Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-04 · Byla Nr. N-444-636-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
N-444-636-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-636/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje. ir paskyrė administracinį nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Š. savo kaltę 2010 m. sausio 10 d., apie 11 val. 40 min., Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g., vairavus lanksčia vilktimi tempiamą automobilį, kai jam 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 15 mėn., tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 216 punktų reikalavimus, pripažino iš dalies, be to, ji buvo įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir liudytojo K. P. paaiškinime užfiksuotais duomenimis. Pažymėjo, jog byloje esantis 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1250 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams, patvirtina faktą, kad jis yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Pridūrė, kad KET 216 punktas imperatyviai nurodo, kad velkamą lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Nurodė, jog remiantis ATPK 330 straipsniu, laikytina, kad A. Š. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, tai yra nuo 2009 m. lapkričio 25 d., taigi nuo šios dienos jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

II.

A. Š., nesutikdamas su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 25), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog net pripažįstant tai, kad jis 2010 m. sausio 10 d., apie 11 val. 40 min., Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g., vairavo lanksčia vilktimi tempiamą mašiną, nes padėjo kitam vairuotojui užvesti automobilį, ir įvertinus visus su tuo susijusius argumentus ir aplinkybes, jam paskirtoji 2000 litų dydžio bauda yra neadekvati padaryto pažeidimo sunkumo laipsniui, nes toje situacijoje jis jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams nekėlė. Pažymi, jog 2009 m. lapkričio 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu jam iš tiesų buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams ir 3 mėnesiams, tačiau dėl šio nutarimo jis 2009 m. gruodžio 22 d. padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir jo administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, neturi juridinės galios, todėl ir bausti jo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nebuvo galima.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. Š. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo A. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, jog A. Š. padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas byloje surinkta medžiaga, o jo skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, pasirinkti tik kaip gynybos būdas. Pažymi, kad ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, todėl šios teisės jis yra netekęs nuo 2009 m. lapkričio 25 d. nepriklausomai nuo to, ar jis yra apskundęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, įtvirtintą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą. A. Š. transporto priemonės vairavimo fakto neneigia, ir byloje ginčas dėl to nekyla, tačiau mano, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nes nutarimą, kuriuo jam ši teisė buvo atimta, yra apskundęs apeliacine tvarka, be to, jam paskirtoji bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad A. Š. paskirtoji bauda nėra per griežta ir yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, jog A. Š. atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl jam buvo pagrįstai paskirtas ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintas administracinės nuobaudos vidurkis. Tuo tarpu kitų aplinkybių, kurios leistų taikyti išimtinį ATPK 30¹ straipsnio institutą, byloje nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog A. Š. nepagrįstai teigia, jog jam paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nes jis jokios grėsmės, vairuodamas be teisės vairuoti transporto priemones, kitiems eismo dalyviams nekėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei nagrinėjamu atveju dėl tokių A. Š. veiksmų būtų kilę kitokios pasekmės, atsakomybė A. Š. atitinkamai kiltų pagal kitą ATPK straipsnį arba atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Pridurtina ir tai, jog A. Š. gali teismo prašyti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su tais apelianto teiginiais, jog jis teisę vairuoti transporto priemones ginčijamo pažeidimo metu turėjo. ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 straipsnio 2 dalis), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 297 straipsnis). Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2009 m. lapkričio 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu A. Š. už vairavimą neblaiviam (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) buvo atimta teisė vairuoti priemones 1 metams ir 3 mėnesiams, todėl spręstina, kad jis ginčijamo įvykio metu (2010 m. sausio 10 d.) šios teisės neturėjo, nepaisant to, kad teismo nutarimą buvo apskundęs apeliacine tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius