Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-413-470/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1-413-470/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46861-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-413-470/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46861-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3; 1.1.7.2.5; 2.10.1.4.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-46861-16 medžiagą, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. M. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2016 m. spalio 3 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - dukrą V. M., sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį, du smūgius kumščiu į galvos sritį, pastūmė, ji nugriuvo ant grindų, gulinčiai ant grindų spyrė po vieną kartą į dešinę ir kairę blauzdą, spyrė vieną kartą į kairį šoną, po to suėmęs už plaukų juos tempė-pešė, taip savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų blauzdų srityje ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. M..

Kaltinamasis P. M. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad jis kartu su žmona R. M. gyvena nuosavame name. Nuo 2016 m. nuo birželio mėnesį atsikėlė pas juos gyventi dukra V. M. su šeima. Ji atsikėlė dėl to, kad žmona susirgo onkologine liga. Žmona yra gulinti lovoje, ji savimi pasirūpinti negali, ji tarpais nereaguoja į aplinką. Dukra padeda rūpintis R. Jis su dukra sutaria gerai. Jis alkoholį vartoja į retai, į mėnesį kartą po dvi dienas iš eilės. 2016-10-03 apie 21 val. jis neblaivus grįžo namo, prisimena, kad tarp jo ir dukros kilo žodinis konfliktas, priežasčių dėl išgerto alkoholio kiekio prisiminti negali. Jis sutinka, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą V. M., o būtent sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį, du smūgius kumščiu į galvos sritį, uždėjęs rankas ant krūtinės pastūmė, po ko ji nugriuvo ant grindų, gulinčiai ant grindų spyrė po vieną kartą į dešinę ir kairę blauzdą, spyrė vieną kartą į kairį šoną, po to suėmęs už plaukų juos tampė ir pešė. Dėl įvykio gailisi (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji V. M., apklausta liudytoja, parodė, kad ji gyvena pas tėvus namuose (duomenys neskelbtini), nes sunkiai susirgo motina ir ją reikia slaugyti visą parą, ji pati savimi pasirūpinti visiškai negali, ji guli lovoje. Su tėvu P. M. ji sutaria gerai, kol jis yra blaivus. Kai išgeria alkoholio, tėvas pasidaro agresyvus. Jis alkoholį vartoja, kas dvi savaites po dvi-tris dienas iš eilės. Tėvas turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Būdamas blaivus jis labai rūpinasi motina, savo žmona R. M.. 2016-10-03 būnant namuose, sėdint kambaryje ant sofos-lovos, apie 21 val. į namus sugrįžo neblaivus tėvas. Atėjęs į kambarį pradėjo priekaištauti dėl turto, neva ji nori užgrobti jo namą. Jis vadino ją necenzūriniais žodžiais, šaukė, kilo konfliktas, kurio metu jis jai, sėdinčiai ant sofos-lovos, sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to sudavė su kumščiu į galvos sritį du smūgius, jai atsistojus nuo sofos-lovos, jis uždėjęs abi rankas jai ant krūtinės pastūmė, dėl ko ji pargriuvo kambaryje ant grindų, ant dešinio šono ir spyrė po vieną kartą į abiejų kojų blauzdas, po to spyrė vieną kartą į kairį šoną, ir suėmęs viena ranka už plaukų juos tempė, pešė. Dėl visų tėvo suduotų smūgių ir plaukų pešimo ji jautė fizinį skausmą. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 25-29).

Protokole - pareiškime V. M. nurodė, kad 2016-10-03 namuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė neblaivus tėvas P. M. (b. l. 1-3).

Alytaus apskrities VPK tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad V. M. 2016-10-03 namuose (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivus tėvas P. M. (b. l. 7-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-17).

Alkotesterio pažymoje nurodyta, kad 2016-10-03 22.34 val. P. M. nustatyta 2,38 promilių girtumas (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G966/2016 (06) nurodyta, kad V. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų blauzdų srityje (b. l. 34-35).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. M. savo neteisėtais veiksmais šeimos nariui – dukrai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos eksperto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo P. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų blauzdų srityje nukentėjusiajai – šeimos nariui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, baustas administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirba, darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai, neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Prokurorės prašoma bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Taip pat skirtini prokurorės siūlomi įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti devyniems mėnesiams laisvės apribojimu, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje ir nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., įpareigoti nuteistąjį P. M. bausmės atlikimo metu per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-03 iki 2016-10-04 (1 diena), prilyginant jį 2 laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti P. M. 2016-10-04 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įteikti P. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja S. J.