Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta ir sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis 2024 m. gegužės 16 d., apie 13.20 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė 6 vnt. raudonųjų lašišinių žuvų ikrų „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina yra 17,99 Eur, bendros 107,94 Eur vertės, bei 1 barzdaskutę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieneto vertė yra 84,99 Eur, ir praėjo pro kasą nepateikęs minėtų prekių apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, t. y. tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 192,93 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Dėl įvykio parodė, kad 2024 m. birželio 16 d. (pastaba. padaryta rašymo apsirikimo klaida, teisinga data 2024 m. gegužės 16 d.), apie 13.00 val. jis vienas atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs pro įėjimo vartelius į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis tiesiog vaikščiojo po salę ir apžiūrinėjo prekes, tačiau nebeatsimena ar buvo paėmęs pirkinių krepšį. Nuėjęs į žuvų skyrių, atkreipė dėmesį į skardinėse esančius raudonuosius ikrus, kadangi labai juos mėgsta, ir tada sugalvojo juos paimti bei išsinešti iš parduotuvės nesumokėjęs, nes su savimi neturėjo pinigų. Paėmė 6 dėžutes raudonųjų ikrų, nulaužė visose skardinėse žiedelius (galvojo, kad jie gali supypsėti, kai eis pro išėjimo iš parduotuvės vartelius) ir visas skardines susidėjo į savo striukės kišenes. Po to toliau vaikščiojo po parduotuvės salę ir apžiūrinėjo prekes. Tada nuėjo į elektronikos skyrių, atkreipė dėmesį į dėžutę su barzdaskute ir pagalvojo, jog reikėtų paimti šią barzdaskutę, kadangi jam buvo laikas apsiskųsti, o jo barzdaskutė buvo sugedusi. Paėmęs dėžutę su barzdaskute, įsidėjo ją į savo juodos spalvos kuprinę, kurią visą laiką turėjo su savimi. Tada nuėjo prie kasos (neatsimena ar tai buvo savitarnos kasa) ir praėjo pro kasą nepateikęs minėtų prekių (barzdaskutės ir 6 vnt. dėžučių raudonųjų ikrų) apmokėjimui. Už kasų jį iškart sulaikė du apsaugos darbuotojai, kurie nusivedė į apsaugos postą, liepė viską ištraukti iš kišenių, iš kuprinės ir padėti ant stalo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, jam išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą bei jį paleido. Jis išėjo iš parduotuvės ir nuėjo namo. Įsipareigoja per 3 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei atlyginti 107,94 Eur žalą, kadangi yra dirbantis (neoficialiai), pajamų turi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. P. (D. P.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 16 d. darbą pradėjo 06.00 val., darbo pabaiga 18.00 val., darbo vieta yra apsaugos poste, kuriame stebi per vaizdo stebėjimo kameras parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Stebint vaizdo stebėjimo kameras, apie 13.00 val. pastebėjo jam nepažįstamą vyrą, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini), vilkėjo pilkos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę. Minėtas vyras prie persirengimo kabinų kažką išmetė ir liudytojas asmenį pradėjo filmuoti bei stebėti, kadangi jam sukėlė įtarimų toks vyro elgesys. Stebint vyrą, pastarasis nuėjo prie elektroninių prekių skyriaus ir iš lentynos paėmė barzdaskutę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 84,99 Eur, bei ją įsikišo į su savimi turėtą juodos spalvos kuprinės vidų. Toliau stebint minėtą vyrą, pastarasis nuėjo iki žuvies skyriaus lentynų ir iš lentynos viršaus paėmė 6 dėžutes raudonųjų ikrų „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto vertė yra 17,99 Eur, bendra šių prekių vertė 107,94 Eur, bei jas įsidėjo į striukės vidų, po ko vyras praėjo pro kasas už paimtas prekes neatsiskaitęs. Vagystę įvykdęs vyras buvo sulaikytas už parduotuvės kasų. Sulaikytą vyrą atsivedus į apsaugos postą, pas pastarąjį buvo rastos minėtos prekės, bet buvo pastebėta ir tai, kad paimtos ikrų dėžutės yra sugadintos. Vyras, būdamas parduotuvės patalpoje, nuo raudonų ikrų dėžučių nulaužė dėžučių atidarytuvus, kad galėtų nuimti prekės apsaugas, tokiu būdu sugadindamas ikrų dėžutes ir šios prekės nebus grąžintos į prekybą. Parduotuvė patyrė 107,94 Eur turtinę žalą, paimta barzdaskutė nesugadinta ir yra grąžinta į prekybą. Jis dėl minėto įvykio paskambino 112 ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Sulaikytas vyras jam neprisistatė ir liudytojui nėra žinomas. Minėtas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai galėjo pastovėti ant kojų. Atvykus policijos pareigūnams, asmuo buvo perduotas atvykusiam ekipažui. Apie šį įvykį bus informuoti atsakingi asmenys, pildant ataskaitas dėl vagysčių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 16 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 16 d., apie 13.20 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), už kasų buvo sulaikytas neprisistatęs pilietis (vyras), kuris minėtoje parduotuvėje pasisavino šias prekes: 1) 6 vnt. raudonųjų ikrų „Lemberg“, kurių vieneto kaina 17,99 Eur, bendra prekių vertė yra 107,94 Eur; 2) barzdaskutę „Philips“ X5004/00, kurios vertė 84,99 Eur. Parduotuvei bandyta padaryti žala yra 192,93 Eur. Prašoma ištirti šį įvykį, kadangi sulaikytas pilietis sugadino 6 vnt. raudonųjų ikrų „Lemberg“ prekinę išvaizdą (sugadino atidarytuvus), todėl taip pat reikalaujama atlyginti padarytą 107,94 Eur turtinę žalą. Analogiškos esminės šiai baudžiamajai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nurodytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 26 d. pareiškime.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos P. K. 2024 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 16 d., apie 13.20 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas sulaikė K. G., kuris praėjo pro atsiskaitymo kasas nesusimokėjęs už šias prekes: 6 vnt. raudonųjų lašišinių žuvų ikrų „Lemberg“, kurių vieneto vertė yra 17,99 Eur, bei barzdaskutę „Philips“ X5004/00, kurios vertė 84,99 Eur (prekė grąžinta į prekybą). Pavogtų prekių suma – 192,93 Eur. Taip pat K. G. sugadino 6 vnt. raudonųjų lašišinių ikrų „Lemberg“ pakuočių atidarytuvus, kurių vertė yra 107,94 Eur, bei dėl tokių K. G. veiksmų šios prekės nebuvo grąžintos į prekybą.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. gegužės 16 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salė. Prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ yra dviejų aukštų. Pirmame prekybos centro aukšte yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Įėjimas į šią parduotuvę nėra aptvertas, kairėje pusėje nuo įėjimo yra matomos atsiskaitymo už prekes kasos. Užėjus į parduotuvę, patenkama į prekybos salę, kurioje įvairiose vietose stovi sukrauti įvairaus pobūdžio daiktai. Einant salėje tiesiai, iš dešinės pusės matomas praėjimas link buitinės technikos ir elektronikos prekių, taip pat matoma ant prekybos stendo padėta prekė – barzdaskutė „Philips“ Nr. X5004/00, kurios vertė 84,99 Eur. Grįžus į minėtą prekybos salę pasukus į kairę ir praėjus šviežių vaisių skyrių iš dešinės pusės, matomi atviri šaldytuvai, kuriuose padėti įvairūs žuvų gaminiai ir silkės. Pirmame šaldytuve iš dešinės matoma padėta prekė – raudonieji lašišinių žuvų ikrai „Lemberg“, kurios vieneto vertė 17,99 Eur. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykiui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. gegužės 16 d. protokole užfiksuota, kad liudytojas D. P. savo noru pateikė 6 vnt. apgadintų raudonųjų lašišinių žuvų ikrų „Lemberg“ pakuočių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Daiktų apžiūros 2024 m. gegužės 16 d. protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 6 vnt. raudonųjų lašišinių žuvų ikrų „Lemberg“ pakuočių. Visos pakuotės yra metalinės su auksiniais dangteliais. Ant visų pakuočių šonų matomas mėlynos spalvos lipdukas, ant kurio užrašyta „Alaska Gold“ bei „Kaviar“. Visų pakuočių dangtelio atidarytuvai yra apgadinti, galimai nukirpti. Ant minėtų pakuočių jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta.

Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros 2024 m. gegužės 22 d. protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vyras (pastaba. kaltinamasis K. G.) imantis prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės (pastaba. 6 vnt. raudonųjų lašišinių žuvų ikrų dėžutes ir barzdaskutę) ir vėliau sulaikomas apsaugos darbuotojų.

K. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2024 m. liepos 2 d. rašytinį pasižadėjimą, kuriuo pasižadėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesių laikotarpį atlyginti 107,94 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, 2K-73-689/2019).

