Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-863-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
A18.-863-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00642-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-863-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00642-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. A., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. 2020 m. vasario 12 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, būdamas neblaivus (0,57 prom.), be priežasties trenkė į kaklo sritį neuniformuotam policijos pareigūnui, po ko buvo pargriautas ant žemės. Policijos pareigūnai keletą kartų teisėtai pareikalavo nesipriešinti, atpalaiduoti rankas ir nustoti muistytis, tačiau S. A. į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nereagavo, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Šiais veiksmais S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

S. A. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 11),vėliau į teismo posėdį 2020 m. liepos 29 d. 11 val. šaukimas buvo įteiktas broliui K. A. (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą negauta. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad S. A. neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą, teismas sprendžia, kad S. A. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese ir administracinio nusižengimo byla, kurioje iš esmės visos aplinkybės yra aiškios, gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d., dirbant kartu su vyr. tyrėju M. J. (duomenys neskelbtini), būnant neoficialiai pažymėtame name Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo tikrinama informacija dėl galimai narkotinių medžiagų platinimo, apie 13.30 val. būnant aukščiau minėto namo koridoriuje pastebėjo, kaip į namo koridorių užėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, atsisukęs į pareigūną S. V., nieko nesakydamas, dešinės rankos mostu užsimojo ir trenkė į kaklo sritį, po ko kolega M. J. panaudojo spec. priemonę – dujas, o S. V. panaudojo kovinių imtynių veiksmus, po pasėkoje pargriovus asmenį ant žemės, šiam buvo keletą kartų kartota, kad nesipriešintų policijos pareigūnams, atpalaiduotų rankas ir nustotų muistytis, tačiau asmuo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė, ko pasėkoje minėtam asmeniui buvo uždėti antrankiai. Dėl suduoti smūgio į kaklo sritį fizinio skausmo jis nejautė (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 3).

Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d., 14.24 val. S. A. buvo nustatytas 0,57 promilės girtumas (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 12 d., apie 13.30 val., policijos pareigūnams S. V. ir M. J. būnant (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, S. A. be priežasties trenkė į kaklo sritį pareigūnui S. V., ko pasėkoje S. A. buvo pargriautas ant žemės. Policijos pareigūnams jo keletą kartų pareikalavus nesipriešinti, atpalaiduoti rankas ir nustoti muistytis, S. A. į šiuos reikalavimus nereagavo, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra užfiksuotos įvykio metu savo pareigas atlikusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų anksčiau pažinoję S. A. ar siektų jį melagingai apkalbėti ir patraukti administracinėn atsakomybėn be pagrindo.

Nagrinėjamu atveju vertinant policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Taip pat pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje buvo todėl, kad buvo tikrinama informacija dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo, kuomet S. A. be jokios priežasties panaudojo smurtą prieš policijos pareigūną – trenkė ranka į kaklo sritį neuniformuotam policijos pareigūnui S. V., todėl policijos pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą jo neteisėtus veiksmus nutraukti, kas buvo padaryta panaudojus spec priemones – dujas ir kovinių imtynių veiksmus ir pargriovus S. A. ant žemės. Tai padarius, S. A. policijos pareigūnai keletą kartų pareikalavo nesipriešinti policijos pareigūnams, atpalaiduoti rankas ir nustoti muistytis, tačiau šių reikalavimų S. A. nevykdė, ko pasėkoje policijos pareigūnai turėjo jam uždėti antrankius. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareigūnų reikalavimai S. A. pripažintini atitinkančiais Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas, atitinkamai šie reikalavimai pripažintini teisėtais. Kadangi S. A. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja ir valdymo tvarka), į tai, kad nustatyta viena S. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – nedirbantis, Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis administracine tvarka baustas praeityje, tačiau pastaruosius penkerius metus nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110715545.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė