- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- II-311-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01437-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Advokatai
- Marijus Šaras
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui Marijui Šarui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3721-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019 m. vasario 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 80 Eur bauda. V. G. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 24 d. 15.43 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 4, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jį lenkė ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, šiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. G. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis pritaikyta nepagrįstai, kadangi Pareiškėjas sukdamas iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią įsitikino, kad kliūčių posūkio veiksmui užbaigti nėra. Kelių eismo taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas atliko sukimo veiksmą į kairę, t. y. iš pagrindinio kelio į šalutinį. Baigiant sukimo veiksmą į Pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė automobilis Skoda Octavia. Po kurio laiko Pareiškėjas sužinojo, kad jam buvo paskirta bauda už reikalavimo duoti kelią nesilaikymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pareiškėjas neįsitikino, jog važiuoti saugu. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad neva Pareiškėjas nematė atvažiavusio automobilio, tačiau tai nėra pagrįsta bylos duomenimis. Visų pirma, Pareiškėjo vairuojamas automobilis ir automobilis Skoda Octavia judėjo ta pačia kryptimi. Antra, tarp automobilių turėjo būti pakankamas atstumas, kad automobilio Skoda Octavia vairuotoja galėtų įvertinti situaciją ir nebandyti lenkti Pareiškėjo vairuojamo automobilio, kadangi Pareiškėjui atliekant staigų sukimo veiksmą, automobilis Skoda Octavia būtų galėjęs toliau judėti ta pačia kryptimi, tuo tarpu Pareiškėjui atliekant lėtą sukimo veiksmą, prieš atliekant posūkį sustabdžius Pareiškėjo vairuojamą automobilį, automobilio Skoda Octavia vairuotoja taip pat būtų turėjusi sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Automobilis Skoda Octavia atsitrenkė į Pareiškėjo vairuojamo automobilio galinę dalį. Tai patvirtina aplinkybę, kad Pareiškėjas jau baiginėjo sukimo veiksmą ir prieš atlikdamas sukimo veiksmą buvo įsitikinęs, jog kliūčių sukimo veiksmui atlikti nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Priimant skundžiama nutarimą vadovautasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais.
Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo V. G. paaiškino, kad sustojo praleisti priešais judančius automobilius. Iš dešinės pusės – kišenėje – lygiagrečiai buvo sustojęs autobusas. Kai jis sustabdė, autobusas jau buvo kišenėje. Sustojo šalia autobuso, norėdamas praleisti priešais judančius automobilius, tada suko. Į vieną pusę yra viena eismo juosta ir autobuso sustojimas. Važiavo paimti kliento iš Lizdeikos g. Tuo maršrutu važiuoja pastoviai 10–15 m. Prieš stabdant, 7–10 m iki posūkio, įjungė posūkio signalą. Praėjo minutė ar pusantros. Praleido automobilį ir iškart pasuko. Rašydama deklaraciją mergina pati pasakė: „Aš nepastebėjau Jūsų. Buvo toks variantas: arba trenktis į autobusą, arba į jus“.
Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju. Aprašyto eismo įvykio tiesiogiai nematė. Važiuodamas nustatytu maršrutu automobilius matė jau įvykus eismo įvykiui.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį „Škoda Octavia“ vairavo M. J., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tai buvo pirmoji darbo diena. Anksčiau M. J. nepažinojo. Važiavo tiesiai, po dešine puse buvo sustojimas, kuriame jau buvo autobusas. Kai artėjo link sustojimo, autobusas jau išsukinėjo. Eismo juosta į vieną pusę buvo viena. Matė taksi automobilį, tačiau posūkio signalo nematė. Įvykį stebėjo „viena akimi“, nes žiūrėjo ir į telefoną. Automobilio „Skoda“ vairuoja bandė lenkti taksi automobilį. Kai jis pakėlė akis, matė, kad taksi automobilis atlieka posūkį. Kelias buvo slidus, todėl šonu atsitrenkė į taksi automobilį. Viskas labai greitai įvyko. Toks jausmas, kad taksi automobilis tiesiog staigiai sustabdė ir jie labai greitai priartėjo. Dėl posūkio signalo nieko negali pasakyti, nes jo nematė. „Skoda“ automobilis nebuvo visiškai sustojęs prieš manevrą, buvo sulėtinęs greitį. Automobilis „Skoda“ pradėjo slysti, darant lenkimo manevrą. Priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo. Kai įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taksi automobilis pradėjo sukti ir jie atsitrenkė į jį. „Skoda“ vairuotoja nesitikėjo, kad taksi automobilis staigiai stabdys.
Liudytojas E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismui parodžius liudytojui autobuse įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo įrašą (b. l. 29), liudytojas paaiškino, kad negali patvirtinti, jog vairavo būtent šį autobusą, eismo įvykio tikrai nematė.
Liudytoja M. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad M. J. matė tik vieną kartą. Sėdėjo automobilio „Skoda“ galinėje sėdynėje, už keleivio. Vairavo M. J.. Įvykio gerai nematė. Autobusas stovėjo sustojime. M. lenkė autobusą, norėjo apvažiuoti. Pamatė taksi automobilį, kuris suko į kairę. M. nespėjo sustabdyti automobilio ir trenkėsi į jį. Taksi automobilis staiga išniro. Tuo metu ji (liudytoja) žiūrėjo tai į kelią, tai į telefoną. Matė, kad lenkė autobusą, kuris buvo dešiniau, stotelėje, kaip kišenėje, o taksi automobilio nematė. Tiesiog pamatė, kaip jis suko į kairę pusę, kur jis buvo, ji nepastebėjo. Stovinčio taksi automobilio nematė. Matė jį sukantį ir smūgį. Viskas staigiai įvyko. Automobilis „Skoda“ visiškai sustojęs nebuvo, stabtelėjo prieš autobusą. Matė taksi automobilio šoną, kai darė manevrą.
Teismas paskelbė liudytojos M. Š. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 24 d., apie 14.30 val., sėdėjo keleivio vietoje automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Lizdeikos gatve link Valakampių globos namų. Buvo giedras dangus (diena), slidi kelio danga (asfaltas). Buvo dvi eismo juostos ir autobuso sustojimas. Vairuotoja važiavo pirma eismo juosta 50–60 km/h greičiu. Maždaug už 60 metrų pamatė kitą automobilį, kuris nei stovėjo, nei bandė sukti, ji jį pamatė staiga sukant (b. l. 31).
Teismui paskelbus liudytojos M. Š. paaiškinimą, liudytoja papildomai nurodė, kad rašydama paaiškinimą paklausė kitų, ką matė. Ji tiesiog pamatė taksi automobilį ir staigų posūkį. Taksi automobilis stovėjo ar važiavo, nematė. Atsimena staigų taksi automobilio posūkį.
Liudytoja M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad vairavo automobilį „Skoda Octavia“. Tvarkingai važiavo savo eismo juosta, prieš ją važiavo taksi automobilis, ji važiavo jam iš paskos, atstumas tarp jų buvo 4–5 automobiliai. Matė autobusą, bet jis išvažinėjo. Eismo įvykis įvyko šalia autobuso sustojimo. Autobusas tuo metu stovėjo, išleidinėjo žmones, ji važiavo paskui taksi automobilį. Ji lenkė taksi automobilį, nes jis važiavo lėčiau už ją, važiavo 40–50 km/h. Susidūrimas įvyko, kai ji pradėjo lenkti taksi automobilį. Prieš sukimą taksi automobilis važiavo lėtai, jis nebuvo sustojęs, todėl jį ir lenkė, jei būtų sustojęs, būtų pristabdžiusi. Posūkio signalo nerodė. Priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančių automobilių nebuvo. Nemano, kad taksi automobilis norėjo praleisti autobusą, jis buvo pasimetęs, kažko ieškojo planšetėje.
Teismas paskelbė liudytojos M. J. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 24 d., apie 14.30 val., vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Lizdeikos gatve link Valakampių globos namų. Buvo giedras dangus, šlapia, slidi kelio danga, diena, asfaltas, dvi eismo juostos ir autobuso sustojimas. Važiavo pirma eismo juosta 50–60 km/h greičiu su įjungtais žibintais. Važiuodama, kokiu 50–60 m atstumu pamatė taksi automobilį, ji pristabdė ir privažiavo pusiau mažesniu atstumu. Nesuprasdama taksi automobilio veiksmų, kadangi jis nei judėjo, nei rodė sukimosi ženklo, nusprendė jį lenkti. Lenkimo metu taksi automobilis suko į kairę. Norėdama išvengti susidūrimo ir ji vairą suko į kairę. Yra liudininkai A. S. ir M. Š.. Dešinėje pusėje stovėjo autobusas, kuris pradėjo išvažinėti (b. l. 32).
