiosios A. Š. pareikštas 30 000 Lt civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra jis buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl jo vyksta teisiniai ginčai, gyvena A. Š., turėdamas namo savininkės D. B. 2006-01-23 pasirašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti D. B. interesams bei atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), disponavimu, tyčia, siekdamas prievarta iškeldinti A. Š., inicijavo elektros energijos tiekimo atjungimą į šį namą, tai yra 2006-02-01 pateikdamas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ D. B. 2006-01-23 išduotą notaro patvirtintą įgaliojimą parašė prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą į minėtą namą, kur 2006-02-02 R. P. G. prašymu energijos tiekimas buvo nutrauktas, todėl dėl temperatūros pokyčių name buvo sugadinta šildymo sistema, nuo šalčio sutrūko namo šildymo vamzdynas, nušalo 100 litų vertės gėlės, dėl to A. Š. buvo padaryta 100 litų turtinė žala, kartu sudarant tokias sąlygas, dėl kurių neįmanoma buvo toliau gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. P. G., žinodamas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta teisiniai ginčai, gyvena A. Š., tyčia, siekdamas prievarta iškeldinti A. Š., pateikė D. B. K. J. asmens dokumentus, pagal kuriuos D. B. 2006-02-23 parašė notaro patvirtintą įgaliojimą K. J. vardu atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl to K. J. 2006-03-04, apie 11 val., iškvietęs avarinės spynų atrakinimo įmonės darbuotoją, pakeitė namo laukinių durų spynas, tokiu būdu užkirsdamas kelią A. Š. teisėtai patekti į namo patalpas, dėl to A. Š. negalėjo realizuoti savo teisių patekti į namus, tenkinti savo poreikių bei naudotis savo asmeniniais daiktais.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. P. G., žinodamas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl jo vyksta teisiniai ginčai, gyvena A. Š., turėdamas namo savininkės D. B. 2006-01-23 pasirašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti D. B. interesams bei atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su minėto namo disponavimu, tyčia, siekdamas prievarta iškeldinti A. Š., inicijavo pakartotinį elektros energijos tiekimo atjungimą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku žodžiu kreipėsi į AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl elektros energijos tiekimo į šį namą atjungimo, dėl to 2006-03-31 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo sudarytos sąlygos, dėl kurių buvo neįmanoma toliau name gyventi.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują – R. P. G. apkaltinamąjį nuosprendį, patenkinti nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį dėl 7 862,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teigia, kad teismo išvada, jog R. P. G. veikoje nėra BK 294 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas visiškai nevertino I. Š., J. L., R. D. bei L. Z. nuoseklių parodymų, iš kurių aiškiai matyti, kad prieš nukentėjusiąją A. Š. buvo naudojami neteisėti veiksmai, siekiant ją bet kokiu būdu pašalinti iš gyvenamosios vietos. Liudytojas L. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus dėl elektros tiekimo į namą atjungimo aplinkybių. Šiuos parodymus L. Z. patvirtino ir akistatos metu su R. P. G., kuris neigė bendravęs su L. Z. Teismas taip pat nevertino ir liudytojų A. A., R. M., R. L. parodymų, iš kurių galima pagrįstai daryti išvadą, kad R. P. G. savo veiksmų tęstinumu siekė neteisėtais būdais realizuoti kito asmens tikrą teisę, taip padarydamas didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams.
