- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-454-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17994-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Victoria service“
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo UAB „Victoria service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23986-863/2018 pagal ieškovų Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir UAB „Axis transport“ ieškinį atsakovui UAB „Victoria service“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmens, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, AB „Lietuvos draudimas“ ir R. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovai Ergo Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir UAB „Axis transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Victoria service“ ieškovui Ergo Insurance Se naudai 11 000 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Axis transport“ naudai – 2 000 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB „Victoria service“ ieškovo ERGO Insurance SE naudai 11 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 1 346,69 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovo UAB „Victoria service“ ieškovo UAB „Axis transport“ naudai 2 000 Eur nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
3. 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovas UAB „Victoria service“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2018 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį atsakovui atmesti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Jeigu pirmas reikalavimas nebūtų patenkintas, atsakovas prašė ieškovų ieškinį patenkinti protinga apimtimi, priteisiant iš atsakovo ne didesnę kaip 15 procentų visos žalos sumą, tačiau jei teismas matytų, jog pagrįsta ir protinga yra kitokia proporcija – vadovautis teismo nuožiūra, tačiau bet kuriuo atveju pakeičiant pirmosios instancijos priimtą sprendimą ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pateiktas ir pasirašytas atsakovo direktoriaus L. T., tačiau apeliacinis skundas turi būti pasirašytas ne tik paduodančio asmens (įmonės vadovo), bet ir jį surašiusio advokato arba darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 str. 3 d.).
5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Victoria service“ atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-32-603/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo UAB „Victoria service“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo ir jame pareikšto prašymo dėl apeliacinio proceso stabdymo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad atsakovas apeliaciniame skunde prašė sustabdyti civilinę bylą iki kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-4/2018 ir priims nutarimą dėl CPK 306 str. 3 d. atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, o gavus Konstitucinio Teismo nutarimą, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti pateiktą apeliacinį skundą, kaip pateiktą tinkamo atstovo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje nepasisakė dėl atsakovo prašymo stabdyti apeliacinį procesą pagal atsakovo apeliacinį skundą ir vadovavosi teisės norma, dėl kurios atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas apeliaciniame skunde pateikto prašymo nesprendė, per anksti nusprendė taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nors turėjo spręsti apeliacinio proceso stabdymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo ir jame pareikšto prašymo dėl bylos apeliacinio proceso sustabdymo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Victoria service“ prašymą dėl apeliacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo sustabdymo atmesti, nustatyti atsakovui UAB „Victoria service“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas yra pateiktas ir pasirašytas atsakovo UAB „Victoria service“ direktoriaus L. T., tačiau apeliacinis skundas turi būti pasirašytas ne tik paduodančio asmens, bet ir jį surašiusio advokato arba darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismui, įvertinus, kad apeliantas yra juridinis asmuo, nekilo abejonių dėl CPK 306 str. 3 d. konstitucingumo, todėl atmetė prašymą dėl apeliacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo sustabdymo. Konstatavęs, kad nėra pagrindo apeliacinio proceso sustabdymui, teismas nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 306 str. 3 d. reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Victoria service“ apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad apeliacinio skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2019 m. sausio 25 d. Atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nustatytu terminu nepašalino ir pratęsti terminą trūkumams pašalinti neprašė, todėl teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui (87 str. 1 d. 3 p., 3 d., 115 str. 3 d., 175¹ str. 10 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas UAB „Victoria service“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo išspręsti iš esmės, o to negalint padaryti – persiųsti pakartotiniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9. Pirmosios instancijos teismas neskyrė papildomo termino apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, nepasisakė dėl CPK 306 str. 3 d. netaikymo ir bylos sustabdymo. Tokiu būdu buvo eliminuota atsakovo teisė į apeliaciją.
