- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-07
- Bylos Nr.
- AS-415-383-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Antanas Ablingis, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž,L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl pripažinimo neteisėtu reikalavimo atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Klaipėdos teritorinės muitinės reikalavimą atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl 2006 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, neatlikus muitinio patikrinimo, neteisėtu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui iš jo reikalauti atvykti protokolo surašymui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skunde teismui nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. balandžio 21 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nutarime nurodyta, jog pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nutarimas nusiųstas Klaipėdos teritorinei muitinei dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Ž.L. pažymėjo, kad su prokuroro nutarimu šioje dalyje nesutiko ir jį skundė Klaipėdos miesto vyriausiajam prokurorui, apie tai informavo Klaipėdos teritorinę muitinę. Skunde teigė, kad ATPK 262 straipsnio 8 dalis nustato, jog administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašomas nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių, o bylas dėl ATPK 209 straipsnyje numatytų veikų nagrinėja apylinkės teismas, taigi jos nėra žinybingos muitinei. Nepaisant to, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas 2006 m. gegužės 17 d. raštu pakartotinai pareikalavo 2006 m. gegužės 24 d. atvykti į Klaipėdos teritorinę muitinę administracinio protokolo surašymui. Skunde teigiama, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko reikalavimas yra neteisėtas, nes prieštarauja ATPK 259 straipsnio 1 daliai ir 262 straipsnio 8 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko reikalavimą atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, kuriuo pradedama Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Nutartyje nurodė, jog pareiškėjas skundžia pareigūno veiksmus, kuriuos reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos. Šiame kodekse bei Administracinių bylų teisenos įstatyme nenumatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje būtų galima teismui skųsti procesinius pareigūno veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byloje galima apskųsti pareigūno nutarimą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, ir nustatys, ar nebuvo padaryta pareiškėjo skunde nurodytų procesinių pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, taip pat taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui reikalauti, kad pareiškėjas atvyktų protokolo surašymui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad į teismą kreipėsi ne dėl administracinio teisės pažeidimo esmės, nes bylas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnyje numatytų pažeidimų nagrinėja miesto (rajono) apylinkės teismas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnis), taip pat ne Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus II dalies XVIII skirsnio tvarka, o dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (reikalavimo), t.y. II skyriaus I (bendrosios) dalies tvarka. Ž.Lapinksas mano, kad institucijos (pareigūnai), turintys administracinius įgalinimus, privalo veikti neviršydami savo kompetencijos ir nepiktnaudžiaudami suteiktais įgaliojimais. Ž.Lapinsko teigimu, muitinės pareigūnų reikalavimas atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl 2006 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo, neatlikus muitinio patikrinimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja ATPK 262 straipsnio 8 dalies nuostatoms, kuriose numatyta, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas nesurašomas nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atskirajame skunde pažymima, kad skundžiamas reikalavimas pažeidžia pareiškėjo teisę netrukdomai dirbti pasirinktą darbą bei sukelia papildomas materialines išlaidas, todėl jis, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 270-278) pripažino, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą. Konstatuota, kad iš esmės skiriasi administracinių teisės pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai (subjektai, uždaviniai, principai, reglamentavimas, egzistuoja specifiniai institutai). Todėl darytina išvada, kad institucijų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria, pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-912/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6, psl. 217-224).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl reikalavimo atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas svarbiu procesiniu dokumentu, kuriuo pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena. Jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad reikalavimas atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui nėra viešojo administravimo veiksmas, šis veiksmas yra tiesiogiai susijęs su asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ATPK nustatyta tvarka procesu. Reikalaudamas atvykti protokolo surašymui pareigūnas iš esmės realizuoja jam suteiktas procesines teises, skirtas užtikrinti asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl ir galimybė ginčyti šį reikalavimą vertintina pagal ATPK nuostatas.
ATPK nenumato, kad pareigūno reikalavimas atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui gali būti skundžiamas. Tačiau, jei už muitinės pareigūno reikalavimo neįvykdymą pareiškėjas būtų nubaustas pagal ATPK 208 straipsnį, pareiškėjas, manydamas, kad jis nubaustas nepagrįstai arba neteisėtai, turėtų teisę teisme ginčyti atitinkamą nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjui taip pat neatimama teisė ginčyti ir nutarimą (jei toks būtų priimtas) dėl nuobaudos už tą pažeidimą, dėl kurio jis kviečiamas protokolui surašyti. Todėl teisėjų kolegija nemano, kad teisinis reguliavimas, kuris nenumato, kad pareigūno reikalavimas atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui gali būti skundžiamas, visiškai užkerta kelią pareiškėjui ginti savo teises teisme.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.