Vertinant surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatavo, kad R. P. G. neprisipažino, jog prieš atjungiant elektros tiekimą žinojo, jog name gyvena A. Š. , tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo byloje akistatos su A. Š. metu teigė, kad prieš parduodant namą, esantį (duomenys neskelbtini), R. P. G. pateikė visus su namo pardavimu susijusius dokumentus (t. 2, b. l. 6). Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad iki namo pardavimo buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-06 nutartis (t. 2, b. l. 29), kuri Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-08 nutartimi palikta nepakeista (t. 2, b. l. 30), dėl A. Š. iškeldinimo iš namo sustabdymo, iki atnaujintoje civilinėje byloje bus išspręstas klausimas dėl S. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Nors kaip liudytoja apklausta S. K. tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. P. G. prieš įgydamas namą žinojo, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena A. Š. Teismas nevertino ir liudytojų parodymų, kuriuos paneigia teismų priimti sprendimai. Tai duoda pagrindą teigti, kad G. K., D. B., K. J., V. Ž., T. S., taip pat bylos nagrinėjimo metu parodymus pakeitusios J. J. parodymai yra neobjektyvūs, jie prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktoms ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Šalies argumentai
D. B. duodama parodymus teisme teigė, kad nebaigtos statybos namą įsigijo norėdama persikelti gyventi į Klaipėdą, o visus su namo pirkimu susijusius dokumentus ji įgaliojo tvarkyti R. P. G. . D. B. nurodė, kad Kaune, kur ir gyvena, jokio turto neturi, tačiau šie jos parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, VĮ Registrų centro duomenims (t. 2, b. l. 63–95). Tai rodo, kad ji neketino gyventi Klaipėdoje, ir pagrįstai galima teigti, kad R. P. G. faktiškai turtą pirko sau, formaliai jį registruodamas sesers D. B. vardu. Prokuroro apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad R. P. G. iniciatyva 2006-03-06 name, esančiame (duomenys neskelbtini), antstolis konstatavo faktines aplinkybes (t. 2, b. l. 142), nurodant, kad namo antrame aukšte yra baldai, rūbai, tualeto reikmenys, tai akivaizdžiai rodo, jog name faktiškai buvo gyvenama. Tačiau ir šios aplinkybės teismas netyrė.
Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik nuosavybės teisės dokumentais, susijusiais su namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimu, nors tai nėra BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardijama kaip vienas iš nusikalstamos veikos požymių. Baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą įstatymo normą atsirasti būtinas požymis – didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Žala gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė. Teisinė kategorija – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams yra platesnė nei kategorija – didelė turtinė žala.
Prokuroro įsitikinimu, iš byloje tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstai galima daryti išvadą, kad R. P. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl tokių jo veiksmų name buvo sugadinta šildymo sistema, nuo šalčio sutrūko namo šildymo vamzdynas, nušalo gėlės, buvo sudarytos tokios sąlygos, dėl kurių buvo neįmanoma name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi, o būtent – A. Š. žiemos metu buvo priversta kęsti šaltį, dėl neteisėtų tęstinių R. P. G. veiksmų negalėjo ir toliau gyventi normalų gyvenimą, netrukdomai naudotis būtinais daiktais, buvo priversta ieškoti kitos gyvenamos vietos.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas kai kuriuos įrodymus atskirai, neįvertino jų visumos. Teigia, kad surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad R. P. G. yra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendį dėl nepagrįsto išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – Rimą P. G. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio l dalį ir nuteisti 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, nurodant baudą sumokėti per šešių mėnesių terminą.
Skiriant R. P. G. bausmę, prašo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad R. P. G. padarė nesunkų savanaudišką tyčinį nusikaltimą, niekur nedirba, yra vedęs, padarytos žalos dydį, kurios neatlygino, jo pavojingumą visuomenei ir paskirti 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudą. Nurodo, kad nukentėjusiosios A. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl R. P. G. neteisėtų veiksmų, siekiant iškeldinti A. Š. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. P. G. nukentėjusiosios A. Š. naudai 7 862,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendį dėl nepagrįsto R. P. G. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį – R. P. G. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tenkinti jos civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vieną iš išteisinamųjų motyvų nurodė, kad R. P. G., kreipdamasis į AB VST su prašymu atjungti name elektros energijos tiekimą, dėl to name buvo sugadinta esanti šildymo sistema, pirkta už jos pinigus, jokių normatyvinių aktų nepažeidė ir nurodė, kad jo veiksmai yra teisėti. Tačiau toks apylinkės teismo motyvas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. G. parodė, kad 2006 m. pradžioje jis kaip savo sesers D. B. įgaliotas asmuo iš S. K. nusipirko nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai buvo tvarkingi. S. K. jam nesakė, kad šiame name dar gyvena kokie nors žmonės. R. P. G. teigė, kad nuvykęs į AB VST sužinojo, jog yra susidariusi skola už elektrą, todėl nusprendęs, kad elektros energiją gali kažkas vogti, parašė prašymą laikinai nutraukti elektros energijos tiekimą. R. P. G. teigimu, D. B. įgaliotas asmuo K. J. veikė savarankiškai, jis į jo darbus nesikišo, spynos pakeisti neliepė. Tik po kelių mėnesių iš jo sužinojo, kad kažkokia moteris teigia gyvenanti jo nupirktame name, o kadangi jis pakeitė spyną, ji negalinti patekti į namą. Kadangi A. Š. nepateikė jokių nuosavybės dokumentų, o namo savininkė buvo jo sesuo, jis A. Š. į namą neįleido, tada ir sužinojo, kad name gyvena A. Š. . R. P. G. aiškino, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl A. Š. iškeldinimo, pakartotinai elektros energijos neatjunginėjo, o tik kreipėsi į AB VST išsiaiškinti, kokiu pagrindu name vėl įjungtas elektros energijos tiekimas.