10. Atsakovas geriausiai žino byloje kilusio ginčo aplinkybes, todėl situacija, kai atsakovas negali savarankiškai rengti apeliacinio skundo, o turi tai daryti tik per atstovą arba net jei skundą parengė pats – turi papildomai sumokėti advokatui arba pasisamdyti teisininką, kad šis uždėtų parašą ant skundo, yra nelogiška ir nepagrįsta bei neatitinkanti proceso ekonomiškumo principo. Kiekvienas ūkio subjektas gali pats pasirinkti, kaip ir kokiu būdu jam veikti ir įgyvendinti suteiktas teises. Šaliai suteiktų teisių įgyvendinimas tik per atstovą nepagrįstai apribotų šalies teises civiliniame procese ir iš esmės dėl blogos finansinės situacijos paneigtų teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovo UAB „Victoria service“ apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, atsakovui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nepateikus apeliacinio skundo, kuris būtų pasirašytas ne tik bendrovės vadovo, bet ir jį surašiusio advokato arba darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 str. 3 d.).
12. CPK 306 str. 3 d. nurodyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
13. Apeliantas nesutinka su CPK 306 str. 3 d. nuostatomis ir siekia, kad būtų priimtas jo apeliacinis skundas, pasirašytas tik bendrovės vadovo.
14. CPK 3 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. pateikė Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui prašymą Nr. 1B-4/2018 ištirti, ar CPK 306 str. 3 d. (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), pagal kurią apeliacinį skundą turi surašyti advokatas arba, nurodytais atvejais, asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, neprieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipimesi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, jos negalima pernelyg apriboti ar paneigti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą turi būti galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Taip pat turi būti nustatyta tokia apskundimo tvarka, kad aukštesnės instancijos teismas galėtų ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Apeliacijos teisė yra sudedamoji konstitucinės teisės į teisminę gynybą dalis. CPK 306 str. 3 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį apeliacinį skundą turi surašyti advokatas arba, nurodytais atvejais, asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą pernelyg apribojama. Tuo atveju, kai asmuo neturi galimybės kreiptis į advokatą (be kita ko, neturi tam pakankamai lėšų), o valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba jam neteiktina, teisiniu reguliavimu yra paneigiama asmens teisė į apeliaciją. Toks CPK 306 str. 3 d. įtvirtintas ribojimas, kai pats asmuo negali surašyti apeliacinio skundo, pažeidžia Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu konstitucinės justicijos byloje Nr. KT9-N3/2019 nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016 m. lapkričio 17 d., Nr. 26956), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą negalima dirbtinai suvaržyti ar paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti priimto, bet neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos kiekvienam asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba apskritai būtų neįmanoma. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją teisė turėti advokatą, kaip viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų reguliuojant konstitucinės teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apeliacinės instancijos teismui įgyvendinimą, negali būti paversta šią konstitucinę teisę varžančia pareiga, ypač tiek, kad būtų paneigta galimybė pasinaudoti pačia teise.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, taip pat nurodytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tokį skundą gali surašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sau arba artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat tam tikrais atvejais kiti nurodyti subjektai. Šis reikalavimas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visų kategorijų civilinėse bylose, neatsižvelgiant į bylos sudėtingumą ar jos apimtį, tiek dėl teisės klausimų, tiek ginčijant faktines aplinkybes, tiek skundžiant visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek jo dalį. Taigi, norėdamas paduoti bet kokį apeliacinį skundą, net ir nesudėtingoje byloje arba tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusio artimojo giminaičio, pagal ginčytą nuostatą buvo verčiamas kreiptis į advokatą. Tokio reikalavimo nėra nustatyta apeliacinio skundo pateikimui kituose teisminiuose procesuose (baudžiamajame procese, administracinių bylų procese, administracinių nusižengimų teisenoje): nors reikalavimai apeliaciniam skundui šių kategorijų bylose yra iš esmės panašūs į keliamus civilinėse bylose, apeliacinį skundą gali surašyti ir pats jį teikiantis asmuo.
