Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo K. M., Institucija teiskianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalėje dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, kad siūlo teismui tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti dokumentus, nurodančius tikrą jo kilmę. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra. Bendravo su atsakovu telefonu, jis nurodė, kad iki M. K. gimimo, jis su ieškove gyveno apie metus laiko atskirai, žino, kad vaikui buvo suteikta jo pavardė, kadangi po skyrybų buvo praėję tik du mėnesiai, sutinka su ieškovės ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2003 m. rugpjūčio 28 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 236. 2014 m. gegužės 23 d. šalys išsituokė (Ištuokos liudijimas AA Nr. 368926). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė trijų vaikų – I. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M., kuriam buvo suteikta atsakovo pavardė – K., taip pat gimimo liudijime AA Nr.920944, įrašo Nr.190, kaip tėvas įrašytas A. K..

Dėl ieškinio senaties termino

Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

M. K. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė prašo atnaujinti šį terminą, kadangi praleido dėl svarbių priežasčių. Augino keturis vaikus, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo dirbo ir dirba užsienyje ir tik padėjus socialinėms darbuotojoms buvo kreiptąsi dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo ir ieškinio surašymo teismui.

Teismas pripažįsta šias apslinkybes svarbiomis, taip pat atsižvelgia ir į vaiko teisę žinoti ir bendrauti su biologiniu tėvu, į tai, jog biologinis tėvas nuo gimimo augina sūnų, o įrašytas kaip vaiko tėvas – su juo nebendrauja, teismas tenkina ieškinio reikalavimą ir atnaujina senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 26 punktas).

Pagal CK 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės, jos atstovės bei trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad nors ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. santuoka buvo nutraukta 2014 m. gegužės 23 d., tačiau buvę sutuoktiniai santuokinio gyvenimo tuo metu jau nebegyveno nuo 2012 metų ir jų santuoka buvo faktiškai iširusi. Ieškovė ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad M. K. tėvas tėvas yra ne atsakovas A. K., o trečiasis asmuo K. M.. Atsakovas A. K. kalbėdamas su Institucijos, teikiančios išvadą atstove nurodė, kad nėra vaiko tėvas. Trečiasis asmuo sutinka, kad jis yra vaiko tėvas ir nurodė, kad nuo mažens jį augina ir vaikas žino jį kaip tėvą.

Taigi visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta, kad M. K. tėvas yra ne A. K., bet K. M.. Šis faktas laikomas nustatytu (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis) bei ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas A. K. nėra M. K. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą ir įvaikinimą, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka pakeičiamas ar papildomas gimimo įrašas (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 13 straipsnis). Taigi remiantis minėta Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostata, nuginčijus tėvystę, yra pagrindas pakeisti gimimo įrašą, be to, vaiko gimimo duomenys gimimo įraše keičiami neteismine tvarka – tai daro civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu, todėl šiuo teismo sprendimu tik išspręstinas tėvystės nuginčijimo klausimas.

Šalys reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, neprašo nustatyti, kad K. M. yra M. K. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Trečiasis asmuo K. M. pripažįsta tėvystę, teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl tėvystės nustatymo M. K. ketina spręsti savo iniciatyva. Įvertinant tai, kad nesant ginčo K. M. savo tėvystę gali įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnis), todėl šiuo sprendimu tėvystės pripažinimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pripažino ieškinį (reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo), tėvystę nuginčyti galima tik teisme, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas ir išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, žyminis mokestis bei ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškinį tenkinti.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nepriteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidų valstybei ir bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Šilalės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.