Teismui paskelbus liudytojos M. J. paaiškinimą, liudytoja papildomai nurodė, kad ji matė taksi automobilį prieš save. Jis blaškėsi, paskui sustojo, paskui vėl blaškėsi, tada padarė staigų manevrą. Ji pasuko norėdama išvengti stipresnio smūgio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Iš teismo posėdyje apklaustų eismo įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimų, byloje surinktos rašytinės medžiagos (administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, įvykio registracijos duomenų, eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį, rašytinių paaiškinimų, automobilių nuotraukų po eismo įvykio) matyti, kad dvipusio eismo kelyje (viena eismo juosta į vieną pusę) automobilio „Skoda“ vairuotoja atlikinėjo automobilio „Toyota“ lenkimo manevrą, kurio metu, t. y. „Skoda“ automobiliu būnant priešpriešinio eismo juostoje, „Toyota“ automobilio vairuotojas (Pareiškėjas) nusprendė atlikti posūkį į kairę (į šalutinį kalią), dėl ko ir įvyko automobilių susidūrimas.
Pirmiausia turėtų būti įvertintas abiejų automobilių vairuotojų veiksmų atitikimas Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Pagal Kelių eismo taisyklių 136.2 punktą, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Taigi viena esminių šios bylos aplinkybių yra ta, ar automobilio „Toyota“ vairuotojas, ketindamas atlikti posūkio manevrą, rodė posūkio signalą. Objektyvių duomenų, patvirtinančią arba paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra, todėl teismas šiuo atveju vertina subjektyvius įvykyje dalyvavusių vairuotojų tarpusavyje nesutampančius paaiškinimus, gretindamas juos su kita rašytine bylos medžiaga. Automobilio „Skoda“ vairuotojos teigimu, priešais važiuojantis automobilis „Toyota“ nerodė posūkio signalo, tačiau sulėtinęs greitį labai lėtai važiavo. Pastarojo teigimu, jis ketino sukti į kairę, todėl rodė kairiojo posūkio signalą, o buvo sustojęs, nes praleidinėjo iš priekio artėjančias transporto priemones. Šiuo atveju teismas vadovaujasi M. J. („Skoda“ vairuotojos) paaiškinimais, o Pareiškėjo paaiškinimus atmeta, kaip prieštaraujančius jo paties nurodytoms aplinkybėms. Jeigu tikėti Pareiškėjo paaiškinimais, jis turėjo, sulėtinęs greitį, tiesiog atlikti kairiojo posūkio manevrą, o ne sustoti kelyje. Pareiškėjo teiginiai, kad buvo sustojęs praleisti iš priekio artėjančias transporto priemones yra nelogiški, neatitinka objektyvių aplinkybių. Byloje objektyviai nustatyta, kad M. J. lenkdama Pareiškėjo automobilį buvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, todėl jokių iš priekio artėjančių transporto priemonių negalėjo būti. Priešingu atveju M. J. nebūtų pradėjusi lenkimo manevro. Taigi nebuvo jokios objektyvios priežasties pareiškėjui sustoti prieš pradedant atlikti kairiojo posūkio manevrą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Pareiškėjas iš anksto neplanavo sukti į kairę, todėl ir nerodė kairiojo posūkio signalo. Esant šioms aplinkybėms, M. J. veiksmai atliekant lėčiau už ją važiuojančio automobilio „Toyota“ lenkimo manevrą atitiko KET 136.2 punkto reikalavimus. Šioje situacijoje būtent Pareiškėjas turėjo pareigą praleisti jau lenkimo manevrą pradėjusį ir į priešpriešinio eismo juostą išvažiavusį „Skoda“ automobilį, nes pagal Kelių eismo taisyklių 101 punktą, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. duoti kelią nagrinėjamu atveju Pareiškėjo vairuojamą automobilį pagal Kelių eismo taisykles lenkiančiam automobiliui „Skoda“.
Pažymėtina, kad kartu su M. J. važiavusių keleivių rašytiniai paaiškinimai neturi didelės reikšmės šiai bylai, kadangi apklausti teisme jie nurodė, kad eismo įvykio iš esmės nematė, nes žiūrėjo tai į kelią, tai į telefono ekraną. Be to, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybę, ar automobilio „Toyota“ vairuotojas rodė posūkio signalą. Tačiau tai nesutrukdė teismui nustatyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinus M. J. ir Pareiškėjo paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje ir su kitais rašytiniais įrodymais. Byloje pateiktas autobuse įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas nėra informatyvus, todėl bylai reikšmingas nebent eismo įvykio datai ir laikui nustatyti. Teismas bandė išsiaiškinti minėto autobuso vairuotojo asmenybę ir jį apklausti liudytoju. Tačiau į teismo posėdį atvykę du vairuotojai, kurie galimai bylai aktualiu laikotarpiu galėjo vairuoti minėtą autobusą, nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi paties susidūrimo nematė.
Byloje surinkti ir teismo aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent V. G. yra aptariamo eismo įvykio kaltininkas, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nepraleidusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.