Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirba pagal individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta bausme – 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas šalina iš A. M. pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad jis savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, nes ši aplinkybė nėra reikšminga kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kadangi A. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. M. žinojo, jog jam draudžiama vairuoti kelių transporto priemones.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas A. M. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis).

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad A. M. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas yra nuoširdus. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo dieną jis buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtą arešto bausmę atliko 2025 m. balandžio 25 d. (b. l. 85–90). Taigi praėjus vos maždaug dviem savaitėms po bausmės atlikimo, A. M. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai už tokius veiksmus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis tai darė, kai jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones ilgam laikotarpiui. Pripažintina, kad A. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2022 m. kovo 8 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. kovo 10 d.) (b. l. 130–133). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

Kaip minėta, A. M. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo dieną buvo teistas už analogiškų dviejų nusikalstamų veikų padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtą arešto bausmę atliko 2025 m. balandžio 25 d. (b. l. 85–90). Taigi praėjus vos maždaug dviem savaitėms po bausmės atlikimo, A. M. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai už tokius veiksmus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2022 m. kovo 8 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. kovo 10 d.) (b. l. 130–133). Taigi jis neatsitiktinai nusikalto. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad A. M. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis pripažįstamas recidyvistu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, nėra. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė aptariamą baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą (pagal BK 27 straipsnį, tai negali būti laikoma nusikaltimų recidyvu), todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau keturis kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 85–90). Jis paskutinių penkerių metų laikotarpiu nemažai kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius administracinius nusižengimus – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2022 m. kovo 8 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 30 d.), taip pat neturint tokios teisės (2022 m. kovo 8 d., 2022 m. liepos 14 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 30 d.). Be to, jam po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, galimai perdavė vairuoti transporto priemonę savo sūnui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 130–133). Nors dėl paskutinio įvykio dar nėra priimta įsiteisėjusio procesinio sprendimo, tačiau tai neigiamai A. M. asmenybę. Kaltinamasis yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba pagal individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad A. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės (bauda ir arešto bausmė) jam jokios teigiamos įtakos nepadarė, juolab kaltinamasis nėra sumokėjęs paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus:

1) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymą – 30 parų arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų ir dirba. Šios aplinkybės nepadarė teigiamos įtakos A. M. nenusikalsti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. M. yra teisinis pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Visų pirma pasakytina, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,62 promilės), kuris gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pagal A. M. duotus parodymus, jis neturėjo jokios pateisinamos priežasties vairuoti automobilį (važiavimas tartis dėl darbo nemažina jo kaltės laipsnio), juolab jam teisė vairuoti transporto priemones atimta. Kaltinamasis galėjo važiuoti tartis dėl darbo ir kitokiu būdu (pavyzdžiui, naudodamasis viešuoju transportu). A. M. ryte vartojo stipraus alkoholio, po to važiavo namo ir įvyko eismo įvykis su kitu automobiliu, todėl buvo iškviesta policija. Kaltinamasis, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jis anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kaip minėta, kaltinamasis atliko arešto bausmę 2025 m. balandžio 25 d., o praėjus vos maždaug dviem savaitėms po bausmės atlikimo, jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. A. M. paskutinių penkerių metų laikotarpiu nemažai kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius administracinius nusižengimus – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2022 m. kovo 8 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 30 d.), taip pat neturint tokios teisės (2022 m. kovo 8 d., 2022 m. liepos 14 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 30 d.). Be to, jam po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, galimai perdavė vairuoti transporto priemonę savo sūnui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 130–133). Nors dėl paskutinio įvykio dar nėra priimta įsiteisėjusio procesinio sprendimo, tačiau tai neigiamai A. M. asmenybę.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų ir dirba. Šios aplinkybės nepadarė teigiamos įtakos A. M. nenusikalsti. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad jis yra linkęs gydytis nuo alkoholizmo. Teismas teigiamai vertina tokias A. M. pastangas, tačiau vien to nepakanka atidėti jam bausmės vykdymą, juolab byloje nustatyta, kad po paskutinio teisiamojo posėdžio 2025 m. birželio 11 d. jam buvo nustatytas 2,28 neblaivumas. Taigi kaltinamasis ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Rav 4 vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

A. M. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. A. M. vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kai eismas būna pakankamai intensyvus. Dėl kaltinamojo elgesio įvyko eismo įvykis su kitu automobiliu. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tai didina A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į A. M. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, o jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė (dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už vairavimą neblaiviam, jam buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Jis ne kartą baustas už šiurkščių administracinių nusižengimų – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (2022 m. kovo 8 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 30 d.), taip pat neturint tokios teisės (2022 m. kovo 8 d., 2022 m. liepos 14 d., 2023 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 30 d.) – padarymą. Tai itin neigiamai apibūdina A. M. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 6 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 12 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Toyota Rav 4, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – J. L. (b. l. 43). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – J. L., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Rav 4, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 860 Eur (b. l. 42), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 860 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. A. M., be kita ko, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi A. M. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 860 Eur) išieškojimas iš A. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 2 860 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad A. M. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju A. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Jis anksčiau teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. M. daro administracinius nusižengimus būdamas neblaivus. Nėra abejonių, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu kasdieniame gyvenime. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad jis turi problemų su alkoholiu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai ir 6 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74–79). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

A. M. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 9 d. 12 val. iki 2025 m. gegužės 10 d. 9.22 val. (viena diena) (b. l. 44–47, 48–49). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 11d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07087 dėl 202,08 Eur už A. M. gynusios advokatės E. Žilėnienės darbo užmokestį (b. l. 126–128). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

A. M. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 9 d. 12 val. iki 2025 m. gegužės 10 d. 9.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 860 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Iš A. M. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

A. M. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2424-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

A. M. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.