Šalies argumentai
Apeliantė A. Š. prašo R. P. G. parodymus vertinti kritiškai, nurodo, kad šiuos parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, būtent: 2006-02-02 R. P. G. prašymu atjungus elektros tiekimą į namą, ji kreipėsi į Klaipėdos miesto VPK I-ąjį PK. Policijos pareigūnams duotame paaiškinime R. P. G. nurodė, kad „S. K. sakė, kad šiuo metu raktus turi moteris, kuri gyvena name ir turi išsikraustyti, nes nelegaliai gyvena“. Kai ji 2003-03-04 kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad R. P. G. neįleido jos į namą, pastarasis savo pasiaiškinime nurodė: „Prieš perkant namą S. K. minėjo, kad moteris, kuri gyvena name, greitu laiku daiktus turi išsivežti.“ Tai rodo, kad R. P. G. prieš perkant namą buvo žinoma, kad jame gyvena A. Š. .
A. Š. aiškina, kad 2006 m. vasario 6 d. ar 8 d. (tiksliai neprisimena) jai paskambino R. P. G. , pastarajam ji paaiškino, kad vyksta teisminiai ginčai su namo pardavėja S. K. . Po to jie kartu nuvyko pas jos advokatą L. Z., kuris R. P. G. paaiškino, kad jis pirko namą su gyventoja ir kad dėl namo vyksta teisminiai ginčai. R. P. G. prašymu L. Z. padarė teismų procesinių sprendimų kopijas, tai L. Z. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Akistatos metu S. K. parodė: „Parduodama R. G. namą parodžiau jam visus tuo metu priimtus sprendimus dėl iškeldinimo, dėl turto padalinimo, dėl G. K. skolos dydžio A. Š. .“ Teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta S. K. paneigė šiuos parodymus. Akistatos metu G. K. parodė: „Paaiškinau R. P. G., kad name gyvena A. Š. .“ Ir S. K., ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, nurodydami, kad tokių parodymų duoti negalėjo. Apeliantė A. Š. teigia, kad 2005-03-01 nutartimi buvo atnaujinta G. K. ir S. K. ištuokos byla dėl santuokinio turto padalijimo, tačiau S. K. , nelaukdama, kol ištuokos byloje bus iš naujo išspręstas turto padalijimo klausimas, Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą dėl jos iškeldinimo iš to paties namo, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-06 nutartimi bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki bus išnagrinėta atnaujinta civilinė byla Nr. N2-7561-28/2004. Teismas nurodė, kad ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), negali spręsti, iki nebus išspręstas G. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. K. atskirą skundą, 2005-06-08 nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-06 nutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2005-06-08 nutartyje pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl S. K. reikalavimo iškeldinti ją iš namo priklausys nuo to, kaip atnaujintoje santuokos nutraukimo byloje bus padalyta bendroji jungtinė nuosavybė ir nustatytas nuosavybės teisių subjektas. Minėti dokumentai buvo pateikti R. P. G., todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma, jog ji teisėtai gyvena minėtame name, iki teismas nepriims kito sprendimo. Šie sprendimai yra baudžiamojoje byloje. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad R. P. G. neteisėtais veiksmais ėmėsi visų priemonių dėl jos iškeldinimo iš namo, esančio Šienpjovių g. 7, Klaipėdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vieną iš išteisinamųjų motyvų pripažino tai, kad K. J., pakeisdamas namo durų spyną, veikė savarankiškai, tai yra jo veiksmams R. P. G. įtakos neturėjo. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. P. G. ir K. J. buvo pažįstami, kad namo spynos keisti nebuvo reikalo, nes durų spynos raktą turėjo R. P. G. , kuris ir perdavė raktą K. J., o pastarasis pakeitė spyną, dėl to ji negalėjo patekti į namą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ir dalyvaujant R. P. G. bei K. J. , ji pakartotinai parodė procesinius teismo sprendimus, kad ji turi teisę name gyventi, iki teismas priims kitą sprendimą. Dalyvaujant policijos pareigūnams ji prašė leisti įeiti į namą pasiimti savo daiktus bei pinigus, tačiau R. P. G. kategoriškai atsisakė įleisti ją į namo vidų. Šią aplinkybę patvirtino teisme kaip liudytojas apklaustas R. L., kuris parodė, kad po paminėto konflikto R. P. G. kategoriškai atsisakė A. Š. įleisti į namą pasiimti asmeninius daiktus. A. Š. nurodo, kad į namą ji grįžo gyventi 2006-03-27, o 2006-03-30 R. P. G. pakartotinai kreipėsi į AB VST, prašydamas atjungti elektros energijos tiekimą į namą. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai – AB VST Darbų atlikimo paskyra, kurioje nurodytas R. P. G. prašymas. A. Š. aiškina, jog minėtos aplinkybės rodo, kad R. P. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę – nurodė atjungti elektros energijos tiekimą, nurodė pakeisti namo užraktus, neįleido įeiti A. Š. į namą, reikalavo pakartotinai atjungti elektros energijos tiekimą, tokiais savo neteisėtais veiksmais R. P. G. padarė didelę žalą jos teisėms ir interesams.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vieną iš išteisinamųjų argumentų taip pat nurodė, kad A. Š. neturėjo teisės name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi, todėl jai negalėjo būti padaryta didelė žala dėl to, kad ji negalėjo realizuoti savo teisių patekti į namą, kuris jai nepriklauso. Tačiau apeliantei kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismo teisėjas nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, ar dėl kitų aplinkybių nematė byloje esančių teismo nutarčių, kuriose nurodyta, kad ji gali gyventi minėtame name, iki teismas nenuspręs kitaip.
2006-02-02 name buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, dėl to jai buvo sudarytos tokios sąlygos, dėl kurių neįmanoma name gyventi – teko gyventi be šviesos, elektros, vandens, nes namas liko nešildomas, užšalo vandentiekis. Tuo metu lauke buvo apie 25 laipsniai šalčio. Pakeitus namo spyną, ji negalėjo patekti į namą, todėl teko nakvoti pas pažįstamus žmones. Dėl to, A. Š. teigimu, buvo padaryta didelė žala jos teisėms ir interesams.
Aiškina, kad BK 294 straipsnis apibrėžia savavaldžiavimą kaip savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama ar pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymą. Vadinasi, savavaldžiavimo atveju, asmuo ne siekia užvaldyti svetimą turtą, bet reikalauja patenkinti savo turtines pretenzijas, turėdamas tam tikrą ar tariamą teisę. Kad šis neteisėtas elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu, būtina viena iš sąlygų – kaltininkas, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, nesilaiko teisės aktais nustatytos tvarkos ir padaro didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Šalies argumentai
Remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis A. Š. prašo priimti naują – R. P. G. apkaltinantį – nuosprendį ir patenkinti jos civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis R. P. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendį palikti nepakeistą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras ir nukentėjusioji A. Š. prašo jų apeliacinius skundus tenkinti.
Išteisintasis R. P. G. prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. P. G. išteisinantį nuosprendį, išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. P. G. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
BK 294 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymą, padarant didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šis nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą įstatymą kyla, jeigu atsiranda jame numatyti padariniai – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Žala gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė. Teisinė kategorija -didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams – yra platesnė nei kategorija – didelė turtinė žala, ir klausimas apie tokios žalos mastą sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į padarytos turtinės žalos dydį, bet ir į pažeistų asmens teisėtų interesų svarbą, pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-01-26 tarp S. K. ir D. B., atstovaujamos R. P. G., buvo sudaryta namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registro įmonėje įregistruotos 2006-01-31 D. B. vardu. Pasikeitus namo savininkui, 2006-02-01 tarp AB VST ir D. B., atstovaujamos R. P. G., buvo pasirašyta nauja elektros energijos tiekimo sutartis. Tą pačią dieną R. P. G. AB VST pateikė prašymą atjungti elektros energijos tiekimą į namą. Tokį prašymą jis pateikė kilus įtarimui, kad elektros energiją gali kažkas vogti, nes buvo susidariusi nemaža skola. 2006-02-02 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.
