Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Rusijos Federacijos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas 8 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. G. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2018-04-16 apie 17.50 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasišalindamas iš parduotuvės, neatsargiais savo veiksmais, pastūmė nukentėjusiąją G. S., kuri nugriuvo ir susižalojo, t. y. nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinio šlaunikaulio lūžimą, dėl ko nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis Y. G. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko balandžio 16 d. apie 17.00 val. pietiniame miesto rajone, (duomenys neskelbtini). Atėjo į su draugu A. S. parduotuvę nusipirkti batono, dešros. Nenusipirko, nes susiginčijo su pardavėjomis, nes jos jį įtarė vagyste. Jo draugą sulaikė. Pats nenorėjo turėti reikalų su apsaugos darbuotojais, policija, todėl bandė iš parduotuvės šalintis. Gavosi grūstis. Pripažįsta, kad bėgdamas stipriai stumtelėjo, užkliudė moterį, kuri buvo pasilenkusi prie spintelių. Moterį galėjo užkliudyti pečiu. Moteris nukrito. Pasekmės tokios dėl to galėjo būti. Jo ūgis 184 cm, svoris 117-120 kg. Tikslo sužaloti žmogų neturėjo. Tuo metu buvo blaivus. Žino, kad moteris po įvykio gulėjo ligoninėje. Pripažįsta, kad elgėsi neatidžiai. Su nukentėjusiosios ir Sodros ieškiniais sutinka, nes dėl jo elgesio taip viskas gavosi. Žalą stengsis atlyginti kuo greičiau, planuoja įsidarbinti. Labai gailisi dėl savo elgesio.

Nukentėjusioji G. S. teisme dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad jai padaryta turtinė žala siekia 809,22 Eur. Atlyginimas į rankas iki įvykio buvo 361 eurai. Neturtinę žalą vertina 600 Eur. Tris mėnesius nevaikščiojo, buvo neįgaliojo vežimėlyje, dar tris mėnesius buvo reabilitacija. Koją skauda iki šiol. Vartoja nuskausminamuosius vaistus. Ankščiau neturėjo problemų dėl kojų.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes Y. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji, jo atstovė ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, Y. G. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota ir apžiūrėta vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) , prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“(1 t., b. l.12-18);

- nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-04-16 apie 18.00 val. po darbo užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko pamatė, kaip pardavėjos stūmė du ar tris jaunuolius į pagalbines patalpas. Ji tuo metu stovėjo eilėje prie kasos. Susimokėjusi už prekes, nuėjo prie saugojimo spintelių, kur pasidėjo savo daiktus. Kai rakino savo spintelę Nr. 6, tai pajuto, kad ją kažkas partrenkė ir pamatė, jog iš pagalbinių patalpų išbėgo tie pardavėjų sulaikyti jaunuoliai. Iš jų galėtų atpažinti vieną jaunuolį, kuriam apie 30 metų, apie 180 cm. ūgio, stambaus sudėjimo, t. y. kresnas, plaukai juodi, trumpai kirpti, tamsaus gimimo. Ji griūdama susilaužė dešinę koją. Po patirtų traumų, nuo balandžio 16 d. iki 23 d. gulėjo ligoninėje. Į medicinos ekspertus nesikreipė, negalėjo vaikščioti, tris mėnesius sėdės tik neįgaliojo vežimėlyje (1 t., b. l. 25-32);

- liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-04-16 apie 18.30 val. ji dirbo vyr. kasininke parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atėjo du vyrai apie 30 metų amžiaus. Į tuos vyrus atkreipė dėmesį, nes jie dieną prieš apsivogė parduotuvėje. Kai abu apsivogę vyrai bėgo iš parduotuvės, stambesnis vyras, po to sužinojo, kad tai yra Y. G., kuris bėgo iš parduotuvės pirmas, moteris, kuri nukentėjo, tuo metu buvo pasilenkusi prie spintelės, ji dėjo savo daiktus, ji buvo tiesiog ant tako bėgančiam Y. G., jis negalėdamas pro ją prabėgti, ją stūmė rankomis nuo savęs į šoną, kad galėtų prabėgti, nes jis yra stambaus kūno sudėjimo, ir moteris nugriuvo, o Y. G. išbėgo iš parduotuvės, o tas kitas jo draugas dar tuo metu buvo parduotuvėje, todėl jis moters sužaloti negalėjo, nes kai stambus vyras Y. G. moterį nustūmė, ji daugiau neatsikėlė. G. P. tuo metu dar parduotuvėje įsikibo tam kitam vyrui. Tuo metu, kai ji laikė vyrui už rankinės ir jis ją tempė iš parduotuvės, moteris jau buvo suklupusi, ji nesikėlė kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, todėl ją sužaloti galėjo tik Y. G.. Jai jokia žala nepadaryta, jokie sužalojimai taip pat nepadaryti, prieš ją jokio smurto naudota nebuvo, ji pati pargriuvo užkliuvusi už laipto, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 37-39);

- liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 metais, tikslaus laiko nepamena, panašiai prieš du mėnesius, apie 17.30 val., tiksliai laiko nepamena, ruošėsi jau į namus, parduotuvėje sulaikė du asmenis, kurie apsivogė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Ji abu asmenis: vienas buvo stambaus kūno sudėjimo, kitas smulkesnis, nusivedė su kolegomis juos į tarnybines patalpas, ten besiaiškinant, jie norėjo pasišalinti, pirmas iš parduotuvės bėgo stambaus kūno sudėjimo vyras, o antrą, smulkesnio sudėjimo vyrą vyresnioji kasininkė G. P. bandė sulaikyti, jį pagavo už rankinės rankenos ir kiek galėjo, tiek laikė, ją jis tempė. Pirmas stambaus kūno sudėjimo vyras bėgdamas iš parduotuvės kliudė moterį, ką moteris tuo metu darė, ar ji ėjo, ar ji kažką dėjo į daiktų saugojimo spintelę, nematė, bet moteris pargriuvo ir neatsikėlė. Moters niekas nemušė, jos nespardė, tiesiog ji buvo ant praėjimo ir kai stambus vyras bėgo pro duris, ją kliudė. Kaip ją pargriovė, kuria kūno dalimi kliudė, nematė (1 t., b. l. 50-52);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. S. padarytas dešiniojo šlaunikaulio lūžis; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; tikėtina, kad sužalojimas padarytas nugriuvus; G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 61);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kompaktinis diskas, vaizdo įrašas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-93).

Pagal LR BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus, liudytojų G. P., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, kuriose užfiksuoti G. S. sužalojimai, daiktų apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Y. G. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2018-04-16 apie 17.50 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasišalindamas iš parduotuvės, neatsargiais savo veiksmais, pastūmė nukentėjusiąją G. S., kuri nugriuvo ir susižalojo, t. y. nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinio šlaunikaulio lūžimą, dėl ko nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų. Kaltinamasis, būdamas aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, galėjo numanyti, jog toks neatsargus jo elgesys – skubus bėgimas iš parduotuvės – vietos, kurioje buvo atėjusių apsipirkti asmenų, gali sukelti įvairias pasekmes, tame tarpe – lemti ir kitų asmenų sužalojimą. Nors, kaip Y. G. teigė teisminio nagrinėjimo metu, jis neturėjo tikslo kažką sužaloti, tačiau atsakomybei pagal LR BK 139 straipsnį toks tikslas ir nėra reikalingas. Kaltinamojo netyčiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pagal LR BK 139 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Y. G. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, veika baigta. Nusikalto būdamas aštuonis kartus teistas (1 t., b. l. 140-144). Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 122-124, 132-139), nedirbantis (1 t., b. l. 131), neregistruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 125). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus Y. G. už nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 5 punkte. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Y. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 197-199) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 809,22 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji turtinę žalą (727,33 Eur negautos pajamos, 81,89 Eur išlaidos vaistams) patyrė dėl kaltinamojo Y. G. veiksmų (su tokia nurodoma turtinės žalos suma teisminio nagrinėjimo metu sutiko ir pats Y. G.), pateikė žalą patvirtinančius dokumentus, pareikštas G. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš Y. G. nukentėjusiosios G. S.naudai priteistina 809,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl Y. G. neatsargių nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryti sužalojimai, t. y. dešinio šlaunikaulio lūžimas. Dėl šio sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinių nepatogumų - nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 23 d. gulėjo ligoninėje, negalėjo vaikščioti, tris mėnesius sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, bet ir juto stiprius fizinius skausmus. Taip pat patyrė ir dvasinio pobūdžio pasekmes - išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą. Tai, kad patyrė atitinkamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. nukentėjusioji nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydama poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, G. S. dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (judėjimui svarbi sritis); į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios normalus, įprastas gyvenimo ritmas, darbinė veikla, taip pat atsižvelgdamas į dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę (pasekmes jaučia iki šiol), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2018 metais, sprendžia, kad G. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Y. G. G. S. naudai priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 472,08 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiajai G. S. sumokėjus tokio dydžio ligos pašalpą nuo 2018-04-18 iki 2018-05-30 (1 t., b. l. 72). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., 72 b. l.), todėl tenkintinas visiškai. Žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta Y. G. veiksmais, todėl iš fondo biudžeto sumokėta suma – 472,08 Eur - priteistina iš Y. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2018-08-13 pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40-41), iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajai G. S. suteiktas advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 123,50 Eur. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatė Lionė Musteikienė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. S., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (LR BPK 103 str.)

– kompaktinė plokštelė su vaizdo medžiaga iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prisegta prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Y. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Y. G.:

- per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Y. G. nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant Y. G.:

- per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Y. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiosios G. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 809,22 Eur turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš Y. G. priteisti nukentėjusiajai G. S. 809,22 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus dvidešimt du euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš Y. G. 472,08 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus aštuonis euro centus) už nukentėjusiajai G. S. sumokėtą ligos pašalpą.

Priteisti iš Y. G. 123,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus penkiasdešimt euro centų) valstybei už nukentėjusiajai G. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti Y. G., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „(duomenys neskelbtini)“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

- kompaktinį diską su vaizdo medžiaga iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prisegtą prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.