Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-638/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
2A-638/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltresta“
Atsakovas
VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra
Trečiasis asmuo
BTA Insurance Company SE
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-638/2014Teisminio proceso Nr. Nr.2-55-3-02289-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 52.3; 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-546-565/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltresta“ ieškinį atsakovams VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 122 230,74 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 58 350 Lt BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje draudimo išmokos kompensaciją ir 5 procentų metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė su atsakovu VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), atliekančiu centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) funkcijas preliminariąją sutartį dėl pastatų modernizavimo darbų pirkimo, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti darbus užsakovams (perkančiosioms organizacijoms) pagal jų užsakymus, sudarydamas su konkrečiu užsakovu pagrindinę darbų atlikimo (rangos) sutartį. Perkamų darbų užsakymo procedūros buvo vykdomos per CPO.lt katalogą. Pagal preliminariosios sutarties nuostatas į CPO.lt katalogą buvo įtraukti ieškovo atliekami darbai, identifikuoti BP numeriais, ir šių darbų kainos (toliau – Įkainotų darbų sąrašas). Atsižvelgiant į tai, ieškovas įsipareigojo atlikti tik konkrečius įkainotų darbų sąraše nurodytus darbus.

2011 m. spalio 4 d. CPO.lt kataloge buvo paskelbtas konkursas Nr.CPO08269 (toliau – Konkursas) dėl darbų atlikimo atsakovui VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau – Šiaulių ligoninė). Konkursas buvo vykdomas dėl šių darbų atlikimo: 1) pastatų sienų šiltinimas, iš išorės įrengiant ventiliuojamą fasadą (BP 1.3.5); 2) sutapdintų stogų rekonstrukcija (BP 3.1.6); 3) šlaitinio stogo įrengimas be šiltinimo (B 3.3.11); 4) perdangos į vėdinamą pastogę šiltinimas (BP 3.4.6); 5) plastikiniai nevarstomi langai (BP 4.1.1); 6) plastikiniai varstomi langai (BP 4.2.1); 7) metalinės durys pastate be tambūro (BP 4.11.2). 2011 m. spalio 13 d. ieškovas pateikė konkretų pasiūlymą su kainomis, atsižvelgdamas į Konkurse paskelbtus darbus. Ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodytos darbų kainos buvo paskaičiuotos pagal CPO.lt katalogo darbų sąraše esančias kainas ir Konkurse paskelbtas darbų pozicijas. 2011 m. spalio 25 d. CVPA Konkurso laimėtoju paskelbė ieškovą, jis su Šiaulių ligonine 2011-10-28 pasirašė rangos sutartį Nr.CPO08269 (toliau – Rangos sutartis). Tą pačią dieną ieškovas raštu informavo Šiaulių ligoninę apie Onkologijos klinikos rekonstrukcijos techninio projekto ir darbų kiekio žiniaraščio neatitikimą ieškovo pasiūlymui ir konkurso sąlygoms. Šiuose dokumentuose buvo įtraukti darbai, kurių nenumato Įkainotų darbų sąrašas. Dėl šių aplinkybių tarp ieškovo, Šiaulių ligoninės ir CPVA vyko susirašinėjimas, kilusį ginčą šalys bandė išpręsti trišalėmis derybos, tačiau nesėkmingai. 