Dėl pirmo epizodo
Iš R. P. G. pareikšto kaltinimo matyti, kad jo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis, atstovaudamas teisėtai namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei D. B. pagal notaro patvirtintą įgaliojimą inicijavo elektros energijos atjungimą šiame name, sudarydamas su AB VST naują elektros energijos tiekimo sutartį bei parašydamas prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą. Didelė žala nukentėjusiosios teisėms ir interesams pasireiškė tuo, kad ryšium su elektros energijos atjungimu name buvo sugadinta šildymo sistema, nušalo gėlės už 100 litų, jai buvo sudarytos sąlygos, dėl kurių neįmanoma toliau šiame name gyventi. Apeliantai įsitikinę, kad jau tuo metu R. P. G., žinodamas, jog šiame name, dėl kurio vyksta teisiniai ginčai, gyvena A. Š. , tyčia, siekdamas prievarta iškeldinti A. Š. , inicijavo elektros energijos tiekimo atjungimą į šį namą, tokiu būdu padarė savavaldžiavimą.
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog S. K. ikiteisminio tyrimo byloje akistatoje su A. Š. teigė, kad prieš parduodama namą R. P. G. ji pateikė visus su namo pardavimu susijusius dokumentus, vadinasi, namo pirkėjui turėjo būti pateikta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-06 nutartis dėl A. Š. iškeldinimo iš namo sustabdymo, iki atnaujintoje civilinėje byloje bus išspręstas klausimas dėl S. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios akistatos metu S. K. taip pat nurodė, kad namo pirkėjui R. P. G. ji pasakė, jog nuo 2005 m. rudens ji name gyvenančios A. Š. nematė ir nurodė, kad paskutinį kartą ją gyvenančią name matė 2005 metų rudenį. Teisminio nagrinėjimo metu S. K. parodė, kad po santuokos su G. K. nutraukimo ir santuokoje įgyto turto pasidalijimo nebaigtas statyti namas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko jai. 2005 m. rudenį G. K. jai pranešė, kad išsikrausto iš namo kartu su savo sugyventine A. Š. . 2006m. sausio mėnesį ji šį namą pardavė D. B. per jos įgaliotą asmenį R. P. G. . Pastarajam ji nesakė, kad name kažkas gyvena, nes buvo įsitikinusi, kad A. Š. iš namo išsikraustė 2005 m. Šiuos S. K. parodymus patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas G. K. .
R. P. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis nežinojo, jog name gyveno A. Š. . Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. G. paaiškino, kad 2006 m. pradžioje jis kaip savo sesers D. B. įgaliotas asmuo iš S. K. nupirko nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi tam reikalingi dokumentai buvo. Namo pardavėja S. K. jam nesakė, kad šiame name dar gyvena kokie nors žmonės. Pasirašius namo pirkimo–pardavimo sutartį, pasikeitus namo savininkui jis nuvyko į AB VST pasirašyti naują elektros energijos tiekimo sutartį, tada sužinojo, kad yra susidariusi didelė skola už elektrą, todėl nusprendė, jog elektros energiją gali kažkas vogti ir parašė prašymą laikinai nutraukti elektros energijos tiekimą.
Apeliantė A. Š. prašo R. P. G. parodymus vertinti kritiškai. Teigia, kad šiuos parodymus paneigia R. P. G. paaiškinimai policijos pareigūnams, kuriuose R. P. G. nurodė, jog S. K. sakė, kad šiuo metu raktus turi moteris, kuri gyvena name ir turi išsikraustyti, nes nelegaliai gyvena. Kad moteris, kuri gyvena name, greitu laiku daiktus turi išsivežti. Tai, nukentėjusiosios įsitikinimu, rodo, kad R. P. G. prieš perkant namą buvo žinoma, jog jame gyvena A. Š. .
