- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-8424-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. birželio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. už tai, kad ji 2009 m. gegužės 9 d., apie 00.15 val., Žeimių kaimo ribose, Šiaulių rajone, kelyje Šiauliai – Pakruojis, automobiliu VW Vento neteisėtai gabeno 3 000 (tris tūkstančius) pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis (vertė 14 340,00 Lt – 110,30 MGL). Šiais veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Gabenimo taisyklės, akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 24 d.) 3.3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – ir Apmokestinimo taisyklės, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. aktuali redakcija) 8.1.1 punktą. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 4 dalį (b. l. 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažino S. V. kalta padarius ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 10 000 (dešimties tūkstančių) litų baudą su cigarečių konfiskavimu (b. l. 103). Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
II.
Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba perkvalifikuoti veiką pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį. Paaiškina, kad nuo pažeidimo padarymo momento praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nurodyti ATPK 35 straipsnyje, ir jie nebuvo pratęsti, o taip pat nebuvo svarbių, nuo apeliantės priklausančių priežasčių, šiems terminams pratęsti. ATPK 35 straipsnio 4 dalies nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinus apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo ir teisingumo principams. Pažymi, jog padarytą veiką pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, į gabentų prekių vertę nepagrįstai įskaičiuodamas akcizus bei kitus mokesčius, todėl neleistinai pasunkino pažeidėjos teisinę padėtį, skyrė jai per griežtą nuobaudą. Apeliantė mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti jos skundo ir kitų bylų dėl ginčų tarp asmens ir vykdomosios valdžios institucijų, nes neturi adekvačių aukščiausiai teisminės valdžios institucijai teisėjų nepriklausomumo garantijų, todėl prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir ATPK atitinkamų nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b. l. 106-112).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su S. V. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008 ir kt.). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei numatyta BK, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (iki 2010 m. birželio 28 d. galiojusi straipsnio redakcija) numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Bylos duomenys rodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N438-1483/2010 panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarimą ir grąžino S. V. bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 96-99). Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo S. V. paskirta nuobauda ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijos ribose, buvo priimtas 2010 m. lapkričio 12 d. (b. l. 103). Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalies reguliavimą, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 str. 4 d.). Analizuojamu atveju laikotarpiais nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo 2009 m. gegužės 9 d. iki nubaudimo 2009 m. birželio 30 d. nutarimu (b. l. 62-63) bei nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimo priėmimo nepraėjo daugiau kaip po 6 mėnesius. S. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, prasidėjęs 2009 m. gegužės 10 d., pasibaigs 2011 m. gegužės 9 d., todėl taikyti ATPK 250 straipsnio 7 punktą nėra jokio pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai, kad Institucija neteisingai nustatė S. V. gabentų prekių vertę, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis yra numatyta ir administracinė (ATPK 163² str.), ir baudžiamoji atsakomybė (BK 199² str.) atsakomybė, kurios atribojamos pagal veikos tiesioginio objekto vertę. BK 212 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 199² straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Toks pats principas taikytinas ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. V. 2009 m. gegužės 9 d. transporto priemone gabeno 3 000 (tris tūkstančius) pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis (b. l. 4, 5, 11, 12). Įvykio dieną ji paaiškino, kad minėtas prekes įsigijo degalinėje „Neste“ iš nepažįstamo asmens (b. l. 10). Ši versija nėra paneigta. Kas apeliantei pardavė cigaretes, nenustatyta, taigi atitinkamai nenustatyta, kuriai iš Apmokestinimo taisyklių 6 punkte nurodytų asmenų kategorijų priklausė pardavėjas, nei kokiu transportu minėtos cigaretės buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką. Todėl remiantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), preziumuotina, kad asmuo, pardavęs S. V. cigaretes, pagal Apmokestinimo taisykles priskirtinas tai kategorijai asmenų, kurie turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką didžiausią kiekį cigarečių, t. y. 200 vienetų (8.1.1 p.). Gabenimo taisyklių 3.3 punkto prasme šis dydis būtų 400 vienetų (20 pakelių). Taigi nagrinėjamo teisės pažeidimo dalyką sudaro 2 980 pakelių cigarečių. Remiantis Šiaulių teritorinės muitinės 2009 m. birželio 3 d. pažyma Nr. S1-19.9-3620 (b. l. 18), vieno pakelio muitinė vertė su privalomais mokėti mokesčiais – 4,78 Lt, atitinkamai bendra neteisėto krovinio vertė sudaro 14 244,40 Lt (virš 109 MGL), t. y. viršija 50 MGL ribą, bet neperžengia 250 MGL. Tai patvirtina, kad S. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimas nekeistinas.
Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai S. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, nekyla abejonių dėl apeliaciniame skunde išvardytų norminių teisės aktų konstitucingumo, todėl minėtas prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.