2012 m. liepos 13 d. ieškovas gavo Šiaulių ligoninės raštą, kuriuo pranešama apie vienašališką rangos sutarties nutraukimą dėl tariamai neteisėto ieškovo neveikimo. Ieškovas nurodo, kad Šiaulių ligoninė nepagrįstai reikalauja atlikti darbus, kurie nebuvo įtraukti nei į užsakymo krepšelį CPO.lt katalogo vartotojo instrukcijoje nustatyta tvarka, nei į ieškovo pasiūlymą CPO.lt kataloge: 1) stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymas ir mineralinės arba stiklo vatos izoliacijos ardymas (darbų kiekio žiniaraštis, Architektūros darbai, skyrius Šlaitinio stogo įrengimas, perdangos šiltinimas, 1 ir 2 pozicijos); 2) ruloninių stogų dangos išardymas ir mineralinės arba stiklo vatos izoliacijos ardymas (darbų kiekio žiniaraštis, Architektūros darbai, skyrius Sutapdinto stogo šiltinimas ir naujos stogo dangos įrengimas, 1 ir 2 pozicijos); 3) silikatinių blokų sienų mūrijimas, monolitinių gelžbetoninių karnizų išardymas metalinių profilių rėmų montavimas ir paviršių aptaisymas metaliniais profiliuotais lakštais (darbų kiekio žiniaraštis, Statinio konstrukcijos, skyrius Sienų atitvarų palėpės zonoje įrengimas, 1-4 pozicijos); 4) metalinių sijų ir ilginių montavimas, betoninių pagalvių montavimas, mažų apimčių konstrukcijų armavimas atskirais strypais, karkaso įrengimas iš medinių tašelių, pritvirtinant vinimis prie medinio pagrindo, metalinių ryšių ir strypų montavimas, denginių šilumos izoliacijos lengvo betono plokštėmis demontavimas, cementinių ir betoninių dangų išardymas (darbų kiekio žiniaraštis, Statinio konstrukcijos, skyrius Stogo laikančių konstrukcijų įrengimas, 1-3, 12 ir 19-21 pozicijos); 5) angų perdangose įrengimas bei agregatų įrengimas (Darbų kiekio žiniaraštis, Statinio konstrukcijos, skyrius Angų perdangose įrengimas bei agregatų įrengimas); 6) šiukšlių išvežimas (darbų kiekio žiniaraštis, Statinio konsktrukcijos, skyrius Šiukšlių išvežimas) (toliau – ginčo darbai). Ieškovas nurodo, kad jis negalėjo ir neturėjo teisės įtraukti papildomų darbų į pasiūlymą, o šis atitiko pirkimo dokumentams keliamus reikalavimus. Šiaulių ligoninė bei FIDIC inžinierius nepagrįstai reikalavo į ieškovo pateiktą darbų vykdymo programą įtraukti darbus, kurių Šiaulių ligoninė nepasirinko formuodamas užsakymo krepšelį ir kurių neįsigijo. Šiaulių ligoninė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, CPVA nevykdė pareigos tinkamai vykdyti viešųjų pirkimų konkurso procedūras. Dėl to atsakovai solidariai turi atlyginti ieškovo tiesioginius nuostolius 56 492,36 Lt, negautą pelną – 45 738,38 Lt, neturtinę žalą - 20 000 Lt, 58 350 Lt BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje draudimo išmokos kompensaciją