R. P. G. 2006-02-23 paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad: „S. K. sakė, kad šiuo metu raktus turi moteris, kuri gyvena name, ir turi išsikraustyti, nes nelegaliai gyvena. Kadangi namas yra nebaigtos statybos, gyventi jame šiuo metu negalima.“ (t. 1. b. l. 9). 20006-03-07 paaiškinime policijos pareigūnams R. P. G. nurodė, kad „Prieš perkant namą K. minėjo, kad moteris, kuri gyveno name, greitu laiku daiktus turi išsivežti, kadangi gyveno nelegaliai.“ Taip pat nurodė, kad 2006-01-26 nupirko nebaigtą statyti namą, o 2006-03-04 ryte apsaugos tarnyba įvedė signalizaciją, kadangi name niekas negyvena ir kad nebūtų niokojamas turtas (t. 3, b. l. 6). Minėtuose R. P. G. paaiškinimuose policijos pareigūnams minimi terminai „gyveno“ ir „gyvena“, todėl iš pacituotų R. P. G. paaiškinimų negalima daryti kategoriškos išvados, kad pastarasis iki namo pirkimo žinojo, jog jame gyvena A. Š. . Iš paaiškinimų turinio galima daryti dvi skirtingas išvadas apie tai, kad R. P. G. žinojo arba ne apie tai, kad name gyveno A. Š. . Toks R. P. G. paaiškinimų policijos pareigūnams turinys nenuoseklus, vertintinas kaip dviprasmiškas ir negali būti pripažintas R. P. G. kaltės įrodymu, kad jis savavaldžiavo 2006-02-01 pateikdamas AB VST prašymą dėl elektros energijos tiekimo į namą atjungimo. Be to, iš paaiškinimų turinio taip pat negalima kategoriškai nustatyti, jog R. P. G. buvo įteikti iki namo pardavimo priimti teismų procesiniai sprendimai, tarp jų ir teismo nutartis, kuria buvo sustabdyta civilinė byla dėl A. Š. iškeldinimo iš namo. Taigi R. P. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai policijos pareigūnams nepatvirtina fakto, kad pastarasis žinojo, jog name kažkas gyveno.
Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. G. teigė, kad nežinojo, jog name gyveno A. Š. 2006-07-20 ikiteisminio tyrimo apklausos metu R. P. G. nurodė, kad po nebaigtos statybos namo pirkimo– pardavimo sutarties su S. K. sudarymo pastaroji pasakė, kad raktus turi moteris, kuri iš to namo turi išsivežti daiktus. Tačiau apie tai pasirašant namo pirkimo sutartį jis nežinojo (t. 3, b. l. 10).Tai, kad A. Š. gyvena name, jam pranešė pati A. Š., kai K. J. pakeitė durų spyną ir A. Š. pradėjo reikšti pretenzijas, kad neįeina į namą. Iki to laiko nei G. K. , nei S. K. apie tai, kad name kažkas gyvena, R. P. G. neinformavo, jis pats nematė, kad name būtų kas nors gyvenęs (t. 3, b. l. 18, 21). R. P. G. teigė, kad pačios namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu apie šias aplinkybes nieko nežinojo, kad namą pirko į jį neužėjęs, o tik apžiūrėjęs išorę. Pažiūrėjus per langus matėsi, kad namas visiškai neįrengtas. Pasikeitus namo savininkui ir nuvykus į AB VST pasirašyti naujos sutarties, paaiškėjo, kad yra apie 2 000 Lt įsiskolinimas už elektros energiją, nors S. K. teigė, kad už elektros energiją buvo sumokėjusi prieš du mėnesius ir kad niekas tame name negyvena ir nesinaudoja elektros energija. Jis pamanė, kad elektros energiją kažkas gali vogti, todėl 2006-02-01 parašė prašymą nutraukti jos tiekimą į namą. Namą pirko todėl, kad namo pirkėją D. B. , kuri jį galiojo tvarkyti visus su namo pirkimu susijusius klausimas, tenkino kaina ir kad namas nebaigtas statyti.
Pažymėtina, kad civilinėse bylose R. P. G. niekada nedalyvavo, nebuvo šalimi šiose bylose, taigi nėra objektyvių įrodymų, kad jam buvo pateikti teismo sprendimai. Nukentėjusiosios advokato parodymai, šiuo atveju negali būti laikomi objektyviais įrodymais, kuriais teismas galėtų remtis.
Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad R.P. G. tikrai žinojo, kad tuo metu, kada pateikė prašymą atjungti elektros energijos tiekimą, name gyvena A. Š. .