21. Spręsdamas dėl tokio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtą CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, įvertino kaip apeliacinio skundo padavimą ribojančią sąlygą, nes aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo pats savo byloje surašyti apeliacinio skundo negali, o jeigu pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį per nurodytą terminą nesikreipia į advokatą, jis negali paduoti apeliacinio skundo ir pradėti apeliacinio proceso byloje. Taigi asmenų, kurie kreiptis į advokatą negali, be kita ko, dėl finansinių priežasčių arba nenori dėl to, kad byla nėra sudėtinga, arba dėl to, kad faktines bylos aplinkybes pats asmuo žino geriau, galimybės įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą civilinėse bylose yra apribotos.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas modelis nėra toks, kad sudarytų prielaidas visiems asmenims, siekiantiems paduoti apeliacinį skundą, veiksmingai užtikrinti ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą: pagal šį įstatymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, be kita ko, apeliaciniam skundui surašyti, gali gauti ne visi asmenys ir ne visose civilinėse bylose. Fiziniai asmenys, neatitinkantys sąlygų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, kaip antai tie, kurių turtas ir metinės pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti, taip pat juridiniai asmenys jokiais atvejais civilinėse bylose negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba apeliaciniam skundui surašyti. Taigi fiziniai ir juridiniai asmenys (fiziniai asmenys – neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusių artimų giminaičių; juridiniai asmenys – neturintys tokį išsilavinimą įgijusių darbuotojų), kurie neturi teisės gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, norėdami įgyvendinti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje, privalo kreiptis į advokatą ir už jo paslaugas mokėti savo lėšomis, taip patirdami tam tikrą finansinę naštą, kuri daliai asmenų gali būti nepakeliama.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas civilinio proceso santykius, privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, taip pat asmens konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą, be kita ko, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Nei CPK 318 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojama pareiga pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, nei kitose CPK nuostatose jokie reikalavimai, tarp jų ir kreiptis į advokatą ar turėti atitinkamą teisinį išsilavinimą, nėra keliami kitai bylos šaliai, privalančiai pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstoma nuomonė dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Ginčytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, bylos šalims nustatytos nevienodos sąlygos dalyvauti apeliacinės instancijos procese, sudaromos prielaidos pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kurių neužtikrinus civilinis procesas negali būti laikomas tinkamu.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta tokia teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo tvarka, pagal kurią teisė turėti advokatą yra paversta pareiga. Dėl šios pareigos daliai asmenų, ypač tiems, kurių turto ir metinių pajamų lygis bent kiek viršija Vyriausybės nustatytąjį, kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tampa itin sunku, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais paneigta pačios šios teisės esmė. Tokiu teisiniu reguliavimu užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjimu atveju atsakovo UAB „Victoria service“ vadovo 2018 m. lapkričio 28 d. pasirašyto ir paduoto apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo klausimas užsitęsė, kadangi atsakovas siekė, jog būtų priimtas bendrovės vadovo jos vardu pasirašytas ir paduotas apeliacinis skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Victoria service“ atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-32-603/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo UAB „Victoria service“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo ir jame pareikšto prašymo dėl apeliacinio proceso stabdymo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad atsakovas apeliaciniame skunde prašė sustabdyti civilinę bylą iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-4/2018 ir priims nutarimą dėl CPK 306 str. 3 d. atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, o gavus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti pateiktą apeliacinį skundą, kaip pateiktą tinkamo atstovo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje nepasisakė dėl atsakovo prašymo stabdyti apeliacinį procesą pagal atsakovo apeliacinį skundą ir vadovavosi teisės norma, dėl kurios atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas apeliaciniame skunde pateikto prašymo nesprendė, per anksti nusprendė taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nors turėjo spręsti apeliacinio proceso stabdymo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Victoria service“ prašymą dėl apeliacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo sustabdymo atmesti, nustatyti atsakovui UAB „Victoria service“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą. 2019 m. sausio 15 d. nutartis atsakovui įteikta 2019 m. sausio 17 d., todėl atsakovas advokato arba bendrovės darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pasirašytą apeliacinį skundą turėjo pateikti iki 2019 m. sausio 23 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nustatytu terminu nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodytus išaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovo UAB „Victoria service“ vadovo bendrovės vardu pasirašytas ir pateiktas apeliacinis skundas, kurio nepasirašė advokatas ar bendrovės darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pagal atskirojo skundo nagrinėjimo metu galiojančias civilinio proceso normas nelaikytinas apeliacinio skundo trūkumu.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodytus išaiškinimus, t. y. kad CPK 306 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus) prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti atsakovo UAB „Victoria service“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 3 str., 306 str., 315 str.–318 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti atsakovo UAB „Victoria seervice“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.