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Šiaulių ligoninė elektroniniame kataloge pateikė užsakymą darbams atlikti Nr.CPO08269 (1 t., 102 b.l., 2 t., 161 b.l.). Užsakyme nurodyta, kad perkami darbai, kurių numeriai pagal įkainotų darbų sąrašą yra BP 1.3.5., BP 3.1.6, BP 3.3.11, BP 3.4.6, BP 4.1.2, BP 4.11.2 ir BP 4.2.2, o trumpas darbų aprašymas nurodytas specifikacijoje. Specifikacijoje nurodyta, kad darbai turi būti atliekami pagal Šiaulių ligoninės techninį projektą. Prie užsakymo buvo pridėta techninio projekto dalies kopija. Šiaulių ligoninė preliminariosios sutarties pagrindu sudarė su ieškovu Rangos sutartį (VPĮ 2 str. 3 d. 2 p., 15 str. 1 d., 63 str. 1 d., 3 d.). Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties tikslas – sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms per CPVA įsigyti reikalingus darbus dar kartą neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų. Preliminarioji sutartis sudaroma dėl preliminaraus objekto, sudarant šią sutartį, nėra žinomi konkretūs objektai, kuriuose turės būti atliekami modernizavimo darbai, taip pat konkretūs šiuose objektuose reikalingi atlikti darbai. Todėl įkainotų darbų sąraše esančių darbų specifikacijoje nurodyta, kad į mato vienetą įskaitomi specifikacijoje konkrečiai nurodyti darbai, tačiau šiais darbais nėra apsiribojama. Preliminariosios sutarties 1 priedo Katalogo sistemos aprašymas 3.3.1 punkte nustatyta, kad, atnaujindamas tiekėjų varžymąsi, užsakovas nurodo norimus įsigyti darbus, jų apimtis, taip pat pateikia nuorodą į skenuotą užsakovo techninio projekto kopiją (3.3.11. p.). Pagal Rangos sutarties 3 punktą techninis projektas turi aukštesnę teisinę galią nei įkainotų darbų sąrašas. Teismas pripažino, kad nėra pagrįstas ieškovo teiginys, kad iš prie užsakymo pridėto techninio projekto kopijos nėra aišku, jog Šiaulių ligoninė pirko ir ginčo darbus, nes projekte pateikti duomenys ir apie darbus, kurie apskritai negalėjo būti perkami per elektroninį katalogą, pzv. šildymo vėdinimo, šilumos punkto, automatikos, elektros žaibosaugos, gaisrinės signalizacijos, statybos darbų organizavimo darbai. Teismo nuomone, prie užsakymo buvo pridėtos techninio projekto dalys (ar jų ištraukos), tiesiogiai susijusios su perkamais darbais (statinio architektūros dalis (II), statinio kontrukcijų dalis (III) ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis (XIII)), taip pat bendro pobūdžio techninio projekto dalys (ar jų ištraukos) (bendroji dalis (I), statybos darbų organizavimo dalis (XII). Teismas sutiko su Šiaulių ligoninės atstovo teiginiu, kad bendro pobūdžio techninio projekto dalių (ar jų ištraukų) pateikimas reikalingas bendram situacijos suvokimui. Su techninio plano dalimis pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose nėra nurodyti ieškovo paminėti darbai, kurie negali būti perkami per elektroninį katalogą. Todėl ieškovas, būdamas profesionalas statybos srityje, turėjo suprasti, kokius darbus atnaujinto varžymosi metu ketino įsigyti Šiaulių ligoninė. Ji užsakyme nurodė, kad perka darbus, kurių numeriai įkainotų darbų sąraše yra BP 1.3.5, BP 3.1.6, BP 3.3.11, BP 3.4.6, BP 4.1.2, BP 4.11.2 ir BP 4.2.2, o darbų specifikacija nurodyta kartu su užsakymu pateiktame techniniame projekte. Kartu su užsakymu buvo pateiktos techninio projekto dalys, susijusios su Onkologijos klinikos rekonstrukcijos darbais, tame tarpe ir darbų kiekių žiniaraščiai. Ieškovas savo rašte patvirtino, kad išnagrinėjo užsakymo sąlygas, Šiaulių ligoninės reikalavimus, specifikaciją ir brėžinius, skirtus išvardintiems darbams vykdyti, išnagrinėjęs, supratęs ir patikrinęs šiuos dokumentus, įsitikino, kad klaidų ar kitų trūkumų nėra (1 t., 103 b.l.). Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas rangos sutartimi įsipareigojo Šiaulių ligoninei atlikti visus darbus, nurodytus prie Šiaulių ligoninės užsakymo pridėtame techniniame projekte (darbų kiekių žiniaraščiuose), tame tarpe ir ginčo darbus (CK 6.193 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal preliminariosios sutarties sąlygas ieškovas turi teisę, išnagrinėjęs konkretaus užsakymo sąlygas, neteikti pasiūlymo atnaujinto varžymosi metu. Todėl, nenustatęs, kad rangos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant preliminariosios sutarties sąlygas ir VPĮ 63 straipsnio nuostatas, pripažinęs, kad Šiaulių ligoninė pagrįstai nutraukė Rangos sutartį, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas (toliau-ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – priteisti 114 842,36 Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus.

