Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-309/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-14
Bylos Nr.
1A-192-309/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22673-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
I. B.
Nukentėjusysis
T. S.
Civilinis atsakovas
E.
Advokatai
Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-309/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22673-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,nuteistajam I. B., jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. B. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir I. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. B. atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir jam paskirti įpareigojimai:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesas, pradėtas pagal nukentėjusiojo T. S. atstovės pagal įstatymą D. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 970 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas.

Nukentėjusiojo T. S. atstovės pagal įstatymą D. M. civilinio ieškinio dalis dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir iš civilinio atsakovo E., veikiančio per Lietuvos filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo T. S. naudai priteista 3 470 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nukentėjusiajam T. S. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo įstatyminei atstovei – motinai D. M..

Tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir priteista iš I. B. 553,33 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 33 euro centų) išlaidos valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 21 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį T. S., t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam T. S. padarytas nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties ir kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžiai, nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį – neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali, tačiau neprivalo asmeniui taikyti draudimo naudotis specialia teise. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis nuteistas, yra padaryta dėl neatsargumo, o tokia veika yra santykinai mažiau pavojinga, be to, ji nesusijusi su neblaivumu ar tyčiniu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis (I. B.) susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino turtinę žalą, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo.

2.2. Kartu nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai ilgą specialiosios teisės atėmimo terminą, be to, atidėdamas jam paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojo jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, neįvertinęs to, kad abu šie įpareigojimai iš dalies nesuderinami, nes ilgas specialiosios teisės atėmimas riboja jo galimybę dirbti darbą, kuriam atlikti jis turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikų ir veikos kvalifikavimo neginčija, tik kelia bausmės individualizavimo klausimą – prašo neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas ir nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles (toliau – KET).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. B. uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir nustatydamas jo terminą, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką I. B. padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu ir šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas) buvo atimta (1 t., b. l. 186–200), ir nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo grąžinta (2 t., b. l. 144–145), t. y. I. B. padarė antrą nusikaltimą transporto eismo saugumui naudodamasis šia specialia teise, be to, jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad pastarasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų (1 t., b. l. 145–149). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė I. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

8. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų, taigi šio termino vidurkis yra 3 metai. Nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones I. B. terminas nustatytas 1 metams 6 mėnesiams. Nustatydamas šios baudžiamosios priemonės taikymo terminą, kuris yra trumpesnis negu šio termino vidurkis, teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į I. B. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad dėl jo veiksmų sunkių padarinių nekilo, yra nustatytos dvi I. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors nusikaltimo padarymo dieną I. B. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, tačiau iki to ėmėsi veiksmų vairuotojo pažymėjimui atgauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 154), atlygino jam padarytą turtinę žalą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, nesudaro pagrindo trumpinti I. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad aplinkybė, jog kaltinamojo darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nelaikytina ypatinga aplinkybe, galinčia lemti tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam netaikymą. Be to, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo asmeniniai poreikiai ir patogumai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad I. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nepagrįstai suvaržys jo galimybes dirbti. Atkreipiamas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskyrus I. B. uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, jis neprarado galimybės dirbti (1 t., b. l. 144), teisiamajame posėdyje I. B. paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis samdė vairuotoją (2 t., b. l. 109–110). Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia nuteistajam tam tikrų nepatogumų, tačiau, tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, nelaikytinas pakankamu pagrindu neatimti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą.

9. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistajam I. B. paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam I. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, atidedant jos vykdymą 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimus dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo I. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasNerijus MasiulisErnesta Montvidienė