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tik tokiais atvejais, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas yra suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis K. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. 2024 m. liepos 2 d. įvykusios apklausos metu detalizavo, kad kaltinime inkriminuotu laiku jis vienas atvyko į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs į minėtą parduotuvę, jis tiesiog vaikščiojo po salę ir apžiūrinėjo prekes. Nuėjęs į žuvų skyrių, atkreipė dėmesį į skardinėse esančius raudonuosius ikrus, kadangi labai juos mėgsta, sugalvojo juos paimti ir išsinešti iš parduotuvės nesumokėjęs, nes su savimi neturėjo pinigų. Paėmė 6 dėžutes raudonųjų ikrų, nulaužė visose skardinėse žiedelius ir visas skardines susidėjo į savo striukės kišenes. Po to toliau vaikščiojo po parduotuvės salę ir apžiūrinėjo prekes. Nuėjo į elektronikos skyrių, atkreipė dėmesį į dėžutę su barzdaskute ir pagalvojo, jog reikėtų paimti šią barzdaskutę, kadangi jam buvo laikas apsiskųsti, o jo barzdaskutė buvo sugedusi. Paėmęs dėžutę su barzdaskute, įsidėjo ją į savo juodos spalvos kuprinę. Tada nuėjo prie kasos ir praėjo pro ją nepateikęs minėtų prekių (barzdaskutės ir 6 vnt. dėžučių raudonųjų ikrų) apmokėjimui. Už kasų jį iškart sulaikė du apsaugos darbuotojai, kurie nusivedė į apsaugos postą, liepė viską ištraukti iš kišenių, iš kuprinės ir padėti ant stalo. Teismas pagrįsto pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas ir tiesiogiai kaltinamojo K. G. veiksmus per vaizdo stebėjimo kameras matęs apsaugos darbuotojas D. P. parodė, kad dirbant kaltinime inkriminuotoje parduotuvėje bei stebint vaizdo stebėjimo kameras, 2024 m. gegužės 16 d., apie 13.00 val. pastebėjo jam nepažįstamą vyrą, kurio elgesys sukėlė įtarimų. Stebint vyrą, pastarasis nuėjo prie elektroninių prekių skyriaus ir iš lentynos paėmė barzdaskutę „Philips“ X5004/00, kurią įsikišo į su savimi turėtą juodos spalvos kuprinės vidų. Toliau stebint minėtą vyrą, pastarasis nuėjo iki žuvies skyriaus lentynų ir iš lentynos viršaus paėmė 6 dėžutes raudonųjų ikrų „Lemberg“, kurias įsidėjo į striukės vidų, po ko praėjo pro kasas už paimtas prekes neatsiskaitęs. Vagystę įvykdęs vyras buvo sulaikytas už parduotuvės kasų. Sulaikytą vyrą atsivedus į apsaugos postą, pas pastarąjį buvo rastos minėtos prekės. Be kita ko, liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pas kaltinamąjį K. G. rastas prekes, kurias pastarasis norėjo pagrobti, o būtent – 6 dėžutes raudonųjų ikrų „Lemberg“, šis procesinis veiksmas užfiksuotas 2024 m. gegužės 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole. Svarbu ir tai, kad kaltinamajam K. G. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimas užfiksuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) vaizdo stebėjimo kameromis, kurių vaizdo įrašai apžiūrėti ir juose užfiksuoti duomenys nurodyti 2024 m. gegužės 22 d. apžiūros protokole.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis K. G. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, 2024 m. liepos 2 d. taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajai atstovei išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę K. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis K. G. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, taip pat ir už vagystes, o pirmasis apkaltinamasis nuosprendis kaltinamojo K. G. atžvilgiu priimtas dar 1992 m., pastarajam būnant vos 15 metų. Pabrėžtina ir tai, kad po 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo K. G. atžvilgiu naujų apkaltinamųjų nuosprendžių nepriimta, šiuo metu pastarojo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Kita vertus, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis daug kartų buvo trauktas ir administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už smulkių vagysčių padarymą, paskirtų baudų nemoka, o vieną smulkią vagystę padarė po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančių oficialių duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau K. G. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu teigė, jog dirba neoficialiai. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, pasikėsintų pagrobti prekių vertė vos 42,93 Eur viršija tą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį). Teismo vertinimu, tokia kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką K. G. elgesiui, kad pastarasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 6 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 108 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi buvo sugadinti 6 vnt. raudonųjų lašišinių žuvų ikrų „Lemberg“ dėžutės bei šios prekės nebuvo grąžintos į prekybą.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba. nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. G., be kita ko, pasikėsino pagrobti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias minėtas 6 raudonųjų lašišinių žuvų ikrų „Lemberg“ dėžutes, nuo kurių nuėmė apsauginius magnetukus (atidarytuvus), kurių analogai užfiksuoti bei atvaizduoti prie 2024 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose foto lentelėse (foto nuotrauka Nr. 12). Tai reiškia, kad civiliniam ieškovui atsiradę pavojingi padariniai buvo sąlygoti ne kaltinamojo atliktų turto vagystės, bet apgadinimo veiksmų, kurie sudaro kito teisės pažeidimo sudėtį. Pabrėžtina, jog apgadinto turto vertė yra įvertinta 108 Eur suma, kuri neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (yra mažesnė nei 3 MGL dydis (150 Eur)), todėl šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Kartu civiliniam ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę dėl nuosavybės teise priklausančio turto apgadinimo bei dėl to atsiradusios turtinės žalos atlyginimo kreiptis į administracinę teiseną inicijuojančius subjektus, šiuo atveju – Lietuvos policiją

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. liepos 2 d. nutarimu kaltinamajam K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, bei paskirti jam 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad jis turi teisę dėl nuosavybės teise priklausančio turto apgadinimo bei dėl to atsiradusios turtinės žalos atlyginimo kreiptis į administracinę teiseną inicijuojančius subjektus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. laikmeną su joje esančiu vaizdo įrašu, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti K. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.