1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino per CPO.lt katalogą perkamų darbų identifikavimo BP numeriais reikšmės bei paskirties. Preliminariąja sutartimi apibrėžti darbai, identifikuoti BP numeriais, negalėjo būti vertinamai kaip nereikšmingi, o BP numeriai negalėjo būti aiškinami plečiamai, sutinkant, kad į juos būtų įtraukti bet kokie techniniame projekte nurodyti darbai. Taip aiškinant apeliantas niekada negalėjo žinoti, ką (net preliminariai) reikės atlikti už kainą, kurios negalės didinti. Skundžiamu sprendimu paneigta pati CPO.lt modelio esmė – standartizuotų darbų ir fiksuotų kainų sąryšis.

2. Teismas klaidingai aiškino įstatymo nuostatas dėl viešojo pirkimo atnaujinimo galimybės keičiant preliminariosios sutarties sąlygas (VPĮ 63 str. 9 d. 2 p.). Nors VPĮ nuostatos leidžia atnaujinti varžymąsi, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad rangovai, apskaičiuodami ir teikdami kainų pasiūlymus, apskritai negali koreguoti CPO.lt kataloge pateiktų duomenų. Todėl apelianto pasiūlymas negalėjo būti vertinamas kaip atnaujintas varžymasis kitomis nei preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, nes jas keisti galėjo tik perkančioji organizacija. Preliminariosios sutarties sudarymas negalėjo būti pagrindu išvengti viešųjų pirkimų procedūrų ir įstatyminio reglamentavimo, šiuo atveju - CPO.lt kataloge vykdomų pirkimų specifikos sudarant pagrindinę sutartį. Jei preliminarios sutartys būtų sudaromos vienomis sąlygomis, o vėliau esminės sąlygos būtų keičiamos įtraukiant darbus, dėl kurių viešųjų pirkimų procedūros niekada nebuvo atliktos, tai iš esmės pažeistų viešųjų pirkimų principus. Teismo argumentas, kad apeliantas, išnagrinėjęs konkretaus užsakymo sąlygas, turėjo teisę neteikti pasiūlymo atnaujinto varžymosi metu, prieštarauja CPO.lt katalogo esmei. Apeliantas negalėjo tikėtis, kad iš jo bus pareikalauta atlikti darbų, kurių vertė daugiau kaip 300 000 Lt didesnė už maksimalias kainas.

3. Teismas nepagrįstai vertino, kad Šiaulių ligoninės reikalaujami atlikti ginčo darbai pateko į BP numeriais identifikuotų darbų apimtį, tuo tarpu nevertino aplinkybių bei liudytojų parodymų, patvirtinančių priešingai. Teismas pasisakė tik dėl to, kad apeliantas (neva) įsipareigojo atlikti visus darbus, nurodytus prie užsakymo pridėtame techniniame projekte. Todėl teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, be to, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą neišsamia sprendimo motyvacija.

4. Skundžiamu sprendimu suformuota pozicija, nepagrįstai leidžianti išplėsti įsigyjamų CPO.lt kataloge darbų kiekį, daro pirkimus visiškai neskaidrius, atveria galimybę piktnaudžiavimui. Pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.). Šiuo atveju buvo vykdomas pirkimas dėl apibrėžtų specialių darbų, kurių pirkimas baigėsi sudarius preliminarią sutartį, jų dalies atitikimą patvirtino Šiaulių ligoninė.

5. Kilęs ginčas lėmė CPO.lt katalogo esminius pakeitimus, kas patvirtina, kad apelianto reikalavimai pagrįsti. Apeliantas nurodo, kad būtent šioje byloje iškeltos problemos atskleidė CPO.lt katalogo esminius trūkumus. Be to, paskelbtas naujas konkursas preliminariai sutarčiai pastatų modernizavimo darbams sudaryti, tos sutarties projekte yra nurodoma daug daugiau darbų, žymiai labiau detalizuotos specifikacijos, numatyti papildomi darbai ir pan. Apeliantas negali būti laikomas kaltu dėl atsakovų padarytų klaidų, CPO.lt katalogo sistemos netobulumo.

Atsiliepimas

6. Atsakovų veiksmai lėmė nepagrįstą Rangos sutarties nutraukimą. Apeliantas nesutinka su priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, nes darbai nepradėti vykdyti dėl atsakovo Šiaulių ligoninė kaltės, atsakovas buvo žadėjęs kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Rangos sutarties keitimo, tačiau savo įsipareigojimo nesilaikė. Atsakovų veiksmai sukėlė apeliantui žalą, yra viso atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimais atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas CPVA atsiliepime nurodo tokius argumentus.

Šalies argumentai

1. Apelianto kaltinimai apsiriboja abstrakčiu teiginiu, kad CPVA neužfiksavo netikslumų ir pažeidimų, tačiau bei VPĮ, nei preliminarioje sutartyje tokia prievolė CPVA nenustatyta. Užsakymo pateikimas elektroniniame kataloge yra standartizuotas, jo formavime ir laimėtojo nustatyme CPVA nedalyvauja. Už konkretaus užsakymo suformavimą atsako perkančioji organizacija. Apeliantas žinojo apie tai, kad jis turi teisę teikti pasiūlymus bei pageidavimus dėl katalogo sistemos ir atnaujinto varžymosi proceso optimizavimo ar pagerinimų įdiegimo arba informuoti CPVA apie pastebėtas katalogo sistemos klaidas, bet jokių pasiūlymų neteikė. Apelianto nuostolius lėmė jo paties nepakankamai apdairus elgesys.