Dėl antro epizodo
Iš R. P. G. pareikšto kaltinimo matyti, kad jo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis pateikė D. B. K. J. asmens dokumentus, ši savo ruožtu išdavė įgaliojimą K. J., o pastarasis, veikdamas pagal įgaliojimą, pakeitė namo durų spyną. Didelė žala nukentėjusiosios teisėms ir interesams pasireiškė tuo, kad dėl spynos pakeitimo nukentėjusioji negalėjo realizuoti savo teisių patekti į namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne R. P. G., o D. B. įgaliojo K. J. tvarkyti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Apklausiamas kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu K. J. parodė, kad 2006 m. pradžioje jo pažįstamas R. P. G. paprašė atlikti name, kurį nusipirko pastarojo sesuo, tam tikrus darbus. Jis sutiko. Namo savininkė D. B. išdavė jam notariškai patvirtintą įgaliojimą. Kadangi jis raktu, kurį jam davė R. P. G. , negalėjo atrakinti durų, nusprendė iškviesti meistrą, kuris atvažiavęs pakeitė durų spyną. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. G. nurodė, kad jis nusprendė pradėti tvarkyti namą, įvesti ten apsaugos signalizaciją. Šiuos darbus paprašė atlikti savo pažįstamo K. J., kuriam jo sesuo D. B. išdavė įgaliojimą. K. J. veikė savarankiškai, jis į jo darbus nesikišo, spynos pakeisti neliepė.
Tik po kelių mėnesių iš jo sužinojo, kad kažkokia moteris teigia gyvenanti jo nupirktame name, o kadangi jis pakeitė spyną, ji negalinti patekti į namą. Kadangi A. Š. nepateikė jokių nuosavybės dokumentų, o namo savininkė buvo jo sesuo, jis A. Š. į namą neįleido, tada ir sužinojo, kad name gyvena A. Š. . R. P. G. aiškino, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl A. Š. iškeldinimo, pakartotinai elektros energijos neatjunginėjo, o tik kreipėsi į AB VST išsiaiškinti, kokiu pagrindu name vėl įjungtas elektros energijos tiekimas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kaltinimo dalis, jog R. P. G. savavaldžiavo, pateikdamas K. J. dokumentus savo seseriai D. B. , kuri vėliau išdavė pastarajam įgaliojimą, o šis, veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą, savarankiškai nusprendė pakeisti spyną name, esančiame (duomenys neskelbtini), visiškai nelogiška ir nepagrįsta, nes K. J. veikti įgaliojo D. B., o ne R. P. G. . Durų spyną pakeitė K. J., o ne R. P. G. . Tokiu būdu R. P. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų siekiant A. Š. iškeldinti iš namo.
Dėl trečio epizodo
Taip pat nepagrįsta kaltinimo dalis, kad R. P. G. savavaldžiavo pakartotinai inicijuodamas elektros energijos į namą atjungimą, nes tokių duomenų byloje nėra. Byloje yra tik R. P. G. AB VST Klaipėdos skyriui 2006-02-01 pateiktas prašymas dėl elektros energijos tiekimo į namą atjungimo (t. 2, b. l. 180). Kito prašymo dėl elektros energijos atjungimo byloje nėra. Byloje esančiame (t. 2, b. l. 179) AB VST 2007-09-19 pranešime Nr. 41000-3322 nurodyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas 2006-03-07, taip pat nurodyta, kad R. P. G. 2007-02-15 kreipėsi į AB VST Klaipėdos skyrių tik su prašymu informuoti, kokiu pagrindu ir kada buvo pajungtas elektros energijos tiekimas į namą nurodytu adresu. Minėtas prašymas yra t. 2, b. l. 181. Tačiau nėra duomenų, kad dėl šio prašymo, būtų atjungtas elektros energijos tiekimas. Taigi byloje nėra duomenų, kad R. P. G. pakartotinai kreipėsi į AB VST su prašymu dėl elektros energijos tiekimo į namą atjungimo, todėl kaltinimas dėl šio epizodo nepagrįstas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji konfliktuoja su S. K. ir G. K. . Šie jų ginčai jau keletą metų nagrinėjami civiline tvarka. Taigi tai yra civiliniai teisiniai santykiai.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendį.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir nukentėjusiosios A. Š. apeliacinius skundus atmesti.