2.Šiaulių ligoninės perkamų darbų apimtis nustatytina pagal visą atnaujinto varžymosi metu teiktą informaciją inter alia užsakovo techninio projekto kopiją. Teismas pagrįstai teigė, kad apeliantas, kaip profesionalas, turėjo suprasti kokius darbus ketino įsigyti Šiaulių ligoninė. Rangos sutarties sąlygose nurodoma, kad aiškinant rangos sutarties sąlygas užsakovo techninis projektas turi pirmumą prieš Įkainotą darbų sąrašą, kuriame nurodomos darbų grupės, apeliantas turėjo įsivertinti visas galimas išlaidas, susijusias su darbų atlikimu pagal konkretų techninį projektą. Pagal VPĮ nuostatas tik perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokie darbai jai reikalingi. Priešingai nei teigia apeliantas, sudarant Rangos sutartį , nebuvo pakeista nė viena preliminarios sutarties esminė nuostata, įskaitant ir nuostatą, kad techninėje specifikacijoje nurodyti į mato vienetą įskaičiuoti darbai juos įskaitant, bet jais neapsiribojant.

Šalies argumentai

3. Apelianto teiginiai dėl elektroninio katalogo pakeitimo nepagrįsti, nes sąlygas pakeitė ne atsakovas, o katalogo valdytojas, nesusijęs su šiuo ginču. Be to, pakeitimai nesusiję su šia byla.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių ligoninė atsiliepime nurodo tokius argumentus.

1. Atsakovas, pateikdamas užsakymą elektroniniame kataloge CPO.lt, pateikė tik tą techninio projekto dalį, kuri susijusi su perkamais statybos darbais. Apeliantas buvo pateikęs pasiūlymo raštą, kuriame pareiškė, kad susipažino su techniniu projektu, tame tarpe ir darbų kiekių žiniaraščiu, patvirtino, kad nėra jokių kliūčių pateikti pasiūlymą ir įsipareigoja atlikti darbus pagal visų dokumentų reikalavimus. Apelianto pasiūlymo raštas ir techninis projektas turi pirmumą ir aukštesnę galią prieš Įkainotą darbų sąrašą, kuriame nurodytos tik stambios darbų grupės, o darbai detalizuojami techniniame projekte.

2. Ginčo darbai buvo susiję su darbais, pažymėtais BP numeriais, nurodytais preliminariosios sutarties techninėse darbų specifikacijose. Apeliantas negalėjo paaiškinti, kaip jis būtų atlikęs, pavyzdžiui, stogo rekonstrukciją nenuėmęs senos dangos. Preliminariosios sutarties techninėse darbų specifikacijose nebuvo pateiktas baigtinis pirkti darbų sąrašas, jose nurodyta, kad „į mato vienetą įskaičiuoti darbai įskaitant, bet neapsiribojant“. Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad dėl ginčo darbų nebuvo atliktos pirkimo procedūros.

3. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl VPĮ 63 straipsnio nuostatų pažeidimo. Tiek visose techninėse specifikacijose buvo nurodyta kad „į mato vienetą įskaičiuoti darbai įskaitant, bet neapsiribojant“, tiek BP pozicijų pirkime aprašyme buvo aiškiai nurodyta apie darbų vykdymą vadovaujantis užsakovo techniniu projektu.

Šalies argumentai

4. Apelianto teiginiai dėl atsakovo įsipareigojimų kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutarties pakeitimo yra nepagrįsti, nes tokio įsipareigojimo nebuvo. Rangos sutartis yra nutraukta teisėtai, nes apeliantas per septynis mėnesius nepradėjo vykdyti darbų. Preliminarioji sutartis neįpareigoja apelianto sudaryti rangos sutarčių su visais užsakovais, pateikusiais užsakymus, apeliantas, įvertinęs užsakymą, turėjo teisę neteikti pasiūlymo arba informuoti užsakovą apie tariamus netikslumus.

5. Apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina jo patirtos žalos dėl buitinių vagonėlių transportavimo. Apeliantas apskritai bet kokių išlaidų galėjo išvengti nutraukęs Rangos sutartį jau pačią pirmą dieną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šiuo atveju nėra nustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, iš esmės jų nenurodo ir apeliantas. Todėl ginčas nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių, atsiradusių sudarius, o po to nutraukus Rangos sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų rezultate, atlyginimo. Apeliaciniu skundu, skirtingai negu ieškiniu, apeliantas prašo jam priteisti tik dalį ieškiniu prašyto žalos atlyginimo – 56 492,36 Lt tiesiogiai su Rangos sutarties vykdymu patirtų nuostolių (vagonėlių transportavimas, projektavimas, ekspertizė, lokalinės sąmatos, draudimo įmoka), 58 350 Lt sumą, išmokėtą apelianto draudiko Šiaulių ligoninei. Todėl atsakovų civilinei atsakomybei būtina nustatyti jos taikymo sąlygų visumą (CK 6.246-6.249 str.).

Kaip matyti iš ieškinio, apeliantas nurodo tokius atsakovų neteisėtus veiksmus: Šiaulių ligoninė, nesilaikydama preliminariosios sutarties sąlygų, pateikė netikslų užsakymą, kurio pagrindu vėliau reikalavo atlikti ginčo darbus, kurių Konkurse neįsigijo; CPVA, apelianto nuomone, nepagrįstai neužfiksavo netikslumų ir pažeidimų Šiaulių ligoninės užsakyme, kas lėmė neteisingą Konkurso pasiūlymų vertinimą (ieškinio 2.5 dalis). Kartu apeliantas įrodinėja, kad Šiaulių ligoninė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, dėl šio atsakovo tokių veiksmų apeliantas patyrė nuostolius (ieškinio 2.3, 2.7 dalys). Taigi, apeliantas nurodo neteisėtais atsakovų veiksmus, atliktus iki ir po Rangos sutarties sudarymo, o tiesiogiai nuostolius patyręs dėl to, kad Šiaulių ligoninė nevykdė Rangos sutarties ir neteisėtai ją nutraukė. Iš šalių argumentų matyti, kad Rangos sutarties šalys skirtingai traktavo aplinkybes dėl atliktinų darbų (ginčo darbų apimtyje) pardavimo, kas iš esmės ir lėmė sutartinių santykių nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliaciniu skundu prašomus priteisti nuostolius apeliantas patyrė tiesiogiai dėl Rangos sutarties sudarymo. Atsakovas CPVA pagrįstai nurodo, kad užsakymo pateikimas elektroniniame kataloge yra standartizuotas, užsakymo formavime ir laimėtojo nustatyme CPVA nedalyvauja, už užsakymo suformavimą kataloge atsako tik perkančioji organizacija, už pasiūlymo pateikimą – rangovas. Taigi, galima daryti išvadą, kad perkančioji organizacija turi pareigą aiškiai suformuluoti užsakymą, kokius darbus ji perka, o rangovas - kokius užsakyme numatytus darbus jis siūlo(parduoda). Akivaizdu, kad apelianto nurodomi nuostoliai nebūtų atsiradę vien dėl Rangos sutarties sudarymo fakto, t.y. jei sudarius Rangos sutartį, apeliantas nebūtų atlikęs jokių veiksmų, nukreiptų į jos vykdymą, arba ji būtų vykdoma ir nutraukta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo CPVA atsakomybė dėl apelianto apeliaciniu skundu prašomų priteisti nuostolių nekyla, nes jie atsirado, t.y. priežastiniu ryšiu susiję ne su tuo, kad apeliantas buvo pripažintas laimėtoju ir Rangos sutartis buvo sudaryta, o su tuo, kad apeliantas nuostolius patyrė dėl iškilusių po Rangos sutarties sudarymo ginčų ir jos nutraukimo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentacija, susijusia su per CPO.lt katalogą perkamų darbų identifikavimo BP numeriais reikšmės bei paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės ginčas kilęs dėl to, ar identifikuoti BP numeriais darbai gali būti aiškinami plečiamai, o jei gali – tai kiek, nes sutiktina su apeliantu, kad perkančioji organizacija negali nusipirkti tokių darbų, kokių rangovas apskritai neparduoda, arba nusipirkti už parduotų identifikuotų BP numeriais darbų kainą papildomų, nesusijusių su jais darbų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ir tuo aspektu, kad Įkainotų darbų sąrašo specifikacijoje nurodyta nuostata, jog į mato vienetą įskaičiuoti darbai „įskaitant, bet neapsiribojant“ savaime nereiškia, kad tai leidžia išplėsti parduodamų darbų ribas tokiu būdu, kad į juos būtų įtraukiami ir kiti papildomi darbai, jei jie tiesiogiai su parduodamais darbais nesusiję. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, tai nereiškia, kad identifikuoti BP numeriais darbai apskritai griežtai vertintini tik izoliuotai identifikuotų BP numeriais darbų ribose, neatsižvelgiant net į tiesiogiai su jais susijusius darbus, nes minėta nuostata nurodo, kad šie darbai įskaitomi, bet jais neapsiribojama.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas pasiūlymą Konkursui, nurodė, kad išnagrinėjo užsakymo sutarties sąlygas, užsakovo reikalavimus, specifikaciją ir brėžinius, suprato bei patikrino šiuos dokumentus, įsitikino, kad klaidų ar kitų trūkumų nėra (t. 1, b.l. 103). Taigi, apeliantas, teikdamas pasiūlymą, jokių pastabų dėl užsakymo ydingumo, kurį ieškinyje jau įvardija kaip neteisėtus Šiaulių ligoninės veiksmus, neturėjo. 2011 spalio 25 d. buvo pasirašyta Rangos sutartis (t. 1, b.l. 108-110), jos pasirašymo metu apeliantas taip pat jokių pretenzijų dėl jos sąlygų neturėjo. Joje, be kita ko, neatskiriama Rangos sutarties dalimi yra nurodytas užsakovo techninis projektas, kuris yra aukštesnę teisinę galią turintis dokumentas lyginant su Įkainotų darbų sąrašu (Rangos sutarties 3 p.). Taigi, apeliantas dar prieš teikiant pasiūlymą bei pasirašant Rangos sutartį buvo susipažinęs su minėtais dokumentais inter alia juose numatytais ginčo darbais, suprato ar bent galėjo suprasti, kad situacija dėl ginčo darbų (bent jau jam) nėra aiški, tačiau, nepaisant to, Rangos sutartį pasirašė be jokių pastabų. Tačiau po trijų dienų Šiaulių ligoninei jis savo rašte pareiškė nebesutinkąs atlikti ginčo darbus, nurodė, kad į savo kainą Konkursui negalėjo įtraukti techniniame projekte bei darbų kiekio žiniaraštyje numatytų ginčo darbų (t. 1, b.l. 11-112). Pažymėtina, kad šio rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad apeliantas buvo ir susipažinęs su minėtais dokumentais, ir pastebėjęs neatitikimus tarp Įkainotų darbų sąraše numatytų perkamų darbų ir techninio projekto bei darbų kiekio žiniaraščio, tik teikdamas Konkursui savo kainą negalėjo ginčo darbų įtraukti ir atitinkamai paskaičiuoti kainą. Taigi, apeliantas minėtame rašte ir neteigė, kad jis nesutinka atlikti tuos darbus dėl to, kad jis jų atlikti neprivalo, nes jie ne tik neparduoti, bet ir nesusiję su parduotais, jų atlikimo nenumato Rangos sutartis, o Šiaulių ligoninė turėtų ginčo darbams skelbti kitą pirkimą, tik nurodo, kad jis ginčo darbų neturėjo galimybės įtraukti į pasiūlymo kainą. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad pats apeliantas, turėdamas galimybę bei susipažinęs su techninio projekto bei darbų kiekio žiniaraščio duomenimis, turėdamas galimybę papildomai pasiaiškinti planuojamų užsakymu įsigyti darbų apimtis ir pasirinkti teikti ar neteikti pasiūlymą, teikdamas pasiūlymą ir sudarydamas Rangos sutartį, elgėsi ne tik neapdairiai, bet galimai ir nesąžiningai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Šiaulių ligoninės teiginiais, kad ginčo darbai laikytini susijusiais su parduotais darbais. Priešingu atveju tektų daryti daugiau nei abejotiną išvadą, kad ruloninių stogų dangų išardymas bei šiukšlių išvežimas nesusijęs su sutapdintų stogų rekonstrukcija (BP 3.1.6), stogų iš betoninių ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymas ir šiukšlių išvežimas, silikatinių blokų sienų mūrijimas ir kt. yra nesusijęs su šlaitinio stogo įrengimu (BP 3.3.11).

Minėta, kad neatskiriama Rangos sutarties dalimi yra nurodytas užsakovo techninis projektas, kuris yra pagal sutarties sąlygas aukštesnę teisinę galią turintis dokumentas lyginant su Įkainotų darbų sąrašu (Rangos sutarties 3 p.). Ieškiniu nebuvo reikštas reikalavimas dėl Rangos sutarties/jos dalies pripažinimo negaliojančia sandorių negaliojimo pagrindais, pavyzdžiui, prieštaravimo imperatyvioms normoms, suklydimo, apgaulės ir pan. Taigi, Rangos sutartis yra galiojanti, apeliantas prisiėmė įsipareigojimus pagal joje numatytas sąlygas. 2011 m. lapkričio 4 d. CPVA rašte Nr. 2011/2-11457, kurio kopija faksu buvo išsiųsta ir apeliantui, nurodė, kad apelianto atsisakymas atlikti visus sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus neturi jokio pagrindo (t. 2, b.l. 192). Tai buvo nurodyta ir Šiaulių ligoninės sekančios dienos rašte (t. 2, b.l. 193). Tokiu būdu iš aukščiau minėtų duomenų matyti, kad apeliantas žinojo apie kilusias problemas, o 2011 m. lapkričio 4 d. žinojo ir tai, kad jo aiškinimas dėl ginčo darbų neprivalomumo nepagrįstas arba bent jau su juo nesutinka perkančioji organizacija bei CPVA, t.y. akivaizdžiai kilo ginčas. Nepaisant to, apeliantas 2011 m. lapkričio 4 d. sudarė su draudiku susitarimą dėl laidavimo draudimo liudijimo išdavimo (t. 2, b.l. 168-170), o 2011 m. lapkričio 7 d. rašte nurodė, kad vykdys prisiimtus Rangos sutartyje įsipareigojimus (t. 2, b.l. 194). Tačiau vėliau vyko tolesnis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad šalys liko prie savo pozicijų dėl ginčo darbų (ne)atlikimo, kol pagaliau abi Rangos sutarties šalys, kaltindamas viena kitą, ją nutraukė – Šiaulių ligoninė nuo 2012 m. liepos 27 d., apeliantas – nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad Šiaulių ligoninei nutraukus Rangos sutartį nuo 2012 m. liepos 27 d. dėl apelianto kaltės, nėra pagrindo manyti, kad ją vėliau nutraukė apeliantas dėl šio atsakovo kaltės, juo labiau, kad ieškiniu reikalavimas pripažinti vienašalį sandorį - Šiaulių ligoninės atliktą sutarties nutraukimą neteisėtu apskritai nėra pareikštas. Todėl nėra pagrindo pripažinti Šiaulių ligoninės atliktą sutarties nutraukimą neteisėtu ar laikyti, kad Rangos sutartis nutraukta apelianto iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad pagal Rangos sutarties 13 punktą, nepateikus atlikimo užtikrinimo, Rangos sutartis nebūtų laikoma sudaryta, taigi, apeliantas bet kuriuo atveju turėjo galimybę įvertinti, ar jau iškilus konfliktinei situacijai jo išlaidos laidavimo draudimo liudijimui gauti, jei jis nesirengė vykdyti ginčo darbų, apskritai nėra nepagrįstai rizikingos (CK 6.253 str. 5 d.). Juo labiau tas pat pasakytina apie vėliau turėtas išlaidas: projektavimo išlaidas pagal 2012 m. sausio 9 d. sutartį, išlaidas pagal 2012 m. vasario 14 d. ekspertizės rangos sutartį, transporto išlaidas (t. 2, b.l. 134-139).

Apeliantas nurodo, kad kilęs ginčas lėmė pakeitimus CPO.lt katalogo sistemoje ir sistema pakoreguota galimai siekiant ateityje išvengti panašių ginčų. Bet iš jo nurodomų pakeitimų matyti, kad ginčui aktualių įrašų koregavimas tik sukonkretino buvusiuosius, tačiau jų esmė liko ta pati – darbų atlikimas vadovaujantis užsakovo techniniu projektu, susijusių darbų įskaitymas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė negali būti pagrindu pripažinti, kad pagal iki tol buvusią sistemą sąlygos buvo kitokios.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 3 297 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą. Skundo netenkinus, žyminis mokestis priteistinas iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltresta“ 3 297 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teisėjai Kazys KailiūnasAlvydas PoškusDonatas Šernas